Rajono gyventojai ramią ateitį vis dar iškeičia į kelis papildomus eurus

Marija Gudonienė

Kol kas mūsų šalyje galioja tokia tvarka, kad senų automobilių atliekų sutvarkymą privalo finansuoti automobilių gamintojai ar importuotojai, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimir’as Jankoit’as. Anot asociacijos pranešimo spaudai, kasmet į Lietuvą įvežama apie 212 tūkst. transporto priemonių, tačiau finansuojama tik apie 30 tūkst. automobilių atliekų sutvarkymas. Kitų automobilių atliekų tvarkymas dažniausiai gula ant savivaldybių ir gyventojų pečių, nes nevertingos išardytų automobilių atliekos, pavyzdžiui, – plastikas, stiklo duženos, salono apdaila, naudoti nebetinkamos padangos ir pan. – nukeliauja į pamiškes, pakeles arba į buitinių atliekų konteinerius.

Į pamiškes neiškeliavo 3 t senų padangų

Pamiškėse ir pakelėse surinktų atliekų tvarkymą paprastai finansuoja savivaldybės, taigi už jų sutvarkymą sumoka visi gyventojai. Dabar galiojantis Atliekų tvarkymo įstatymas leidžia transporto priemonių importuotojams išvengti pareigos finansuoti neigiamą rinkos vertę turinčių transporto priemonių atliekų tvarkymą, padangų, alyvų, kitų apmokestinamųjų gaminių  surinkimą ir perdirbimą.

„Situacija yra labai sudėtinga, nes šiuo metu automobilių atliekų tvarkymą, kaip ir numato ES direktyva, finansuoja vienintelė Gamintojų ir importuotojų asociacija“, – yra pabrėžęs Vladimir’as Jankoit’as.

Iš asociacijos tinklalapyje pateiktos informacijos matyti, kad šiuo metu ji vienija apie 50 įvairių šalies įmonių, kurios užsiima naudotų automobilių supirkimu ir jų tvarkymu. Nuo 2012-ųjų metų tarp šių įmonių yra ir vienintelė Širvintų rajone tokią veiklą vykdanti UAB „Dovydo transportas“.

„Dovydo transportui“ vadovaujanti Marija Gudonienė sakė, kad aktyvus įsitraukimas į asociacijos veiklą buvo logiškas, juk ši rajono įmonė kol kas išlieka vienintele Širvintų rajone, turinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ardyti automobilius. Šią veiklą pradėjęs 2011-ųjų viduryje, UAB „Dovydo transportas“ iki šių metų pradžios išardė ir utilizavo 133 automobilius, iš jų beveik po pusšimtį – 2012-aisiais ir 2014-aisiais.

– Šie metai kol kas prasčiausi, – pripažino Marija Gudonienė. – Per aštuonis mėnesius utilizavome vos 17 automobilių.

Pasiteirvus, kas turėjo įtakos sumažėjimui, įmonės vadovė neslėpė, jog legaliai veikiančiam netinkamų transporto priemonių tvarkytojui koją kiša nelegaliai ar pusiau legaliai veikiantys senų automobilių supirkėjai. Nesukdami galvos dėl tinkamo atliekų sutvarkymo ir į tai neinvestuodami, neturėdami būtinų aplinkosauginių leidimų, tokie supirkėjai gali pasiūlyti šiek tiek geresnes sąlygas. Deja, tie keli papildomi eurai kartais lemia pasirinkimą, tačiau tuo pačiu žada nemažai problemų ateityje.

– Dar viena sumažėjimo priežastis – aplaidus automobilių savininkų požiūris į nebetinkamų naudoti transporto priemonių utilizavimą. Iš aplink pasitaikančių pavyzdžių galiu pasakyti, kad dažnai gyventojai tam neteikia didelės reikšmės. Kai automobilis tampa nebetinkamas naudoti, jis paprasčiausiai atsiduria kur nors nuošalioje sodybos vietoje, po atviru dangumi. Pasibaigus galiojančiai techninei apžiūrai, transporto priemonės dalyvavimas eisme būna laikinai sustabdytas, o per nustatytą laiką nepasirūpinus trūkumų pašalinimu – transporto priemonė automatiškai išregistruojama. Savininkas to ir siekia, pamažu automobilį pradeda ardyti, kol po kiek laiko susigriebia, kad likęs laužas jam ima trukdyti ar mažai vertingas. Tada jį parduoda nelegaliems metalo laužo supirkėjams. Tokio atsikratymo negalima laikyti utilizavimu, kadangi pardavėjas dažnai negauna jokios pažymos apie transporto priemonės utilizavimą ar tokia pažyma yra niekinė, kadangi supirkėjas apskritai neturi teisės ardyti transporto priemonių, taigi – ir išrašyti tokių pažymų. Maža to, lieka didelė tikimybė, kad dalis netinkamų parduoti detalių atsidurs pamiškėse, pakelėse. Kas gali paneigti, kad nelegalus supirkėjas neišmes detalių su kokiais nors identifikaciniais duomenimis, pagal kuriuos bus galima nustatyti paskutinį transporto priemonės savininką? Tam, kad būtų išvengta panašių nemalonių „siurprizų“ ateityje, derėtų nebetinkamą eksploatuoti transporto priemonę priduoti tik licencijuotam utilizavimui, – patarė Marija Gudonienė.

Per automobilių ardymo veiklos metus UAB „Dovydo“ transportas perdavė atliekų tvarkytojams apie 3 t naudoti nebetinkamų padangų, apie 70 kg tepalų, kuro ar oro filtrų, apie pusę tonos panaudotos alyvos, per 2 t pastiko. Įmonės dėka visos šios atliekos neatsidūrė buitinių atliekų konteineriuose, neužteršė rajono gamtos.

Privalo legalizuotis arba pasitraukti iš verslo

Marijos Gudonienės paminėtą transporto priemonių savininkų aplaidų požiūrį kaip vieną pagrindinių priežasčių, su kuria susiduria asociacijos nariai, įvardijo ir Vladimir’as Jankoit’as:

– Derėtų prisiminti, kad galiojantys įstatymai po išregistravimo neatleidžia transporto priemonės savininko nuo pareigos ją utilizuoti. Anksčiau ar vėliau tai turės būti padaryta, todėl nebetinkamus naudoti automobilius kaip metalo laužą be jokių utilizavimo pažymų parduodantys gyventojai anksčiau ar vėliau susidurs su problemomis.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas taip pat akcentavo, kad transporto priemonių savininkai klaidingai įsivaizduoja savo pareigas ir teises. Nuostata, kad su savo turtu galima elgtis kaip šauna galvon, šiuo atveju negalioja. Situacija, kai ant plytų pakeltas automobilis kelerius metus pamažu yra ardomas, kol lieka vieni „griaučiai“, apskritai yra ydinga. Esmė ta, kad pagal galiojančią tvarką automobilio ar kitos registruojamos transporto priemonės savininkas netgi neturi teisės namų sąlygomis pats ją ardyti. Jis privalo kreiptis į tokią veiklą legaliai vykdančią ir būtinus leidimus turinčią įmonę, kad ši išardytų nebetinkamą eksploatuoti automobilį, perduotų tolesniam naudojimui savininkui reikalingas detales ar mazgus, išduotų pažymą dėl transporto priemonės utilizavimo.

– Tikrai yra tokių atvejų, kai savininkas kreipiasi į įmonę ir paprašo, kad jo transporto priemonė būtų utilizuota, tačiau pageidauja pasiimti vieną ar kitą dar tinkamą naudoti detalę. Galbūt žmogus ją panaudos kitame automobilyje, gal parduos… Tai įmonės ir kliento susitarimo reikalas. Manau, kad šiuo atveju viską lemia tik ta aplinkybė, ar kliento pageidavimai yra realūs. Juk įmonei tikrai nebus naudinga klientui grąžinti tinkamas naudoti detales ir metalo laužą, o sau pasilikti plastikinių detalių lūženas, stiklų duženas ir sudėvėtas padangas, – sakė Vladimir’as Jankoit’as.

„Dovydo transporte“ utilizuoti automobiliai virsta metalo laužu.

Pasidomėjus, kaip asociacija padeda nariams konkuruoti su nelegaliais ardytojais, pašnekovas akcentavo, kad pagrindinis tikslas yra priversti tokius ardytojus legalizuoti savo veiklą, gauti visus būtinus leidimus ir laikytis keliamų reikalavimų. Jei nelegalai to nenorės, jie privalės pasitraukti iš šio verslo. Asociacija iš visos šalies jau gavo apie 60 pranešimų apie nelegaliai veikiančius ardytojus, bus siekiama, kad ši veikla būtų legalizuota ar nutraukta. „Tokie verslininkai privalo žinoti, kad anksčiau ar vėliau pas juos apsilankys aplinkos apsaugos inspektorius ir paprašys pateikti leidimus, leidžiančius tokią veiklą,“ – perspėjo Vladimir’as Jankoit’as.

Nelegaliems automobilių ardytojams gresia nemenka administracinė atsakomybė. Pavyzdžiui, šiuo metu ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia baudą piliečiams nuo 289 iki 579, pareigūnams – nuo 579 iki 1158 eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo 868 iki 1737 eurų. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, užtraukia baudą piliečiams nuo 144 iki 289 eurų, pareigūnams – nuo 289 iki 579 eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo 434 iki 868 eurų.

Naujas aplinkosaugos projektas

Į kovą su nelegaliais ardytojais stojo ir Gamintojų ir importuotojų asociacija – aplinkosaugos projektą „Daugiau erdvės kiemuose“ keičia senų automobilių atliekų surinkimą užtikrinantis naujas projektas „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.

Tokių netinkamų naudoti transporto priemonių „aikštelių“ ir jų „ardyklų“, kaip šį pavasarį buvo užfiksuota Skėteriuose, pagal įstatymus būti negali.

Šiuo projektu daugiausia dėmesio ketinama skirti automobilių ardytojų drausminimui, kad jie susidarančias atliekas tvarkytų pagal visus reikalavimus.

„Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti visų surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių perdirbimą ar kitokį naudojimą iki 95 proc., skaičiuojant pagal automobilio masę. Tokios normos yra numatytos Europos Sąjungos direktyvoje „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių“. Jei vidutinis automobilis sveria maždaug 1600 kg, vadinasi, pakartotinai naudojama (naudojamos automobilių dalys), perdirbama (automobilyje esantis metalas, plastikas, stiklas ir kt.) ar kitaip panaudojama (pvz., senos padangos panaudojamos kaip kuras) turi būti apie 1500 kg,“ – teigia minėtos asociacijos vadovas A. Skinulis.

Gamintojų ir importuotojų asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal teisės aktus, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos bei policija, seno, nebevažiuojančio automobilio savininkas privalo pasirūpinti atliekų sutvarkymu. Jei to nepadarys, jis gali būti nubaustas už neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose. Už tai numatyta 72-144 eurų bauda, o tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda už tai, užtraukia 144-289 eurų baudą su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Gintaras Bielskis

Nuotrauka iš archyvo

Automobilių dalys https://autralita.lt/