Šąlančiųjų gelbėjimas iš dalies yra pačių šąlančiųjų reikalas

Seime Ekonomikos komitetas organizavo diskusiją „Gaminančių vartotojų tarifai ir jų įtaka energetikos sistemai“. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Vyriausybė savo pasitarime pritarė rekomendacijoms viešosiomis įstaigoms ir pateikė siūlymų, kaip gyventojai ir verslas galėtų sumažinti išlaidas energijai. Planas ambicingas – per dvejus metus ketinama sutaupyti 800 mln. eurų, pusę tos sumos turės sutaupyti gyventojai.

Jokios stebuklingos lazdelės Šimonytės kabinetas neištraukė ir pasibalnojo seną arkliuką. Kadangi, kaip buvo parašyta ant Vasiukų šachmatų klubo, „Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“, 800 mln. turės sutaupyti patys gyventojai ir verslininkai, keisdami energijos vartojimo įpročius, modernizuodami pastatus. Išeina, kad šąlančiųjų gelbėjimas yra pačių šąlančiųjų reikalas. Na, bent iš dalies.

Tarp galimybių, kaip mes taupysime, numatytas ne tik temperatūros pastatuose mažinimas žiemą ir aukštinimas vasarą, savaitgaliais, karšto vandens išjungimas įstaigose, darbas iš namų, gal net greičio mažinimas magistralėse.

Prieš trejus metus suskaičiuota, kad net 55 proc. vartotojų Lietuvoje naudojasi centralizuoto šildymo sistema, dar 25 proc. namus šildo biokuru, 12 proc. gamtinėmis dujomis, dar 5 proc. naudoja kietąjį kurą, o likusieji, t. y. 3 proc. šildosi elektra. Tokius skaičius tada pateikė Nekilnojamojo turto rinkos vystytojai. Naujesnių nepavyko rasti.

Galima įtarti, kad dabar šie skaičiai kitokie, didesni. O juk prie būsto apšildymo elektra iš dalies galima priskirti ir elektra šildomas vonios grindis, net elektrinius vonios gyvatukus. Pastarieji nors ir skirti rankšluosčiams džiovinti, tuo pačiu skleidžia ir šilumą, dėl ko mažiau sunaudojama kuro patalpų šildymo katiluose. Šilumą skleidžia ir įvairūs elektriniai buitiniai prietaisai, viryklės, dėl to taip pat sunaudojama mažiau kitos rūšies kuro.

Kaip nuskambėjo praėjusį antradienį per Seime Ekonomikos komiteto organizuotą diskusiją „Gaminančių vartotojų tarifai ir jų įtaka energetikos sistemai“, elektra Lietuvos energijos segmente sudaro tik 14 proc., o didžiausia energijos dalis tenka šilumai ir transportui. Nuskambėjo išvada, kad elektros dalis turėtų didėti pastarųjų segmentų sąskaita – elektrą naudojant šilumai gaminti, elektrifikuojant transportą. Taigi, nors elektros kainos dabar ir kandžiojasi, jai priklauso ateitis.

Diskutuojant apie galimus šilumos iš energijos būdus, buvo užsiminta apie sukurtos energijos išsaugojimo galimybes. Kaip kalbėjo šio komiteto narys Jonas Pinskus, omenyje turimi elektros kaupikliai, vadinamieji šilumos termosai ir pan., kai iš pigesnės elektros pagaminta energija ar pati elektra vartojama, kada rinkoje ji kainuoja brangiau.

Minint naujųjų technologijų sprendimus, ne kartą užsiminta apie šilumos siurblius, kurie vis labiau veržiasi į mūsų gyvenimą. Iš tiesų, situacija smarkiai ėmė keistis atsiradus oras-oras ir oras-vanduo šilumos siurbliams. Kas mažai nutuokia apie veikimo principą, galima pasakyti, kad šiuose katiluose šiluma sukuriama kompresoriaus pagalba pakeliant specialių dujų, kuriomis užpildytas šilumos siurblys, slėgį. Suspaudus dujas, jos smarkiai įkaista, o šilumokaityje sukurta šiluma atiduodama į patalpas per pūtiklį (oras-oras) ar esamą radiatorių sistemą (oras-vanduo). Šilumos siurblys oras-oras puikus ir tuo, kad gali veikti ir kaip vėsintuvas. Laikoma, kad sistemoje oras-oras sunaudojus 1 kW elektros pagaminama ne mažiau kaip 4 kW šilumos, o tai reiškia, kad oras-oras šildymas yra bent jau 4 kartus pigesnis nei šildymas tradiciniais elektriniais radiatoriais. Taip šis šildymo būdas tampa pigesnis net už šildymą anglimi ir patogus tuo, jog pastate, priklausomai nuo jo dydžio ir patalpų išdėstymo, galima įrengti iki trijų pūtiklių ar kelias šildymo sistemas.

Svarbu ir tai, kad tiems, kas neefektyvų šildymo būdą keičią į šildymą oras-oras ar oras-vanduo, yra numatyta nuo 600 Eur prasidedanti APVA parama.

Vyriausybė, pristatydama priemones, kaip taupyti ir kaip skatinti gyventojus tai daryti, pažymėjo, jog tokia gali tapti neefektyvių katilų keitimas į šilumos siurblius arba efektyvius biokuro katilus (leistų sutaupyti 10-20 proc.). Tik dabartinė realybė kertasi su tokiais lūkesčiais, kadangi šiuo metu vartotojai yra suskirstyti į tuos, kam galima duoti, ir tuos, kas paramos tikėtis neturi teisės. O jos negausite, jei gyvenate name, kuriame yra galimybė prisijungti prie centrinių šilumos tinklų, nuo kurių, sakykime, ir esate atsijungę dėl neefektyvaus centralizuoto šildymo. Taip pat paramos negausite, jei iki šiol šildėtės elektra pasenusių technologijų radiatoriais. Parama numatyta tik tiems, kas į efektyvesnį šildymo būdą keičia taršius turimus katilus, kurie naudoja iškastinį kurą (gamtines dujas, anglis, durpių briketus, dyzelinį krosnių kurą, ir pan.).

Kai domėjomės šia tema, Savivaldybės administracijos pasiteiravome, ar Savivaldybė nesvarsto galimybių jai priklausančius gyvenamuosius ir socialinius būstus apšildyti taupumu pasižyminčiomis sistemomis oras-oras, oras-vanduo? Tada gavome atsakymą, kad Širvintų rajono savivaldybė taupumu pasižyminčiomis sistemomis apšildo tik naujai įrengiamus būstus.

Galbūt dabar kai kas ir keisis.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 9 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top