Rajone kelią skinasi biodinaminis ūkininkavimas

Rajone kelią skinasi biodinaminis ūkininkavimas
Biodinaminis ūkininkavimas Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir yra laikomas aukštesne ekologinio ūkininkavimo pakopa. Biologinis dinaminis ūkininkavimas remiasi supratimu, kad dirvožemis, augalai, gyvuliai ir žmonės gyvena ir veikia uždarame sąveikos rate. Ūkis laikomas gyvu organizmu, nesiekiama laikyti daugiau gyvulių nei įmanoma išmaitinti. Dažniausiai biodinaminį ūkį kuria ekologiškai besidarbuojantys ūkininkai. Tokių ūkių Lietuvoje jau yra 8. Vienas iš jų – Kristinos ir Arūno Martinėlių, ūkininkaujančių Levaniškių kaime (Zibalų seniūnija), biodinaminis ūkis.
Biodinaminio ūkininkavimo patirties semiasi Vokietijoje
Pasak Arūno Martinėlio, biodinaminio ūkininkavimo ištakos siekia XX amžiaus pradžią, jo pradininkas – austrų filosofas ir mistikas Rudolfas Šteineris. Biodinaminis žemės ūkis laikomas šiuolaikinės ekologinės žemdirbystės pirmtaku. Pagrindiniai jo principai: ūkininkavimas uždarame cikle, subalansuotas santykis tarp laikomų gyvulių skaičiaus ir augalininkystės laukų ploto. Biodinaminiame ūkyje vien gyvulininkystės būti negali. Tokiems ūkininkams keliama sąlyga: 1 sąlyginis galvijas „dengia“ 5 hektarus žemės. Kuo daugiau sėjama naudmenų, tuo daugiau turi būti galvijų.
Mėsinius Hailendų veislės galvijus auginantys ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai biodinamine žemdirbyste pradėjo labai rimtai domėtis prieš 8 metus. Ūkininkų teigimu, jie savo 500 hektarų ūkyje jau dvejus metus intensyviai taiko biodinaminio ūkininkavimo principus. Šiuos dvejus metus vadina pereinamuoju laikotarpiu ir raguočių skaičių didina.
– Teko ūkininkavimo patirties semtis Suomijoje, viešėjau biodinaminiame ūkyje, – sakė Arūnas Martinėlis, – sudomino ūkio modelis: augalininkystė ir gyvulininkystė. Kilo mintis pačiam imtis tokios veiklos. Kiekvienais metais aplankau 5-6 šios krypties ūkius Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Iš jų semiuosi patirties. Mūsų ūkio vertinimą ir analizę atliko „Demeter International“ konsultantas iš Šveicarijos. Dabar siekiame „Demeter“ sertifikato ir nuolat bendraujame su „Demeter International“ atstove Lietuvoje, Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidente Rasa Čiriene. Tarptautinis prekinis ženklas „Demeter“ – tai aukščiausia kokybė, griežčiausi standartai.
Ragų-mėšlo preparatai – vizitinė biodinaminio judėjimo kortelė
Biodinaminiame ūkyje turi būti naudojami preparatai – specialūs „vaistai“ žemei. Jie skirstomi į purškiamuosius ir komposto. Purškiamieji – tai ragų-mėšlo ir ragų-kvarco preparatai. Komposto preparatai – kraujažolių, ramunėlių, dilgėlių, ąžuolo žievės, kiaulpienių ir valerijonų. Arūnas Martinėlis biodinaminių preparatų veikimo principą palygino su homeopatiniais vaistais: kai labai mažos produkto dozės duoda teigiamą poveikį. Ūkininkas patikino, kad, naudojant preparatus, po kelerių metų pasikeičia humuso kiekis ir sudėtis dirvoje, žemė patamsėja.
– Purškiamieji preparatai stiprina augalo gyvybines funkcijas, – patikslino Kristina Martinėlienė. – Tai ne chemija. Efektas bus matomas tik po 7 metų.
Auginant kokybiškus produktus, svarbų vaidmenį vaidina biodinaminiai preparatai, reikalaujantys rankų darbo. Smalsu buvo sužinoti, kaip jie gaminami. Komposto preparatų gaminimo technologijos gana sudėtingos, organizuojami seminarai, dalijamasi patirtimi, įsiklausoma į mokslininkų nuomones. Abu pašnekovai smulkiai papasakojo apie purškiamųjų preparatų gamybą.
Purškiamasis humuso gerinimo preparatas gaminamas karvės rage. Į jį rudenį, per Mykolines, pridedama karvės mėšlo ir užkasama į žemę, laikoma iki pavasario. Pavasarį karvės rage jau būna ne mėšlas, o brandus humusas. Iškasus ragą, jo turinys skiedžiamas 40 litrų vandens ir nustatytą laiką maišoma sukamaisiais judesiais į vieną ir kitą pusę – tai vadinamasis dinamizavimas. Tada tirpalas išpurškiamas ant laukų. Vieno rago turinio pakanka vienam hektarui. Ragų-mėšlo preparatai yra tapę savotiška vizitine biodinaminio judėjimo kortele.
Panašiai gaminamas ir kalnų krištolo preparatas. Pirmiausia itin kietas krištolas suskaldomas į nedidelius gabaliukus. Tada jie sugrūdami grūstuvėse ir galiausiai tarp dviejų stiklo plokščių trinami į pačius smulkiausius miltus. Gauti milteliai sumaišomi su lietaus vandeniu, košelė krečiama į karvės ragus. Kiaurymė užtepama moliu, ragas užkasamas derlingoje žemėje ir laikomas iki spalio pradžios. Iškasus privalu nuimti molio dangtelį.  Gatavas krištolo preparatas turi būti saugojamas taip, kad jį visada pasiektų saulės šviesa, geriausiai ant palangės stikliniame inde arba kitoje saulės apšviestoje vietoje. Preparatas turi gauti kuo daugiau šviesos, kad vėliau ją perteiktų augalams. Dideliems žemės plotams nupurkšti jo reikia nedaug. Pasak Kristinos Martinėlienės, kalnų krištolo preparatas augalui suteikia kūną, tvirtina, nokina augalą. Siekiant augalui suteikti didesnės sveikatos, preparatas, valandą maišius, purškiamas likus valandai iki saulėtekio. Prieš nuimant derlių, atvirkščiai, krištolo vanduo laukuose paskleidžiamas vakare, maždaug 18-19 valandą.
Ūkininkai Martinėliai sakė, kad biodinaminiais preparatais laukai turi būti nupurkšti du kartus per metus: pavasarį ir prieš kūlimą. Pašnekovai patikino, jog mokslininkų įrodyta biodinaminių preparatų nauda: preparatais apdoroto dirvožemio struktūra pagerėja, augalai tvirtėja.
Pasidomėjus, kaip biodinaminio ūkininkavimo idėjas vertina kiti Širvintų rajono ūkininkai, Kristina Martinėlienė sakė:
– Savo idėjų kaimynams nebrukame ir skepticizmo nejaučiame.
Dirba praktikantai iš užsienio
Kristinos ir Arūno Martinėlių ūkį 2010 metais Žemės ūkio ministerija apdovanojo už ekologinių tradicijų puoselėjimą, 2011 metais suteiktas pažangiausio gyvulininkystės ūkio statusas, 2012 metais – pažangaus ekologinio ūkio statusas. 2014 ir 2015 metais Martinėlių ūkyje vyko du tarptautiniai seminarai „Biologinė dinaminė žemdirbystė“. Po 2 dienas vykusiuose seminaruose dalyvavo per 30 ūkininkų iš Lietuvos ir Vakarų Europos. Arūnas Martinėlis – ir tarptautinės konferencijos, vykusios Kaune, vienas iš rėmėjų.
– Žmonės visais laikais mokėjo žemę dirbti, kol neatrado mineralinių trąšų, – sakė Arūnas Martinėlis. – Dabar tenka vėl mokytis. Labai daug informacijos iš svetur parsiveža sūnus Augustinas, kuris jau dvi vasaras stažavosi Vokietijoje. Turime Žaliąjį diplomą, leidžiantį savo ūkyje priimti praktikantus iš užsienio.
Šiuo metu ūkyje darbuojasi 3 jauni vokietukai: Anton‘as Vilers‘as, Anton‘as Muninhof‘as ir Aron‘as Lioman‘as. Pasak Arūno Martinėlio, labai darbštūs, stropūs ir kruopštūs jaunuoliai, mėgstantys vokišką tvarką.
Pakalbintas Anton’as Vilers’as sakė:
– Labai gerai jaučiamės šiame ūkyje, nes tai yra nauja patirtis. Lietuva yra įdomi šalis ir labai skiriasi nuo Vokietijos. Norėtume gyventi Lietuvoje, bet tik didesniame mieste. Mes mokykloje mokomės, kaip auginama duona, kokį kelią ji nueina iki mūsų stalo. Čia atliekama praktika – tai ir galimybė pagilinti žinias apie biodinaminę filosofiją.
Biodinaminis ūkininkavimas yra aukščiausia ekologinio ūkio pakopa, biodinaminiams produktams keliami ypač griežti reikalavimai. Pats ūkis veikia kaip uždara natūrali ekosistema, netoleruojanti jokios išorinės intervencijos ar priedų – augalai tręšiami tik mėšlu, mulčiu, ūkyje pagamintais natūraliais kompostais. Pagal šią sistemą išauginti produktai žymimi visame pasaulyje atpažįstamu ženklu „Demeter“, už užaugintus produktus mokama 10-20 procentų didesnė kaina. Rajone jau yra biodinaminio ūkininkavimo puoselėtojų. Ar šiomis idėjomis susidomės ir kiti ūkininkai, parodys laikas.
Romas Zibalas
1. Levaniškių kaimo ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai prie statinės, kurioje ruošiamas biodinaminis tirpalas.
2. Martinėlių ūkyje darbuojasi jauni žmonės: (iš kairės į dešinę) šeimininkų sūnus Augustinas Martinėlis, praktikantai iš Vokietijos Anton’as Vilers’as, Anton’as Muninhof’as ir Aron’as Lioman’as.
3. Šeštadienio vidurdienį ūkyje su žoliapjove dirbo šeimininkų sūnus Julius Martinėlis.
4. Restauruojamas Levaniškių dvaro rūsys.
5. Ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai siekia „Demeter“ sertifikato.
6. Buvusi dvaro kalvė virto jaukia svečių priėmimo vieta.
7. Jaunimas aptaria ūkininkavimo reikalus.
Ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai siekia „Demeter“ sertifikato.

Ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai siekia „Demeter“ sertifikato.

Biodinaminis ūkininkavimas Lietuvoje dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir yra laikomas aukštesne ekologinio ūkininkavimo pakopa. Biologinis dinaminis ūkininkavimas remiasi supratimu, kad dirvožemis, augalai, gyvuliai ir žmonės gyvena ir veikia uždarame sąveikos rate. Ūkis laikomas gyvu organizmu, nesiekiama laikyti daugiau gyvulių nei įmanoma išmaitinti. Dažniausiai biodinaminį ūkį kuria ekologiškai besidarbuojantys ūkininkai. Tokių ūkių Lietuvoje jau yra 8. Vienas iš jų – Kristinos ir Arūno Martinėlių, ūkininkaujančių Levaniškių kaime (Zibalų seniūnija), biodinaminis ūkis.

Biodinaminio ūkininkavimo patirties semiasi Vokietijoje

Pasak Arūno Martinėlio, biodinaminio ūkininkavimo ištakos siekia XX amžiaus pradžią, jo pradininkas – austrų filosofas ir mistikas Rudolfas Šteineris. Biodinaminis žemės ūkis laikomas šiuolaikinės ekologinės žemdirbystės pirmtaku. Pagrindiniai jo principai: ūkininkavimas uždarame cikle, subalansuotas santykis tarp laikomų gyvulių skaičiaus ir augalininkystės laukų ploto. Biodinaminiame ūkyje vien gyvulininkystės būti negali. Tokiems ūkininkams keliama sąlyga: 1 sąlyginis galvijas „dengia“ 5 hektarus žemės. Kuo daugiau sėjama naudmenų, tuo daugiau turi būti galvijų.

Martinėlių ūkyje darbuojasi jauni žmonės: (iš kairės į dešinę) šeimininkų sūnus Augustinas Martinėlis, praktikantai iš Vokietijos Anton'as Vilers'as, Anton'as Muninhof'as ir Aron'as Lioman'as.

Martinėlių ūkyje darbuojasi jauni žmonės: (iš kairės į dešinę) šeimininkų sūnus Augustinas Martinėlis, praktikantai iš Vokietijos Anton'as Vilers'as, Anton'as Muninhof'as ir Aron'as Lioman'as.

Mėsinius hailendų veislės galvijus auginantys ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai biodinamine žemdirbyste pradėjo labai rimtai domėtis prieš 8 metus. Ūkininkų teigimu, jie savo 500 hektarų ūkyje jau dvejus metus intensyviai taiko biodinaminio ūkininkavimo principus. Šiuos dvejus metus vadina pereinamuoju laikotarpiu ir raguočių skaičių didina.

– Teko ūkininkavimo patirties semtis Suomijoje, viešėjau biodinaminiame ūkyje, – sakė Arūnas Martinėlis, – sudomino ūkio modelis: augalininkystė ir gyvulininkystė. Kilo mintis pačiam imtis tokios veiklos. Kiekvienais metais aplankau 5-6 šios krypties ūkius Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Iš jų semiuosi patirties. Mūsų ūkio vertinimą ir analizę atliko „Demeter International“ konsultantas iš Šveicarijos. Dabar siekiame „Demeter“ sertifikato ir nuolat bendraujame su „Demeter International“ atstove Lietuvoje, Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidente Rasa Čiriene. Tarptautinis prekės ženklas „Demeter“ – tai aukščiausia kokybė, griežčiausi standartai.

Ragų-mėšlo preparatai – vizitinė biodinaminio judėjimo kortelė

Buvusi dvaro kalvė virto jaukia svečių priėmimo vieta.

Buvusi dvaro kalvė virto jaukia svečių priėmimo vieta.

Biodinaminiame ūkyje turi būti naudojami preparatai – specialūs „vaistai“ žemei. Jie skirstomi į purškiamuosius ir komposto. Purškiamieji – tai ragų-mėšlo ir ragų-kvarco preparatai. Komposto preparatai – kraujažolių, ramunėlių, dilgėlių, ąžuolo žievės, kiaulpienių ir valerijonų. Arūnas Martinėlis biodinaminių preparatų veikimo principą palygino su homeopatiniais vaistais: kai labai mažos produkto dozės duoda teigiamą poveikį. Ūkininkas patikino, kad, naudojant preparatus, po kelerių metų pasikeičia humuso kiekis ir sudėtis dirvoje, žemė patamsėja.

– Purškiamieji preparatai stiprina augalo gyvybines funkcijas, – patikslino Kristina Martinėlienė. – Tai ne chemija. Efektas bus matomas tik po 7 metų.

Auginant kokybiškus produktus, svarbų vaidmenį vaidina biodinaminiai preparatai, reikalaujantys rankų darbo. Smalsu buvo sužinoti, kaip jie gaminami. Komposto preparatų gaminimo technologijos gana sudėtingos, organizuojami seminarai, dalijamasi patirtimi, įsiklausoma į mokslininkų nuomones. Abu pašnekovai smulkiai papasakojo apie purškiamųjų preparatų gamybą.

Purškiamasis humuso gerinimo preparatas gaminamas karvės rage. Į jį rudenį, per Mykolines, pridedama karvės mėšlo ir užkasama į žemę, laikoma iki pavasario. Pavasarį karvės rage jau būna ne mėšlas, o brandus humusas. Iškasus ragą, jo turinys skiedžiamas 40 litrų vandens ir nustatytą laiką maišoma sukamaisiais judesiais į vieną ir kitą pusę – tai vadinamasis dinamizavimas. Tada tirpalas išpurškiamas ant laukų. Vieno rago turinio pakanka vienam hektarui. Ragų-mėšlo preparatai yra tapę savotiška vizitine biodinaminio judėjimo kortele.

Levaniškių kaimo ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai prie statinės, kurioje ruošiamas biodinaminis tirpalas.

Levaniškių kaimo ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai prie statinės, kurioje ruošiamas biodinaminis tirpalas.

Panašiai gaminamas ir kalnų krištolo preparatas. Pirmiausia itin kietas krištolas suskaldomas į nedidelius gabaliukus. Tada jie sugrūdami grūstuvėse ir galiausiai tarp dviejų stiklo plokščių trinami į pačius smulkiausius miltus. Gauti milteliai sumaišomi su lietaus vandeniu, košelė krečiama į karvės ragus. Kiaurymė užtepama moliu, ragas užkasamas derlingoje žemėje ir laikomas iki spalio pradžios. Iškasus privalu nuimti molio dangtelį.  Gatavas krištolo preparatas turi būti saugojamas taip, kad jį visada pasiektų saulės šviesa, geriausiai ant palangės stikliniame inde arba kitoje saulės apšviestoje vietoje. Preparatas turi gauti kuo daugiau šviesos, kad vėliau ją perteiktų augalams. Dideliems žemės plotams nupurkšti jo reikia nedaug. Pasak Kristinos Martinėlienės, kalnų krištolo preparatas augalui suteikia kūną, tvirtina, nokina augalą. Siekiant augalui suteikti didesnės sveikatos, preparatas, valandą maišius, purškiamas likus valandai iki saulėtekio. Prieš nuimant derlių, atvirkščiai, krištolo vanduo laukuose paskleidžiamas vakare, maždaug 18-19 valandą.

Ūkininkai Martinėliai sakė, kad biodinaminiais preparatais laukai turi būti nupurkšti du kartus per metus: pavasarį ir prieš kūlimą. Pašnekovai patikino, jog mokslininkų įrodyta biodinaminių preparatų nauda: preparatais apdoroto dirvožemio struktūra pagerėja, augalai tvirtėja.

Pasidomėjus, kaip biodinaminio ūkininkavimo idėjas vertina kiti Širvintų rajono ūkininkai, Kristina Martinėlienė sakė:

– Savo idėjų kaimynams nebrukame ir skepticizmo nejaučiame.

Dirba praktikantai iš užsienio

Restauruojamas Levaniškių dvaro rūsys.

Restauruojamas Levaniškių dvaro rūsys.

Kristinos ir Arūno Martinėlių ūkį 2010 metais Žemės ūkio ministerija apdovanojo už ekologinių tradicijų puoselėjimą, 2011 metais suteiktas pažangiausio gyvulininkystės ūkio statusas, 2012 metais – pažangaus ekologinio ūkio statusas. 2014 ir 2015 metais Martinėlių ūkyje vyko du tarptautiniai seminarai „Biologinė dinaminė žemdirbystė“. Po 2 dienas vykusiuose seminaruose dalyvavo per 30 ūkininkų iš Lietuvos ir Vakarų Europos. Arūnas Martinėlis – ir tarptautinės konferencijos, vykusios Kaune, vienas iš rėmėjų.

– Žmonės visais laikais mokėjo žemę dirbti, kol neatrado mineralinių trąšų, – sakė Arūnas Martinėlis. – Dabar tenka vėl mokytis. Labai daug informacijos iš svetur parsiveža sūnus Augustinas, kuris jau dvi vasaras stažavosi Vokietijoje. Turime Žaliąjį diplomą, leidžiantį savo ūkyje priimti praktikantus iš užsienio.

Šeštadienio vidurdienį ūkyje su žoliapjove dirbo šeimininkų sūnus Julius Martinėlis.

Šeštadienio vidurdienį ūkyje su žoliapjove dirbo šeimininkų sūnus Julius Martinėlis.

Šiuo metu ūkyje darbuojasi 3 jauni vokietukai: Anton‘as Vilers‘as, Anton‘as Muninhof‘as ir Aron‘as Lioman‘as. Pasak Arūno Martinėlio, labai darbštūs, stropūs ir kruopštūs jaunuoliai, mėgstantys vokišką tvarką.

Pakalbintas Anton’as Vilers’as sakė:

– Labai gerai jaučiamės šiame ūkyje, nes tai yra nauja patirtis. Lietuva yra įdomi šalis ir labai skiriasi nuo Vokietijos. Norėtume gyventi Lietuvoje, bet tik didesniame mieste. Mes mokykloje mokomės, kaip auginama duona, kokį kelią ji nueina iki mūsų stalo. Čia atliekama praktika – tai ir galimybė pagilinti žinias apie biodinaminę filosofiją.

Biodinaminis ūkininkavimas yra aukščiausia ekologinio ūkio pakopa, biodinaminiams produktams keliami ypač griežti reikalavimai. Pats ūkis veikia kaip uždara natūrali ekosistema, netoleruojanti jokios išorinės intervencijos ar priedų – augalai tręšiami tik mėšlu, mulčiu, ūkyje pagamintais natūraliais kompostais. Pagal šią sistemą išauginti produktai žymimi visame pasaulyje atpažįstamu ženklu „Demeter“, už užaugintus produktus mokama 10-20 procentų didesnė kaina. Rajone jau yra biodinaminio ūkininkavimo puoselėtojų. Ar šiomis idėjomis susidomės ir kiti ūkininkai, parodys laikas.

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

6 Atsakymai į “Rajone kelią skinasi biodinaminis ūkininkavimas”

  1. gruz parašė:

    Gerai, kad yra tokiu ūkininkų, kurie netručija chemikalais aplinkinių žmonių, Nepila salietros ir paskui neparduoda tokiu javų už gera kaina. Ekologiskais ukininkais pasitiketi galima.

  2. Anonimas parašė:

    arunai cia audris atsiliepk860517440 kartu tarnavom

  3. Milda parašė:

    Sveikatos Martinėliams . Sunkus ir ištvermingas darbas tegu duoda kuo geriausių rezultatų – SĖKMĖS.

  4. Kraštiečiai parašė:

    Džiaugiamės ir didžiuojamės kad Jūs mūsų seniūnijoje gyvenate.Visada padedantys,suprantantys ir neatsakantys.Ačiū. Sėkmės.

  5. Anonimas parašė:

    Tik tokių žmonių dėka gražėja rajonas ir visa Lietuva.

  6. Monika parašė:

    Saunuoliai 😉 Sekmes!!!

Comments are closed.

scroll to top