Rinkiminę santuoką tarp Širvintų ir Molėtų siūloma pakeisti partneryste su Ukmerge

Po pirmadienį Vyriausioje rinkimų komisijoje surengtos spaudos konferencijos, kurioje buvo pristatyti numatomi pokyčiai per 2024 metų rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė kandžiai replikavo:

„Ir vėl Širvintos!? Ir vėl užkliuvo.
Tik kai negali įkąsti Pinskuvienei, atakuoja jos vyrą, Lietuvos regionų partijos pirmininką Joną Pinskų (naikina jo atstovaujamą Molėtų-Širvintų apygardą, kurioje jis laimėjo prieš konservatorių).
Iš kitos pusės – visiškai aišku, kad konservatoriai rankų nenuleidžia ir matydami, kad praeitas manevras nepadėjo, bandys kitą ėjimą.“

Apskritai VRK prieš artėjančius Seimo rinkimus siūlo keisti net 45 vienmandačių Seimo rinkimų apygardų ribas. 34 vienmandatės rinkimų apygardos jungtų dviejų, kai kuriais atvejais – trijų savivaldybių apylinkes.

Ne vieną dešimtmetį būdama konservatoriškų tradicijų savivaldybe, Molėtai pastaruosius du kartus nepadovanojo Lietuvai laukto Seimo nario konservatoriaus. Ir to priežastis – Širvintų rajonas. 2016-aisiais mūsų savivaldybės rinkėjai nulėmė darbiečio Petro Čimbaro pergalę prieš konservatorių Valentiną Stundį, o 2020-aisiais tam pačiam konservatoriui nepasisekė įveikti Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės sutuoktinio Jono Pinskaus, dabartinio Lietuvos regionų partijos lyderio.

Landsbergininkų štabe jau suprato: norint atgaivinti „senas geras“ delegavimo į Seimą tradicijas, būtina molėtiškius išvaduoti nuo Širvintų faktoriaus. Tik tada galima rengti kūdikio lyties atskleidimo vakarėlį.

Specialiai, ar ne (tai retorinis klausimas) ir buvo padaryta, pasiūlius panaikinti Molėtų-Širvintų vienmandatę rinkimų apygardą. Oficiali to numarinimo priežastis – nepakankamas įstatyme apibrėžtas rinkėjų skaičius. Ir atsargiai pridurta, kad šiuo metu net 15 apygardų nebeatitinka Rinkimų kodekso reikalavimo: 7 yra per mažos ir kitos 8, įskaitant lietuvių bendruomenės rinkimų apygardą, per didelės. Todėl ir reikia pokyčių.

Dar 2016-aisiais buvo aišku, kad rinkėjų skaičiui vien Molėtų ir Širvintų rajonų rinkėjų nepakaks, todėl į apygardą buvo pasiūlyta įtraukti ir kelias gretimo Vilniaus rajono vietoves. Vėliau, tiesa, prijungta tik Paberžė, kuri situaciją gelbėjo laikinai. Neabejota, kad artimiausiu metu prie šios rinkimų apygardos prijungti reikės daugiau aplinkinių teritorijų. Labiausiai tikėta, kad tokiu taikiniu taps beveik 8 proc. perviršį turėjusi gretima Nemenčinės rinkimų apygarda, nes šalia esančios Deltuvos pietinė ir Deltuvos šiaurinė, Utenos ir Nalšios pietinė apygardos išgyveno panašų deficitą. Piršosi logiška išvada, kad iš smarkiai besipučiančios Nemenčinės apygardos, kaip ir planuota prieš anuos rinkimus, pagaliau bus perduotos Glitiškės. Jose buvo registruota daugiau kaip pusė tūkstančio rinkėjų.

Svarstydami dėl galimų permainų neatmetėme, kad taip pat galėtų būti prijungtos netoli Molėtų esančios Visalaukės (487 rinkėjai), Sužionių (577 rinkėjai) apylinkės, taip pat įėjusios į per siūles traškančią Nemenčinės apygardą.

Lietuvos lenkai, kurių rinkėjai tose vietovėse sudarė daugumą, tuo tikrai nebuvo patenkinti.

Dėl numatomų pokyčių pasitenkinimo neslėpė spaudos konferencijoje dalyvavusi Seimo narė Rita Tamašunienė. Lietuvos lenkų politinės jėgos atstovė pasidžiaugė, kad Paberžė sugrįžta. Aplink Vilnių suformavus dar vieną apygardą daugėja šansų, kad čia Seimo nario mandatą laimės šios politinės jėgos atstovas.

Su pokyčiais daugėja šansų ir konservatoriams, mat su Širvintomis planuojami išskirti Molėtai būtų sutuokti su Švenčionimis į Nalšios pietinę apygardą. Kaip parodė šįmet (ir netik šįmet) vykę Savivaldybių rinkimai, Molėtuose tradiciškai triumfuoja konservatoriai, Švenčionyse – dešiniųjų pažiūrų „zuokininkai“. O štai per 2020-aisias vykusius rinkimus Nalšios pietinės apygardos rinkėjai išsirinko valstiečių kandidatą, kuriam iššūkį metė irgi kairiesiems atstovaujantis socialdemokratas. 2016-aisiais antrajame ture Nalšios apygardoje buvo išrinktas valstietis, nurungęs liberalą.

Ateityje, dešiniųjų pažiūrų molėtiškiais papildžius šią apygardą, didėja tikimybė, kad 2024-ųjų rudenį triumfuos kuris nors dešiniųjų jėgų kandidatas.

Ką bendro su Širvintomis turi Deltuva?

Kaip siūloma, Širvintų rajono rinkėjai būsią priskirti Deltuvos pietinei apygardai, kurios didžiąją dalį sudaro Ukmergės miesto ir pietinės rajono dalies rinkėjai.

Apskritai ši apygarda kelia įvairių minčių. Per rinkimus į Seimą 2016-aisiais dar buvo Ukmergės rinkimų apygarda, o 2020-aisiais jau buvo suformuotos dvi apygardos – Deltuvos šiaurinė ir Deltuvos pietinė. Būtent prie pastarosios dabar siūloma prijungti Širvintų rajoną. Tai padarius, Deltuvos pietinė taptų didžiausia apygarda šalyje (109,2 proc.) šalyje, iš kurios, tikėtina, ateityje būtų galima atimti rinkėjus, kad jais kompensuoti greta esančias mažesnes apygardas. Pavyzdžiui, jei mažės piečiau esanti Riešės apygarda, būtų galima jai nurėžti Alionis, Jauniūnus, Medžiukus, Barskūnus, Bartkuškį – šekit!

Spaudos konferencijos metu docento Rolando Tučo buvo pasiteirauta, kodėl tokie painūs rinkimų apygardų pavadinimai: Mėguvos, Karšuvos, Nalšios, Deltuvos ir pan.? Ką jie žmonėms sako? Mažiau etnografijoje ir istorijoje pažengusiam iš tiesų sunku susigaudyti, kokių savivaldybių rinkėjams atstovauja ten išrinkti Seimo nariai. Geografas prisipažino anuomet buvęs tokių pavadinimų iniciatoriumi ir teigė, kad tai istoriška ir gražu, o savivaldybių pavadinimai apygardoms ne visada tinka, nes kai kurios savivaldybės yra padalintos kelioms apygardoms. Taip esą ir atsirado ne tik paminėtos apygardos, bet ir jų „dublikatai“, kuriems atskirti naudojami nauji apibūdinimai. Dabar turime tris tokias apygardas (Nalšios, Deltuvos ir Sūduvos), pažymėtas kaip šiaurines ir pietines, dvi apygardas (Žiemgalos ir Sėlos), pažymėtas kaip rytines ir vakarines. Turime Žemaitijos šiaurinę, bet veltui ieškotumėt pietinės, turime Vilniaus pietinę, bet nei šiaurinės, nei kitokių nėra, yra Panevėžio vakarinė, bet kitokių pasaulio krypčių Panevėžyje irgi nėra.

Širvintiškių savimeilės tikrai nepaglostys tas faktas, kad esame įtraukti į Deltuvos pietinę apygardą. Už Ukmergės, apygardos pakraštyje esanti Deltuva mums yra absoliučiai svetima. dar ir dėl to, kad tarp jos ir mūsų rajono yra įsiterpusios Veprių ir Pabaisko apylinkės, kurios Deltuvą dar labiau nutolina nuo mūsų.

Ko gero, sostinėje ieškant „istorinio regionų grožio“ buvo galima rasti tiems kraštams artimesnių ir labiau suprantamų akcentų. Deltuvos gyvenvietė (arba, kaip pretenzingai tas kraštas pavadinamas Deltuvos žeme) šiandien yra Lietuvai ne taip gerai žinoma, kaip būtų, pavyzdžiui, rinkimų apygardą pavadinus Kernavės vardu. Ar bent jau Vilkmergės.

Be to, mums ir ukmergiškiams adresuojamas Deltuvos vardas iš po kojų išmuša geografinį identitetą. Juokaujant, Deltuva bus begėdiškai pridengta Širvintų partnerystė su Ukmerge. Lyg kokius sugyventinių santykius, kai antrai pusei nesuteikiama kitos pusės pavardė ar jos dalis. Jei jau Ukmergės ir Širvintų savivaldybių centrai patenka į tą pačią apygardą, kodėl tos apygardos nepavadinus Širvintų-Ukmergės vardu, o ieškoma trečio varianto ir dar pirštu rodoma į pietus?!

Rinkimų kodeksas įpareigoja VRK, likus ne mažiau kaip 210 dienų iki Seimo rinkimų, nustatyti ir, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų savo interneto svetainėje paskelbti rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, apygardų rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų buveinių adresus ir pastatų, kuriuose yra balsavimo patalpa, adresų koordinates.

Kiekvienas rajono gyventojas gali pareikšti savo pasiūlymus dėl numatomų pokyčių. Pasiūlymų dėl apygagrdų ribų VRK laukia iki spalio 9 d. el. paštu apygarduribos@vrk.lt

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 15 d. laikraščio numeryje.