Atsakingas šeimininkas prieš žiemą pasirūpina, kad vėjai nekoštų jo būsto, kad šiluma neišlėktų per plyšius ar kaminą. Kasmet rinka pasiūlo naujų energetinio efektyvumo gerinimo galimybių, tereikia paskaičiuoti, kokią konkrečią naudą atneš tie patobulinimai. Geros investicijos atsiperka, todėl skaičiuojama daugeliui metų į priekį. O kai kalbama apie būtinąsias investicijas, apsispręsti dar lengviau.
Šį pavasarį rajono savivaldybės Taryba garantavo, kad UAB „Širvintų šiluma“ gautų 300 tūkst. eurų paskolą investicijų projektui „UAB „Širvintų šiluma“ 3,1 MW biokurą naudojančio katilo su pakura ir priklausiniais įsigijimas“ įgyvendinti.
Projektas gimė iš būtinybės, kadangi dar pernai, atliekant bendrovės katilų techninį remontą ir apžiūrą, buvo įsitikinta, kad katilinė stovi ant avarijos slenksčio. Ankstesnės valdžios faktiškai neinvestavo į katilinės modernizavimą, todėl per eksploatacijos metus katilai visiškai susidėvėjo, o jų tolesnis kosmetinis remontas tapo netikslingas.
Modernizuoti katilinę reikėjo ir dėl to, kad per kelerius dešimtmečius šioje srityje atsirado daug naujovių, leidžiančių efektyviau gaminti šilumą ir karštą vandenį. Kai nemažai šalies katilinių modernizavosi, UAB „Širvintų šiluma“ su senstančia technine baze faktiškai liko trypčioti vietoje. Tad nereikia stebėtis, kad ilgainiui mūsų gamintojų šilumos kaina ėmė kilti ir užleido pirmaujančias pozicijas šalyje. Ir tai lėmė ne vien tas faktas, kad kitos, kur kas didesnės įmonės, irgi perėjo prie pigesnio biokuro naudojimo. Tiesiog jos į šilumos rinką įsiliejo atsinaujinusios, modernesnės, energingesnės.
Taigi, atsižvelgus į visus paminėtus niuansus, buvo pabrėžiama, kad naujo katilo įrengimo projektu Širvintose pirmiausia siekiama pagerinti šilumos gamybos techninius rodiklius, o katilo ekonomiškesnis veikimas leis padidinti katilinės darbo efektyvumą.
Ankstesnės valdžios ne tik paliko Širvintų rajono šilumos ūkį nustekentą, bet ir slegiamą neatsakingai paimtų paskolų kupros. Tad kai reikėjo apsispręsti dar naujos paskolos, šiuo atveju – katilams modernizuoti, klaustukų buvo. Ar išgalės įmonė laiku grąžinti katilams modernizuoti pasiskolintus pinigus? Atlikto audito išvada buvo vienareikšmė – perspektyva yra. UAB „Širvintų šiluma“ įsiskolinimai, palyginus su ankstesniais metais, pagal 2019 metų neaudituotą finansinę atskaitomybę sumažėjo daugiau kaip 240 tūkst. eurų.
2019 metais įmonės gautas 7892 eurų grynasis pelnas gal ir atrodo nedidelis, tačiau pats faktas labai iškalbingas: 2018 metais įmonė patyrė 117,5 tūkst. grynąjį nuostolį. Iš kur jis? Atsakymas paprastas: teko grąžinti anksčiau „Širvintų šilumos“ paimtas paskolas, modernizuoti Gelvonų, Čiobiškio katilines.
Kai kurie žmonės nesupranta vieno: jei anksčiau buvo imamos paskolos, tai kokie darbai už tuos pinigus buvo padaryti? Daugelis iki šiol nesupranta. Pasikeitus valdžiai ir pradėjus reformuoti bendrovę, išlindo daug įdomių dalykų. Buvo pagrįstų įtarimų, kad už tuos pinigus buvo padaryta darbų, kurie su bendrovės veikla nelabai siejasi. Kas užkasė cisterną su kuru ir į kieno mašinas tas kuras galimai buvo pilamas? Kas vežė į bendrovę (ir iš bendrovės?) cementą ir kokie namai juo buvo statomi? Tokių klausimų, kaip „kas, kodėl, kada?“ galima būtų pateikti ir daugiau. Galbūt atsakymuose į juos ir slypi „didžioji paslaptis“, kodėl bendrovės katilai buvo rasti sutrūniję kaip voratinklis. Vien per praėjusį šildymo sezoną kilo 4 avarinės situacijos. Išgelbėjo tik pasiaukojamai paromis dirbę vadovai, meistrai ir už šilumą atsakingi specialistai.
Nuo pat pirmųjų pasikeitusios kadencijos dienų Živilės Pinskuvienės vadovaujama naujoji koalicija darė žygius, kaip užsitikrinti finansavimą, jog būtų galima atnaujinti katilinę. Apie tai, kad rajone ir tuo pačiu katilinėje apsilankė du viceministrai ir net pats Seimo pirmininkas daugelis jau pamiršo. O juk tos viešnagės buvo skirtos tam, kad parodyti, įrodyti, sulaukti pritarimo, gauti leidimą… Pagaliau pavyko – katilams pirkti ir pakeisti skirti europiniai pinigai, už kuriuos garantavo savivaldybė.
Suteikdama įmonei garantiją, Savivaldybės taryba nepažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme apibrėžtų jos kompetencijų.
Suteikus garantiją dėl paskolos, UAB „Širvintų šiluma“ katilinėje buvo pradėti paruošiamieji darbai, o šį pirmadienį dviem vilkikais į Širvintas atkeliavo ir nupirktas 3,1 MW biokuru kūrenamas katilas su priklausiniais. Gamintojas – nuo 1935 metų veikiantis Danijos koncernas „Danstoker“, priklausantis „Thermax“ grupei. „Danstoker“ – puikiai žinomas šilumos rinkos žaidėjas, siūlantis pramoninius šildymo biokuro katilus ir vandens šildytuvus, kurių galia svyruoja nuo neįspūdingai atrodančių 200 kW iki kvapą gniaužiančių 50 MW, galinčių per valandą pakaitinti iki 68 tonų vandens. Daniškos kokybės ir efektyvumo naudai liudija ir tas faktas, kad Danija pagal centralizuoto šildymo mastus Europoje nusileidžia tik Suomijai, taigi puikiai išmano tą rinką, kurioje darbuojasi. Šiose šalyse centralizuoto šildymo tinklai apima daugiau kaip 50 proc. vartotojų. Beje, tais duomenimis Lietuva buvo trečioje vietoje, o mažiausiai centralizuotai šildosi Jungtinė Karalystė.
Į Širvintas specialiomis platformomis atgabento ir iš dviejų pagrindinių dalių surinkto katilo masė – beveik 40 tonų. Pridėkime dar pagrindinius katilo priklausinius, ir gausime … II Pasauliniame kare naudotą sunkųjį rusų tanką KV-1 su visa amunicija, kuru ir ekipažu. Kalbėti apie labiausiai žinomą rusų tanką T-34 šiuo atveju nėra net prasmės – pastarojo kovinė masė vos viršijo 26 tonas.
Prireikė beveik visos dienos, kad būtų pasirengta ir šių metų liepą pagamintas katilas būtų perkeltas ant specialiai pagamintos platformos bei sujungtas, o paskui nustumtas į vietą. Kad kai kuriais atvejais tai buvo juvelyro vertas darbas įrodo tai, jog niša, per kurią sujungtas katilas buvo transportuotas į katilinės patalpą, kai kur už katilo gabaritus buvo didesnė vos dešimčia centimetrų. Taigi jungiant katilo dalis krano operatoriui teko parodyti ir savo sugebėjimus. Beje, jo keliamų katilo abiejų dalių svoris (maždaug po 20 tonų) buvo artimas kritinei.
Jau kitą rytą širvintiškių namus pasiekė karštas vanduo. Sušildytas naujajame katile. Vargu, ar tokių dalykų galėjome įsivaizduoti anuomet.
tankas t34-85 1944m svere 32 tonas,tankas kv1 1939m-43 t.tankas kv2-52 t.
Tai kažkaip trumpai karšto vandens turėjom, tai vis dėlto istorija tęsiasi ir su nauju katilu…
as tai opozicines spaudos neskaitau, nes ten tiesos nerasi. Paskaitau tik klapciukų komentarus, kaip jie is nevilties draskosi, taip juokingai atrodo!
Labai gerai, kad parasėte tiesą ir dar nuotraukas pridejote, labai viskas aisku ir suprantama, o tai „teisingame“ laikrastyje prirasyta visokiu nesamoniu, kad sustabdytas pirkimas ir kitokios nesamones. Nesuprantu, koks tikslas primeluoti, jeigu katilas pastatytas ir viskas veikia??