Lietuvos politikai, švietimiečiai, visuomenė tebediskutuoja dėl gyvenimo įgūdžių programos bendrojo lavinimo mokyklose. O tų diskusijų kaltininkė – Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, pareiškusi, kad, gavus daugybę nerimaujančių tėvų laiškų, nuspręsta, jog rajono mokyklose vaikai nebus mokomi apie lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų.
Iš pradžių į merės pareiškimą sureagavo žiniasklaida, po jos atkuto ir švietimo bendruomenė. Priešingai, nei kartais būdavo, šįkart praregėjo akla Švietimo ir mokslo ministerija.
„Merei reikėtų nerimauti: kaip ir kitose savivaldybėse, taip ir Širvintose, vaikai per gyvenimo įgūdžių pamokas tikrai nebus mokomi nei lytinių santykių, nei oralinio sekso barjerinės plėvelės gamybos“, – į Ž. Pinskuvienės feisbuko įrašą atsakė ministerija.
Nukreipdama dėmesį nuo pagrįsto tėvų nerimo, ministerija ėmė samprotauti, kad dezinformaciją apie mokymą „pagal LGBT ideologijos standartus“ skleidžiantys asmenys siekia pakurstyti tėvų paniką. Tačiau nė žodžio apie tai, kad planuojant tokius dalykus reikėjo tinkamai pasirengti: ne startuoti pasirinktinai „kvadratiniu-lizdiniu būdu“, o paruošti tokias žinias diegsiančius specialistus, kad gyvenimo įgūdžių ugdymas nebūtų atiduotas tiems pedagogams, kuriems dėl sumažėjusio krūvio galbūt trūksta valandų „oriam atlyginimui gauti“.
Aktualijų bangą suskubo gaudyti ne vienas „aukštesnės prabos“ politikas. Pabudo ir kai kurių socialdemokratų kandidate į prezidentes tituluojama europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, po Živilės Pinskuvienės pastebėjimo atradusi, kad „gyvenimo įgūdžių pamokos yra reikalingos, tačiau joms nebuvo tinkamai pasiruošta“. Kaip jau esame pastebėję, populiarumo viršūnėse atitinkamų politinių jėgų matoma socialdemokratė vengė įvardyti tikruosius sąmyšio kaltininkus. „Čia geriausiai žino patys mokytojai, geriausiai žino mokyklų vadovai, geriausiai žino tėvai, mokyklos bendruomenė – galbūt reikėjo, vėlgi, daugiau bendro aptarimo, susitarimo, ko reikia, ko nereikia, ką peržiūrėti“, – sočiame Briuselyje nuo Lietuvos realijų atitrūkusi ponia Vilija nuobodžiai gromuliavo nei šį, nei tą, bandydama pasivyti lekiantį traukinį.
Ponios Vilijos veidmainiškumą pastebėjo buvęs Seimo narys Gintaras Furmanavičius, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje priminęs, kad dar 2009 metais dienraštis „Respublika“ išsiaiškino, jog homoseksualistams žalią šviesą į Lietuvos vaikų darželius uždegė 2003 metų gruodžio 18 dieną Briuselyje pasirašytas Bendrasis aprėžties memorandumas. Šiame dokumente numatoma lyčių lygybės ir integravimo strategija. Ja vadovaujantis ir buvo sukurta „Gender Loops“ metodika, kurios diegimo dabar ir baiminamasi. Prisidengiant lyčių lygybės principais ketinta daugiau kaip 300 Lietuvos ikimokyklinių įstaigų auklėtojų parengti propaguoti nenormalių seksualinių santykių idėjas patiems mažiausiems piliečiams – vos kelerių metų vaikams. „Už Europos mokesčių mokėtojų pinigus parengta strategija „Gender Loops“ vaikų darželių auklėtojus moko sekti pasakas apie du vienas kitą įsimylinčius ir šeima tampančius princus, pasaką iliustruoti skaidrėmis, kuriose – besibučiuojančių vyrukų vaizdai. Siūloma berniukus pratinti dūkti segint sijonus, o mergaitėms vilkėti berniukų drabužius, berniukiškai kirptis ir t.t.,“ – prieš keturiolika metų rašė „Respublika“.
Pamenate, kad ir mūsų rajone darželiuose bandyta sekti šias pasakas, o jų sekėjų pėdsakai vedė į Austėjos Landsbergienės privačių ugdymo įstaigų voratinklį.
Žvakutė ant torto ta, kad paminėtą Bendrąjį aprėžties memorandumą pasirašė Europos užimtumo ir socialinių reikalų komisarė Anna Diamantopoulou, pagarsėjusi tuo, kad siekė Graikijoje įvesti anglų kalbą kaip antrąją oficialią, ir … tuometė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė. Kai „Respublika“ nutarė išgirsti ministrės komentarą, ši visą dieną neatsiliepė į telefono skambučius.
Matyt, nutuokė, kokią velniavą pasirašė.
Dabar, kai daugelis pamiršo 20 metų senumo įvykius, ponia Vilija susirūpinusi aikčioja, kad švietimo įstaigos nepasiruošė diegiamai programai ir pamiršta, kad visus tuos 20 metų buvo galima to reikalauti. Aišku, ne pagal diskutuotiną memorandumą, kurios krikštamotė ji esanti. Per tuos metus, kai socialdemokratai valdė Lietuvą ar tą valdžią dalijosi su konservatoriais, buvo galima ne tik parengti superinę gyvenimo įgūdžių ugdymo programą, bet ir sukurti sistemą, kaip tai įgyvendinti.
Nebūtų Živilė Pinskuvienė skambiai rėžusi, ko rajone neketinama daryti, gal ministerijoje švietimiečių vadovai iki šiol būtų čiulpę letenas. Štai tokiomis minutėmis ir prisimeni, kad jau kone dešimt metų Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė yra įvardijama tarp įtakingiausių šalies politikų. Ją girdi, ją mato, į ją įsiklauso, jos prisibijo. To populiarumo mūsų merei galėtų pavydėti ne vienas gerokai aukštesnes pareigas užimantis politikas. Tik jų kadencijos Seime baigiasi, pasikeičia Vyriausybės sudėtis, ir tauta nebepamena, iki kokių aukštumų buvo iškeltas vienas ar kitas memorandumus pasirašinėjęs veikėjas.
Tikėkimės, kad Vilijos Blinkevičiūtės atveju bus kitaip. Prisiminsime viską.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 22 d. laikraščio numeryje.
…..nu mėrė labai teisingai pasakė…respect