Pratinkimės. Sutaupysime…

Specialistai yra paskaičiavę, kad perdirbimui tinkamas atliekas surenkant atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų gaunamas 2, 5 – 3 kartus didesnis efektas – išrūšiuotos atliekos nepatenka į sąvartynus, mažėja jų tvarkymo sąnaudos, mažiau teršiama aplinka. Žmonės, tvarkingai rūšiuojantys antrines žaliavas, ne tik turi galimybę gauti mažesnes sąskaitas už šiukšlių išvežimą, bet ir puoselėja socialiai atsakingą elgesį: eikvoja mažiau gamtos resursų ir kuria tvaresnę aplinką.
Regioniniai atliekų tvarkymo centrai skelbia grėsmingą informaciją – Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug  3 mln. tonų įvairių atliekų. Didelė dalis jų išlieka nesuirusios daugybę metų. Net ir popierius, pasirodo, suyra tik per dvejus metus, tad ką kalbėti apie konservų dėžutes, kurios suyra per 90 metų, plastiko pakuotės – per 200, o stiklas – net per 900 metų…
Yra ir kita statistika – apie antrinių žaliavų perdirbimo naudą. Skelbiama, kad Lietuvoje susidaro apie 33 kg stiklo atliekų vienam gyventojui, o 1 kg perdirbtų stiklo duženų duoda 1 kilogramą naujo stiklo. Gaminant stiklą iš duženų, sutaupoma apie 25 proc. energijos (pavyzdžiui, dviejų stiklo butelių perdirbimas sutaupo pakankamai energijos paruošti penkis puodelius arbatos), 20 proc. sumažėja oro tarša (tonos stiklo atliekų perdirbimas leidžia išvengti 315 kg anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą), 50 proc. – vandens tarša. Be to, stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų, ir perdirbto kokybė ne prastesnė nei pagaminto iš pirminių žaliavų.
Skelbiama, kad vieno plastikinio butelio perdirbimas sutaupo pakankamai energijos 60 vatų elektros lemputei šviesti 6 valandas, o gaminant polietileninius pirkimo maišelius iš atliekų, energijos suvartojamas sumažėja dviem trečdaliais, vandens – 90 proc., anglies dioksido (CO2) patekimas į atmosferą – 2,5 karto. Beje, 1 kg perdirbtos plastmasės duoda apie 1 kg plastmasės žaliavos.
Perdirbus 1 toną popieriaus atliekų išsaugoma apie 17 medžių, sutaupoma 4,1 MW energijos, 27 000 litrų vandens, o 1 tona perlydyto plieno sutaupo apie 1,5 tonos geležies rūdos. Skelbiama, kad ypač naudinga perdirbti aliuminio atliekas, mat kiekvienai tonai šio metalo sutaupoma 4 t boksitų ir net 95 proc. energijos.
Lietuvoje apie būtinybę gyventojams rūšiuoti atliekas prabilta ne taip ir seniai. Dar prieš porą dešimtmečių kolega, grįžęs iš viešnagės Vokietijoje, stebėjosi: „Įsivaizduokit, jie net alaus butelį atkimšę kamštelį meta į vieną konteinerį, butelį į kitą. Popierinę pakuotę neša į trečią…“ Pas mus tai buvo dar „keisti ir nerealūs toliai“. Bet gyvenimas nestovi vietoje. Europėjame ir mes. Sunkiai, bet pratinamės prie tvarkos. Kad sunkiai, liudija vis dar atsirandantys mini sąvartynai prie buitinių atliekų konteinerių, „teletabių“ (antrinių žaliavų konteinerių). Nors didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Šniponyse veikia jau nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio, tačiau ir dabar dar prie konteinerių gali pamatyti sumestų baldų liekanų, buitinės įrangos ir visokio kitokio šlamšto, kurio čia neturėtų būti. Žmonėms taip paprasčiau – atnešei, numetei, ir viskas. Tačiau reikėtų suvokti, kad viso to šlamšto išvežimas nuo buitinių atliekų konteinerių nėra nemokamas. Didžiules atliekų vežėjų pateikiamas sąskaitas Savivaldybei turime apmokėti visi mes, mokesčių mokėtojai (tarp jų, žinoma, ir tie, kurie atsikrato nereikalingais rakandais neleistinoje vietoje). Tiesa, galima manyti, kad pastaruoju metu gyventojus kiek drausmina stebėjimo kamerų „akys“, tačiau iki visiško sąmoningumo ir šeimininkiškumo dar toli. Vieša paslaptis yra ir tai, kad dar nemažai individualių namų gyventojų apskritai neturi jokių konteinerių, tiesiog gyvena kitų sąskaita mesdami savo šiukšlių maišelius į bendrus miesto konteinerius arba… į patvorius, pamiškes, pakeles.
Prieš porą mėnesių rūšiuoti atliekas savo kieme sudarytos galimybės ir individualių namų gyventojams. Jie gavo po du konteinerius, į kurių vieną turėtų mesti popierių, plastiką ir metalą, į kitą – stiklą. Beje, pirmasis šalyje, kurio gyventojai gavo konteinerius atliekų rūšiavimui, buvo Alytaus regionas (dar 2013 metais).
Gyventojai gavo ne tik po du papildomus konteinerius, bet ir instrukcijas, ką ir kaip rūšiuoti. Rūšiuotos atliekos nustatytu grafiku iš jų kiemų išvežamos NEMOKAMAI. Rodos, ko ir norėti – tvarkykitės, mielieji, ir džiaukitės. Tačiau yra vienas „bet“…
– Kai gavome dar po du papildomus konteinerius (popieriui/ plastikui/ metalui ir stiklui), beveik nebelieka ką mesti į buitinių atliekų konteinerį, – sakė viena Širvintų rajono gyventoja. – Žaliąsias atliekas kompostuojame, degiąsias – sukūrename, tai negi už pustuščio buitinių atliekų konteinerio išvežimą kaskart teks „Ecoservisui“ mokėti? Bent jau kol kas esanti atliekų surinkimo tvarka ir įkainiai tikrai neskatina žmonių rūšiuoti. Juk mažesnio buitinių atliekų konteinerio nėra šansų išsiprašyti – esą pagal gyventojų skaičių nepriklauso. O šiukšlininkams mokėti už tai, ko nėra, pasirodo, priklauso!
Suprantamos rajono gyventojų nuoskaudos. Iki šiol esama atliekų surinkimo tvarka neskatina jų rūšiuoti atliekas. Senoji valdžia šią problemą puikiai žinojo, tačiau be jokių skrupulų 2013 metais automatiškai pratęsė sutartį su „Ecoservice“ nė nebandydama ką nors keisti. Net ir naujo Atliekų tvarkymo plano, atsižvelgdama į naujus teisės aktus ir reikalavimus bei atsiradusias naujas užduotis savivaldybei, nesivargino parengti. Dabar yra tikimybė, kad ši tvarka, ko gero, jau nuo Naujųjų metų, keisis. Naujoji rajono valdžia teigia, kad tvarkingas atliekų rūšiavimas – galimybė gyventojams ateityje, kai bus patvirtintas naujas Atliekų tvarkymo planas (jis jau rengiamas) ir atliktos tam tikros procedūros, mokėti mažiau už buitinių atliekų išvežimą (kuo daugiau atliekų bus išrūšiuojama, tuo mažiau liks apmokamų už išvežimą). Taigi, galima sakyti taip: išmoksime tvarkytis kaip tikri šeimininkai – sutaupysime pinigėlių. Bet pratintis būti tikrais šeimininkais ir tvarkingai gyventi reikia jau dabar.
Aldona Bareckienė
Dar šį pavasarį prie konteinerių Mindaugo gatvėje, šalia garažų kooperatyvo, buvo toks ir dar „žiauresnis“ vaizdas. Naujoji valdžia, vadovaujama merės Živilės Pinskuvienės, inicijavo mini atliekų aikštelės įrengimą. Dabar tereikia vieno - kad patys gyventojai laikytųsi tvarkos.

Dar šį pavasarį prie konteinerių Mindaugo gatvėje, šalia garažų kooperatyvo, buvo toks ir dar „žiauresnis“ vaizdas. Naujoji valdžia, vadovaujama merės Živilės Pinskuvienės, inicijavo mini atliekų aikštelės įrengimą. Dabar tereikia vieno - kad patys gyventojai laikytųsi tvarkos.

Specialistai yra paskaičiavę, kad perdirbimui tinkamas atliekas surenkant atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų gaunamas 2, 5 – 3 kartus didesnis efektas – išrūšiuotos atliekos nepatenka į sąvartynus, mažėja jų tvarkymo sąnaudos, mažiau teršiama aplinka. Žmonės, tvarkingai rūšiuojantys antrines žaliavas, ne tik turi galimybę gauti mažesnes sąskaitas už šiukšlių išvežimą, bet ir puoselėja socialiai atsakingą elgesį: eikvoja mažiau gamtos resursų ir kuria tvaresnę aplinką.

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai skelbia grėsmingą informaciją – Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug  3 mln. tonų įvairių atliekų. Didelė dalis jų išlieka nesuirusios daugybę metų. Net ir popierius, pasirodo, suyra tik per dvejus metus, tad ką kalbėti apie konservų dėžutes, kurios suyra per 90 metų, plastiko pakuotės – per 200, o stiklas – net per 900 metų…

Yra ir kita statistika – apie antrinių žaliavų perdirbimo naudą. Skelbiama, kad Lietuvoje susidaro apie 33 kg stiklo atliekų vienam gyventojui, o 1 kg perdirbtų stiklo duženų duoda 1 kilogramą naujo stiklo. Gaminant stiklą iš duženų, sutaupoma apie 25 proc. energijos (pavyzdžiui, dviejų stiklo butelių perdirbimas sutaupo pakankamai energijos paruošti penkis puodelius arbatos), 20 proc. sumažėja oro tarša (tonos stiklo atliekų perdirbimas leidžia išvengti 315 kg anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą), 50 proc. – vandens tarša. Be to, stiklą galima perdirbti neribotą kiekį kartų, ir perdirbto kokybė ne prastesnė nei pagaminto iš pirminių žaliavų.

Skelbiama, kad vieno plastikinio butelio perdirbimas sutaupo pakankamai energijos 60 vatų elektros lemputei šviesti 6 valandas, o gaminant polietileninius pirkimo maišelius iš atliekų, energijos suvartojamas sumažėja dviem trečdaliais, vandens – 90 proc., anglies dioksido (CO2) patekimas į atmosferą – 2,5 karto. Beje, 1 kg perdirbtos plastmasės duoda apie 1 kg plastmasės žaliavos.

Perdirbus 1 toną popieriaus atliekų išsaugoma apie 17 medžių, sutaupoma 4,1 MW energijos, 27 000 litrų vandens, o 1 tona perlydyto plieno sutaupo apie 1,5 tonos geležies rūdos. Skelbiama, kad ypač naudinga perdirbti aliuminio atliekas, mat kiekvienai tonai šio metalo sutaupoma 4 t boksitų ir net 95 proc. energijos.

Lietuvoje apie būtinybę gyventojams rūšiuoti atliekas prabilta ne taip ir seniai. Dar prieš porą dešimtmečių kolega, grįžęs iš viešnagės Vokietijoje, stebėjosi: „Įsivaizduokit, jie net alaus butelį atkimšę kamštelį meta į vieną konteinerį, butelį į kitą. Popierinę pakuotę neša į trečią…“ Pas mus tai buvo dar „keisti ir nerealūs toliai“. Bet gyvenimas nestovi vietoje. Europėjame ir mes. Sunkiai, bet pratinamės prie tvarkos. Kad sunkiai, liudija vis dar atsirandantys mini sąvartynai prie buitinių atliekų konteinerių, „teletabių“ (antrinių žaliavų konteinerių). Nors didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Šniponyse veikia jau nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio, tačiau ir dabar dar prie konteinerių gali pamatyti sumestų baldų liekanų, buitinės įrangos ir visokio kitokio šlamšto, kurio čia neturėtų būti. Žmonėms taip paprasčiau – atnešei, numetei, ir viskas. Tačiau reikėtų suvokti, kad viso to šlamšto išvežimas nuo buitinių atliekų konteinerių nėra nemokamas. Didžiules atliekų vežėjų pateikiamas sąskaitas Savivaldybei turime apmokėti visi mes, mokesčių mokėtojai (tarp jų, žinoma, ir tie, kurie atsikrato nereikalingais rakandais neleistinoje vietoje). Tiesa, galima manyti, kad pastaruoju metu gyventojus kiek drausmina stebėjimo kamerų „akys“, tačiau iki visiško sąmoningumo ir šeimininkiškumo dar toli. Vieša paslaptis yra ir tai, kad dar nemažai individualių namų gyventojų apskritai neturi jokių konteinerių, tiesiog gyvena kitų sąskaita mesdami savo šiukšlių maišelius į bendrus miesto konteinerius arba… į patvorius, pamiškes, pakeles.

Prieš porą mėnesių rūšiuoti atliekas savo kieme sudarytos galimybės ir individualių namų gyventojams. Jie gavo po du konteinerius, į kurių vieną turėtų mesti popierių, plastiką ir metalą, į kitą – stiklą. Beje, pirmasis šalyje, kurio gyventojai gavo konteinerius atliekų rūšiavimui, buvo Alytaus regionas (dar 2013 metais).

Gyventojai gavo ne tik po du papildomus konteinerius, bet ir instrukcijas, ką ir kaip rūšiuoti. Rūšiuotos atliekos nustatytu grafiku iš jų kiemų išvežamos NEMOKAMAI. Rodos, ko ir norėti – tvarkykitės, mielieji, ir džiaukitės. Tačiau yra vienas „bet“…

– Kai gavome dar po du papildomus konteinerius (popieriui/ plastikui/ metalui ir stiklui), beveik nebelieka ką mesti į buitinių atliekų konteinerį, – sakė viena Širvintų rajono gyventoja. – Žaliąsias atliekas kompostuojame, degiąsias – sukūrename, tai negi už pustuščio buitinių atliekų konteinerio išvežimą kaskart teks „Ecoservisui“ mokėti? Bent jau kol kas esanti atliekų surinkimo tvarka ir įkainiai tikrai neskatina žmonių rūšiuoti. Juk mažesnio buitinių atliekų konteinerio nėra šansų išsiprašyti – esą pagal gyventojų skaičių nepriklauso. O šiukšlininkams mokėti už tai, ko nėra, pasirodo, priklauso!

Suprantamos rajono gyventojų nuoskaudos. Iki šiol esama atliekų surinkimo tvarka neskatina jų rūšiuoti atliekas. Senoji valdžia šią problemą puikiai žinojo, tačiau be jokių skrupulų 2013 metais automatiškai pratęsė sutartį su „Ecoservice“ nė nebandydama ką nors keisti. Net ir naujo Atliekų tvarkymo plano, atsižvelgdama į naujus teisės aktus ir reikalavimus bei atsiradusias naujas užduotis savivaldybei, nesivargino parengti. Dabar yra tikimybė, kad ši tvarka, ko gero, jau nuo Naujųjų metų, keisis. Naujoji rajono valdžia teigia, kad tvarkingas atliekų rūšiavimas – galimybė gyventojams ateityje, kai bus patvirtintas naujas Atliekų tvarkymo planas (jis jau rengiamas) ir atliktos tam tikros procedūros, mokėti mažiau už buitinių atliekų išvežimą (kuo daugiau atliekų bus išrūšiuojama, tuo mažiau liks apmokamų už išvežimą). Taigi, galima sakyti taip: išmoksime tvarkytis kaip tikri šeimininkai – sutaupysime pinigėlių. Bet pratintis būti tikrais šeimininkais ir tvarkingai gyventi reikia jau dabar.

Aldona Bareckienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

4 Atsakymai į “Pratinkimės. Sutaupysime…”

  1. SAKO VISKAS GERAI parašė:

    – o kur žiūri valdžia .

  2. voltas parašė:

    Apie stambiagabaryčių atliekų aikštelę;nuvykęs ivažiavau į teritoriją,kaip mat buvau aprėktas,kad neatsiklausiau,ten dirbančio erelio,surašius krūvą popierių padangas priėmė,dar turėjau kelis tele ekranus,jų nepriėmė,atseit vežk visą televizorių,šaldytuvą ir būtinai pilnai sukomplektuota,man paprotestavus buvo pasiūlyta dingti.tad kur dėti tuos ekranus į krumus?

  3. jis parašė:

    o kam ji uzdaryt?galvoja kas pigiau ves negu ecoservice nemanau..

  4. labai blogai ir parašė:

    kada uždarys „Ecoservice“ – įdomų

Comments are closed.

scroll to top
+