Nors daugelis Vilniaus apskrities gyventojų mato tiesioginę Europos Sąjungos (ES) investicijų naudą, tačiau tik maža dalis jų yra dalyvavę viešuose ES investicinių projektų svarstymuose. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, tai daryti ir savo nuomonę pareikšti Trakų rajone norėtų 72 proc., Vilniuje – 66 proc. gyventojų.
Elektrėnuose, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės ir Vilniaus rajonuose ES finansuojami projektai domina mažiau gyventojų. Tą norėtų daryti tik 48 proc. elektrėniškių, 57 proc. šalčininkiečių, 62 proc. širvintiškių, 53 proc. švenčioniškių, 61 proc. ukmergiškių ar 65 proc. Vilniaus rajono gyventojų, dalyvavusių apklausoje. Taigi širvintiškiai tarp paminėtų saivaldybių savo aktyvumu nusileidžia tik Vilniaus rajonui.
Tuo tarpu aktyviausiai į viešuosius aptarimus ne tik Vilniaus apskrityje, bet ir visoje šalyje įsitraukia Elektrėnų gyventojai – 36 proc. jų jau yra dalyvavę tokiuose renginiuose. Vilniaus rajone viešuose projektų svarstymuose dalyvavo tik 5 proc., Trakų rajone ir Vilniaus mieste – po 8 proc. gyventojų. Mūsiškiai vėl gi nėra abejingiausi: apklausos duomenimis, Širvintų rajonas patenka į 15-20 proc. surinkusią savivaldybių grupę.
Apklausa taip pat atskleidė, kad ES finansuojamų projektų vykdytojai bendruomenes vangiai įtraukia į aptarimus ir nesistengia ieškodami gyventojų palaikymo. 25 proc. visų Lietuvoje apklaustų respondentų teigė, kad visiškai nėra informuoti apie jų regione vykdomus ES projektus, o 21 proc. pažymėjo, jog nieko nėra girdėję ir apie viešus šių projektų svarstymus.
Vertinant Širvintų rajono gyventojų nuomonę apie tai derėtų pasakyti, kad mūsiškiai nesigiria viską žinantys. Penkių balų sistemoje jie savo informuotumą įvertino 2,9-3 balais.
„Šiandien žmonės daug aktyvesni ir drąsesni reikšdami savo nuomonę, tad nori vis labiau prisidėti prie bendrųjų sprendimų priėmimo. Susiformavusi piliečių dauguma kuria sprendimus, kurie turėtų būti apsvarstyti su projektų rengėjais, kad būsimi rezultatai neštų maksimalią naudą visiems bendruomenių nariams“, – pastebi viešojo administravimo specialistas, Klaipėdos universiteto (KU) docentas Jaroslav Dvorak.
Tyrimo duomenimis, skirtingose savivaldybėse gyventojų įsitraukimas į ES finansuojamus projektus yra nevienodas. Alytaus, Mažeikių, Šalčininkų, Šakių, Plungės rajonų bei Alytaus miestų savivaldybėse ES projektų rengėjai į vykdomų projektų aptarimus yra įtraukę nuo 19 iki 24 proc. vietos gyventojų – kone dvigubai daugiau už bendrą šalies vidurkį.
Mažiausiai ES investicinių projektų svarstymuose dalyvavusių gyventojų yra Raseinių, Rietavo, Kėdainių, Telšių ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Tuo tarpu tyrimo duomenys rodo, kad šiose savivaldybėse į ES projektų aptarimus įsitrauktų nuo 46 iki 65 proc. vietos gyventojų.
Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba pastebi, kad didesnės gyventojų dalies įtraukimas visuose ES finansuojamų projektų vykdymo etapuose padidina projekto sėkmę.
„Apklausa aiškiai atskleidė, kad žmonės nori žinoti, diskutuoti, reikšti savo nuomonę apie planuojamus ir vykdomus ES investicinius projektus. Be to, glaudus projektų vykdytojų bei piliečių bendradarbiavimas skatina ne tik pasitikėjimą, skaidrumą ar aktyvesnį sprendimų priėmimą, bet ir išryškėjus skirtingiems požiūriams, gimsta naujų idėjų projektų įgyvendinimui“, – teigia R. Dilba.
Apklausos rezultatai rodo, kad aktyviausiai į ES projektų svarstymus įsitrauktų bei viešuosiuose aptarimuose dalyvautų 26-55 m. miestų, miestelių ar kaimo vietovių gyventojai, turintys aukštąjį bei vidurinį išsilavinimą.
Ne ką mažiau aktyviais visuomenės piliečiais savo bendruomenėje norėtų būti moksleiviai, studentai bei senjorai.
Apklausa bandė išsiaiškinti, ar gyventojai naudojasi Europos Sąjungos investicijų rezultatais. Reikia išskirti tai, kad Širvintų rajono gyventojai, taip pat kauniečiai ir tauragiškiai, yra labiausiai tuo besinaudojantys. Mūsiškiai išskyrė, kad daugiausia naudojasi atnaujintomis miesto ir kaimo vietovėmis, regiono plėtros privalumais. Atsakydami į klausimą, ar įgyvendinti Europos Sąjungos projektai gerina gyvenimo kokybę, mūsų rajono gyventojai penkių balų sistemoje tam skyrė 3-3,2 balus.
Bendrovės „Spinter tyrimai“, LR finansų ministerijos užsakymu, atlikti visose Lietuvos savivaldybėse. Apklausoje dalyvavo 4541 respondentai, kurių amžius 18-75 metai.
Pagal Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimą
