Širvintų socialinių paslaugų Globos centro aktyvi projektinė veikla dėl šviesenės rajono vaikų ateities

Globos centro darbuotojos aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose.

Jau kurį laiką Lietuvoje netyla kalbos apie socialinės rizikos šeimas, kurios ne visada įstengia tinkamai pasirūpinti savo atžalomis, nevengia alkoholio, rodo mažai iniciatyvos darbo rinkoje ir mano, kad didesnis gimusių vaikų skaičius pritrauks daugiau išmokų ir tokiu būdu padidins šeimos pajamų biudžetą.

Tačiau dažnai tenka nusivilti bei susidurti su priešinga situacija, kai ištikus tam tikrai, nenumatytai krizei sunku išgyventi ir tinkamai pasirūpinti šeimos gerove. Tokių atvejų Lietuvoje yra labai daug, o liūdniausias likimas tenka vaikams, kurie būna paimami iš nesaugios jiems aplinkos bei apgyvendinami vaikų globos įstaigose iki kol tėvai atsistos ant kojų arba kol atsiras kiti globėjai. Blogiausia, jei tenka ten praleisti laiką iki pilnametystės, kol tampama galinčiu savimi pasirūpinti asmeniu. Tad tokiose situacijose nelieka kitos išeities ir darbui su socialinės rizikos šeimomis į pagalbą atskuba socialiniai darbuotojai. Tokių šeimų Širvintų rajone turime daugiau nei 70-dešimt. Todėl stebint bei analizuojant šią situaciją ir siekiant užtikrinti vaikų gerovę, 2019 metais Širvintų socialinių paslaugų centras pasirašė Jungtinės veiklos sutartį su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei pradėjo vykdyti Globos centro funkcijas, tam kad sunkiai išgyvenančių šeimų vaikams netektų gyventi vaikų globos įstaigose. Šio centro darbo tikslas – užtikrinti, kad visiems įvaikintiems, globojamiems vaikams ir globėjams, bei įtėviams ar ketinantiems jais tapti, būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, psichosocialinė, teisinė, informacinė ir kita pagalba, siekiant vaiką tinkamai ugdyti ir auklėti šeimai artimoje aplinkoje.

Šiuo metu Globos centre dirba 5 specialistai: 2 globos koordinatoriai, 2 tarnybos atestuoti asmenys, kitaip tariant GIMK specialistai, kurie ruošia naujus globėjus (rūpintojus), įtėvius ir psichologas, kuris teikia konsultacijas globėjams (rūpintojams), įtėviams ir jų globojamiems vaikams. Globos koordinatoriai koordinuoja pagalbą globėjams ir vaikams, teikia jiems konsultacijas, tarpininkauja, lankosi jų namuose, nuolatos palaiko ryšį, organizuoja šventes ir susitikimus.

Širvintų rajono socialinių paslaugų centro direktorė Neringa Lubytė teigia, jog pagrindinės tokių šeimų problemos, kurios gyvena mūsų rajone, tai yra alkoholio vartojimas, socialinių įgūdžių stoka, sunki materialinė padėtis, bei įvairios patiriamos krizės. Tokioms šeimoms yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, su jais dirba socialiniai darbuotojai.

Širvintų socialinių paslaugų centro direktorė Neringa Lubytė džiaugiasi aktyviu ir prasmingu Globos centro darbu.

Centro direktorė pabrėžia pagrindinius kriterijus, kuriuos turi atitikti asmenys, norintys tapti globėjais ar įtėviais likimo nuskriaustiems vaikams.

Dažnai organizuojamos įvairios šventės, edukaciniai užsiėmimai ir smagūs renginiai

-Kiekvienas asmuo norintis tapti globėju ar įtėvių, turėtų būti ne jaunesnis nei 21 metų ir ne vyresnis nei 65 metų, taip pat privalo turėti tinkamas sąlygas namuose, kurios užtikrintų vaiko laisvalaikį, namų darbų ruošą ir poilsį. Būstas gali būti nuomojamas. Pareiškėjas turi užpildyti prašymą, kuriame nurodo informaciją apie save ir savo šeimą, taip pat išreiškia lūkestį apie norimą globoti vaiką, jo amžių, lytį, sveikatą bei vaikų skaičių. Pateikdamas prašymą, turi pristatyti vyresnių kaip 16-kos metų, kartu gyvenančių asmenų sutikimus, kad sutinka, jog jų namuose gyventų globojamas vaikas. Sveikatos 046/a formos pažymą, kuri patvirtintų, kad fizinis asmuo neserga ligomis, kurių sąrašą, teisės aktų nustatyta tvarka, tvirtina LR Vyriausybės įgaliota institucija. Surinkti dokumentai siunčiami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kurie atlieka pradinį įvertinimą dėl pasirengimo tapti vaiko globėju. Po teigiamo Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo asmuo yra kviečiamas į mokymus ir jam yra teikiama išvada.

Neringa Lubytė džiaugiasi tuo, kad Širvintų rajono gyventojai aktyviai įsitraukia į globos centro veiklą bei suteikia vaikams ne tik materialinę, bet ir davsinę gerovę. Per 2019 m. Širvintų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras sudarė 3 tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis su budinčiais globotojais, kurie šiuo metu globoja 6 vaikus. Tokios šeimos, kurios pareiškia norą tapti globėjais ar įtėviais yra mūsų Globos centro komandos dalis. Taip pat džiaugiamės kad vis daugiau atsiranda artimų giminaičių, kurie ištiesia pagalbos ranką toms šeimoms, kurios patiria krizes. Šiuo metu Širvintų rajone yra per 30 globėjų ir viena įtėvių šeima, kurie globoja daugiau nei 40 vaikų.

Besirūpinantiems vaiko gerove asmenims yra suteikiama visokeriopa pagalba. Atsižvelgiant į finansinius išteklius, tai pasirašius tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su budinčiu globotoju jam yra mokama vienkartinė 200 eurų dydžio išmoka, skirta vaiko globos vietai įkurti. Kol šeimoje nėra apgyvendintas vaikas budinčiam globotojui yra mokamas 600 eurų dydžio atlygis per mėnesį, apgyvendinus vieną vaiką, papildomai mokama 100 eurų, du vaikus – 200 eurų ir t.t. Jei šeimoje apgyvendintas kūdikis arba vaikas turintis vidutinę ar sunkią negalią, tai papildomai mokama 100 eurų dydžio suma.

Kiekvienas globėjas, neišskiriant koks jo statusas gauna po 304 eurus, t. y. globos (rūpybos) tikslinis priedas ir globos (rūpybos) išmoka. Taip pat visi globojami vaikai gauna vaiko pinigus, kurie šiemet planuojama, kad kils.

Pavyzdys: jeigu budintis globotojas globoja 2 vaikus (vienas iš jų kūdikis), tai jam yra mokami 900 eurų prie šios sumos ir išmokama vienkartinė 200 eurų dydžio išmoka. Bendra suma, kurią jis gauna pirmą mėnesį – 1100 eurų ir dar prie šios sumos prisideda visos priklausančios išmokos. Tad viską susumavus, tai siekia daugiau nei 1800 eurų per mėnesį.

-Įdomu ir tai, kokias paslaugas vaikų globėjams teikia centro darbuotojai ir kokiais metodais padeda atrasti tarpusavio ryšį su globojamu vaiku.

-Globėjams yra teikiamos įvairios paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, nukreipimas į atitinkamas institucijas, intensyvi specialistų pagalba krizių atveju bei atokvėpio paslaugos. Yra organizuojami Pagrindiniai GIMK programos mokymai, tęstiniai, savipagalbos grupės, kurias veda tarnybos atestuoti asmenys. Mokymai yra nemokami. Su globėjais yra palaikomas glaudus ryšis, stengiamasi nuolat komunikuoti. Jei globa vykdoma sklandžiai, tai vieną kartą per metus apsilankome jų namuose, pas budinčius globotojus, kurie laikinai globoja vaikus, lankomės kartą per mėnesį, susitinkame Globos centro organizuojamuose šventėse, edukaciniuose užsiėmimuose ar renginiuose. Dažnai palaikome ryšį telefonu. Globėjams ir įtėviams parodome dėmesį pasveikindami juos su gimtadieniu, Lietuvos paštu siunčiame sveikinimus į namus.

-Su kokiais iššūkiais susiduriate šiame darbe?

-Didžiausias iššūkis surasti tinkamus globėjus. Ne kiekvienas žmogus pasiryžta tapti globėju ir priimti į savo šeimą svetimą vaiką. Vis dar egzistuoja tas mitas, kad globėjai yra žmonės, kurie siekia finansinės naudos sau. Aplinkinių neigiamas požiūris taip pat daro įtaką naujų globėjų pritraukimui. Reikėtų paminėti, kad Globos centro veikla yra visiškai nauja sritis Lietuvoje, kurie yra įkurti siekiant atsisakyti institucinės vaikų globos. Iš dalies kaip ir šaunus sumanymas, tačiau dar nėra vieningos visos Lietuvos sistemos šioje srityje, pagal kurią reikėtų dirbti, todėl kasdien susiduriama su vis naujais iššūkiais, – teigia Globos centro koordinatorė Augustė Sereikaitė.

Globos centro darbuotojos aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose.

-Kas sunkiausia šeimoms, kurios paima globoti vaikus? Ar yra tokių, kurie po kurio laiko atsisako šių pareigų?

-Sunkiausia šeimoms suvokti, kad net ir globojamas vaikas vieną dieną gali grįžti į savo biologinę šeimą. Šeimos pripranta prie vaikų, pamilsta juos ir sunku būna atsisveikinti. Kai kurie globėjai sunkiai išgyvena vaiko turima istoriją, kartais nutinka taip, kad šeimos palūžta ir nusprendžia atsisakyti globos. Tokių atvejų esame turėję, kai globėjai kreipiasi į Globos centrą su prašymu paimti iš jų vaikus. Tokiais atvejais spengiamės padėti globėjų šeimoms, jas palaikyti, suteikti visokeriopą pagalbą. Gaila, bet ne visada pavyksta padėti, todėl vaikui tenka ieškoti naujos šeimos. Tačiau džiaugiamės, kad tokie atvejai nėra dažni, – atsako GIMK specialistė Laura Vaitkūnaitė.

-Į kokias grupes klasifikuojami globėjai?

-Globėjai skirstomi į: artimus giminaičius, tai yra seneliai, broliai ar seserys; globėjus, susijusius giminystės ryšiais, tetos, dėdės, pusseseres ir t.t.; globėjus, nesusijusius giminystės ryšiais (vaikui svetimi asmenys); budinčius globotojus, kurie vaiku laikinai rūpinasi iki 12 mėn.; įtėvius, kurie vaikus įsivaikina.

-Budintis globotojas, kas tai? Ar daug tokių asmenų yra mūsų rajone?

-Budintis globotojas, tai asmuo, kuris laikinai prižiūri likusį be tėvų globos vaiką savo namuose, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą ir atliepia vaiko poreikius bei suteikia kasdienę priežiūrą iki kol jie sugrįš pas savo biologinius tėvus arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai. Priežiūra vaikui budintis globotojas teikia 12 mėn. Terminas gali būti ir trumpesnis jei vaiko biologinė šeima įrodė, kad geba patys pasirūpinti savu vaiku ir įgyvendino visą Atvejo vadybos parengtą planą. Budintis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir yra sudaręs tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Sutartis pasirašoma metams laiko, esant poreikiui pratęsiama. Šiuo metu mūsų rajone dirba 3 budintys globotojai, kurie laikinai globoja 6 vaikus, – paaiškina Globos centro koordinatorė Laima Eidukaitienė.

-Budintys globotojai vaiku rūpinasi tik metus. Kokia vaiko lemtis, jei po metų jo tėvų socialinė padėtis nesikeičia? Ar nėra pažeidžiama vaiko psichologinė raida, kuomet kas kartą tenka gyventi vis su kitais asmenimis?

-Jeigu nėra galimybės grįžti vaikui į biologinę šeimą, jam yra ieškomi nuolatiniai globėjai ar įtėviai. Vaikas augdamas laikinoje globoje užmezga glaudžius ir stiprius emocinius ryšius su laikinu globėju. Kartais būna taip, kad budintis globotojas nusprendžia tapti nuolatiniu vaiko globėju ir vaikas šioje šeimoje lieka augti iki kol jam sueina 18 metų. Kiekvienas vaikas atskirtas nuo biologinės šeimos patiria netektį, traumą, tačiau globėjai yra ruošiami kaip bendrauti su vaiku, kaip padėti vaikui išgyventi šią netekti, kuri kartais būna laikina, o kartais visam laikui, – teigia Globos centro koordinatorė Augustė Sereikaitė.

-Ar šeimos, iš kurių paimami vaikai, bando keisti savo gyvenimo būdą, kad galėtų susigrąžinti atžalas? Kokia pagalba teikiama tokioms šeimoms?

-Tokios šeimos nėra paliekamos vienos. Kuomet vaikas yra paimamas iš jam nesaugios aplinkos, su šeima intensyviai dirba socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis. Tuo laikotarpiu kol šeima keičia savo elgesį bei gyvenimo būdą, kad susigražintų vaikus į šeimą, vykdomas Atvejo vadybos procesas, kurio metu rengiamas pagalbos planas šeimai. Atvejo vadybos posėdyje dalyvauja būrys specialistų, kurie stengiasi padėti šiai šeimai atsistoti ant kojų, siūloma įvairi pagalba. Nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos su šeima, jų gyvenamojoje vietoje 30 dienų intensyviai dirba mobilios komandos specialistai, tokie kaip socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais žmonėmis. Norime pasidžiaugti, kad tokių šeimų, iš kurių būtų paimti vaikai mūsų rajone nėra daug ir dažniausiai šeimos stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, kai kurias šeimas reikia labiau raginti, kai kurios iš jų pačios rodo iniciatyvą keistis.

-Kokia vaikų emocinė būsena, kurie atskirti nuo šeimos ir gyvena su globėjais? Kaip jiems pavyksta integruotis kitoje šeimoje?

-Integruotis gyventi su svetimais žmonėmis savaime suprantama yra sunkus procesas ir etapas. Vaikas atskirtas nuo šeimos yra sutrikęs, jaučia nerimą, baimę, stresą, neigiamus išgyvenimus. Kiekviename vaiko raidos tarpsnyje išsiskyrimas su šeima yra skirtingai išgyvenamas, todėl labai svarbu, kad globėjas būtų emociškai ir psichologiškai pasirengęs priimti vaiką su jo istoriją, su jo išgyvenimais, jausmais bei emocijomis. Adaptacija naujoje šeimoje gali užtrukti, tačiau tinkamas šeimos pasiruošimas ir Globos centro specialistų teikiama pagalba padeda kaip įmanoma lengviau vaikui adaptuotis naujoje šeimoje. Kiekvienas globojamas vaikas turi teisę matytis su savo biologine šeima jeigu tai nekenkia vaiko interesams. Globos centras tarpininkauja organizuojant susitikimus tarp vaiko ir jo biologinės šeimos, – teigia GIMK specialistė Laura Vaitkūnaitė.

-Iki kada bus vykdoma ši projektinė veikla ir kas numatoma jai pasibaigus?

-Projekto „Vaikų gėroves ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ įgyvendinimo trukmė – 36 mėn. (iki 2022 m. pabaigos). Tikimės kad šią veiklą Širvintų rajono savivaldybė pratęs ir Globos centras toliau vykdys savo funkcijas, bei teiks paslaugas globėjams ir jų globojamiems vaikams. Per šiuos pirmus projekto metus esame užmezgę tarpusavio ryšius su globėjais, kurie yra mūsų komandos dalis ir norime, kad šis bendradarbiavimas gyvuotų toliau. Mes matome šiame darbe gilią prasmę, neapibrėžiamą empatiją vieni kitiems ir įžvelgiame šios veiklos naudą, – pasakoja globos koordinatorė Augustė Sereikaitė.

Todėl visus norinčius ar besidominčius globa ar įvaikinimu kviečiame prisijungti prie mūsų komandos. Į visus Jūsų klausimu atsakysime ir nukreipsime. Maloniai kviečiame apsilankyti adresu: P. Cvirkos 13, Širvintos, II aukštas, Globos centras. Informacija pasiteiravimui tel. 860567867.

Kalbino Odeta Bagdžiūnė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+