Pirmomis dienomis prie eurų – kaip sovietmečiu prie mėsos

Šiomis dienomis Širvintų paštas sulaukė kur kas daugiau klientų, nei įprasta.

Šiomis dienomis Širvintų paštas sulaukė kur kas daugiau klientų, nei įprasta.

Be abejonės, euro įvedimą Lietuvoje galima būtų laikyti reikšmingiausiu pastarojo dešimtmečio įvykiu. Jei ne savo reikšme Lietuvai, tai bent neginčytinu ažiotažu, kuris kilo į amžinojo poilsio vietą palydint du dešimtmečius ištikimai tarnavusį ir prieš įvairias infliacijos audras atsilaikiusį litą. Juo labiau kad pasitinkant eurą netikėtai paaiškėjo, jog Lietuvoje yra gerokai daugiau pasiturinčių žmonių, nei iki tol atrodė pačiai valstybei.

Kaip informavo Lietuvos bankas, iki 2014 metų gruodžio 31 dienos komerciniai bankai iš Lietuvos banko paėmė per 620 mln. eurų, o 2015 metų sausio 1-ąją buvo pradėtas nemokamas grynųjų litų keitimas į eurus. Visose apskrityse litus į eurus keičia 40 komercinių bankų padalinių, taip pat Lietuvos banko kasos Vilniuje ir Kaune.

Nuo sausio 2-osios litai į eurus fiksuotu kursu neatlygintinai buvo pradėti keisti kai kuriose kredito unijose ir Lietuvos pašte. Čia jie bus keičiami du mėnesius, o komerciniuose bankuose – pusę metų, dalyje komercinių bankų padalinių – visus metus. Lietuvos banke litai į eurus neatlygintinai bus keičiami neribotą laiką. Iš viso keitimo vietų tinklą sudaro beveik 700 keitimo taškų.

Pirmosios dienos po euro įvedimo priminė, kaip sovietmečiu atrodė eilės prie mėsos, alkoholio ar kitų gėrybių. Dingteli, kas būtų nutikę, jei dar iki Naujųjų dalis žmonių nebūtų suskubę grynųjų pinigų įnešti į savo sąskaitas ar komerciniu kursu nusipirkti eurų. To paties Lietuvos banko duomenimis, 2014 metų gruodžio 31-ąją apyvartoje buvo likę tik 5,81 mlrd. Lt, o tai – 51 proc. mažiau nei tų metų pradžioje. Iki euro įvedimo buvo sėkmingai išplatinti beveik 0,9 mln. pažintinių lietuviškų eurų monetų rinkinių visuomenei.

Eurų Širvintose pakako ne visiems

Nors, kaip minėta, litus į eurus nemokamai bus galima iškeisti pusmetį, o kai kur – visus metus ar net iki „pasaulio pabaigos“, jau pačią pirmą keitimo dieną žmonės apgulė Širvintų paštą. Jis – vienas iš trijų taškų rajone, kur teikiama ši paslauga. Kitos dvi vietos – Musninkų paštas ir DNB banko Širvintų skyrius.

Žmonių noras kuo greičiau atsikratyti lito buvo toks didelis, kad, mūsų žiniomis, jau po kelių valandų Širvintų pašte buvo išdalyta visa eurų siunta. Atėjusieji sausio 3-iąją išsikeisti eurų išgirdo, kad jų tądien paprasčiausiai nebus. Eurų atvežti pažadėta tik kitą dieną, sekmadienį. Tačiau ir paskui pasikartojo situacija, kai paklausa gerokai pranoko pasiūlą. „Širvintų krašto“ žiniomis, eurų buvo pritrūkta ne tik pirmąją jų keitimo Širvintų pašte dieną.

Išsiruošusius į keityklas žmones piktino, kad valdžia pajuokai vežioja po „maišiuką“ eurų. Nors eurai būdavo išdalijami per pusdienį ir paštai ištuštėdavo, policija vis tiek turėjo budėti, nes čia saugotos nemažos surinktų litų sumos.

Ilgai kojinėse laikyti banknotai – „neįkandami“ pinigų jutikliams

Pasidomėjus apie keitimo peripetijas, Širvintų pašto direktorius Dainius Balsevičius nuo komentarų, tiesiogiai susijusių su euro įvedimo procesu, susilaikė. Jį galima suprasti – „muzika užsakoma ir viskam diriguojama“ Vilniuje, o šiame procese vietos paštininkai tiesiog yra paskutinė grandis tarp valstybės ir gyventojų. Čia ir norėdamas mažai ką pakeisi. Tad belieka tik spėlioti, dėl kokių priežasčių eurai spyriojosi keliauti į žmonių pinigines.

Viena iš galimų atsakymo versijų – koją pakišo amžinas lietuvio noras permainų skonį paragauti greičiau už kaimyną. Kadangi rajone yra tik trys keitimo taškai, jų pirmomis dienomis kaip tik buvo per mažai. Juo labiau kad pašto bei banko įstaigoms, be litų keitimo į eurus, teko atlikti ir pagrindines funkcijas.

„Toks euro įvedimas, koks yra dabar, – didžiausia nesąmonė“, – jau pačią pirmą dieną Širvintų pašte piktinosi miesto gyventoja Taisija B., atėjusi nusipirkti voko su pašto ženklu, kad į sostinę galėtų išsiųsti deklaruotus duomenis. Euro trokštantys ir eilėje besigrumdantys rajono gyventojai jai irzliai pastebėjo, kad pašte visi klientai turi tokias pat teises ir linktelėjo į vangiai judančios dviuodegės eilės galą. Pensininkė taip ir išėjo nesupratusi, kodėl, sakykime, pašte šiomis dienomis galima išsikeisti pinigus, o štai banke išsiųsti laišką – ne.

Banke klientų mažiau

DNB banko Ukmergės klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Rimvydas Olšauskas ketvirtadienio rytą sakė, kad Širvintų poskyryje didelio ažiotažo nėra – salėje lūkuriuoja penki klientai, nors pirmosiomis dienomis būdavo, kad išsikeisti litų į eurus, gauti kitų banko paslaugų laukdavo ir 40-50 žmonių. Anot bankininko, su grynaisiais pinigais dirbo 2 darbuotojos, dar dvi teikė tradicines banko paslaugas. „Jei bus toks poreikis, eurus keis ir trečia darbuotoja,“ – paaiškino Rimvydas Olšauskas.

Banko skyriaus vadovas nekonkretizavo skaičių, galbūt todėl, kad situaciją geriausiai vertinti po ilgesnio laiko. Jis pridūrė, kad nemažai gyventojų, išsikeitusių litus į eurus, bent jau dalį naujosios valiutos padeda į savo sąskaitas. Beje, nemažai gyventojų tai padarė dar iki Naujųjų.

– Žmonėms paaiškiname, kad mūsų banke litus į eurus bus galima iškeisti pusmetį. Galimas dalykas, tai klientus kiek apramina, – sakė Rimvydas Olšauskas ir pripažino, kad norinčių išsikeisti litus į eurus klientų tikrai būtų daugiau, jei ne didelį krūvį perėmęs Lietuvos paštas.

Klientus supranta

Dainius Balsevičius prasitars, kad tokia situacija, kai dėl voko su pašto ženklu žmogus turi valandą stovėti eilėje, yra negera. Anot direktoriaus, buvo planuota, kad Širvintų pašte klientus aptarnaus trys paštininkės, bet viena netikėtai susirgo. Nors atskirai nėra reglamentuota, o visi pašto klientai yra lygūs, jis darbuotojoms patarė tuos, kuriems tereikia išsiųsti ar paimti korespondenciją, esant galimybei, aptarnauti be eilės. O ir pats pamatęs eilėje žmogų su voku rankoje pataria eiti tiesiai prie langelio.

Atrodytų, pakeisti kad ir numatytą maksimalią sumą (per kartą – 1000 eurų) neturėtų ilgai užtrukti. Deja, pirmomis dienomis procesą stabdė darbuotojų jaudulys, ilga banknotų patikros procedūra. Pinigai buvo skaičiuojami po kelis kartus, paskui – kiekvienas banknotas tikrinamas elektroniniu jutikliu. Deja, ilgai slėptuvėse laikyti banknotai per laiką išsimagnetino, prarado spalvą, kitas savybės, tad neretai iš pykčio paraudę aparatai juos „spjaudavo“ atgal. Štai sausio 2-ąją daug kartų buvo suabejota nemaža vieno kliento atneštų litų suma. Bandyta juos tikrinti kitu aparatu, bet ir šis kelis banknotus „išspjovė“ atgal. Tik po keliolikto bandymo aparatai pagaliau „praregėjo“ ir atpažino galbūt apipelijusias tris 100 ir vieną 200 litų kupiūras. Perėjus patikrą, buvo skaičiuojami eurai, prieš atiduodant – po kelis kartus ši suma vėl buvo patikrinama. Taigi kai kurie klientai prie langelio sugaišdavo ir iki 10 minučių.

Kadangi, kaip minėta, pašto viršininkas į kalbas apie eurų keitimą nesileido, taip ir liko paslaptis, kokios sumos atgulė į širvintiškių pinigines, ar įstaigai pavyko išvengti klaidų, kokių kilo konfliktų dėl eurų trūkumo ir pan. Belieka pasiremti oficialiu Lietuvos pašto pranešimu, kad per pirmąsias keturias euro įvedimo Lietuvoje dienas ši įmonė iš šalies gyventojų surinko daugiau kaip 120 mln. litų. Vien tik per pirmąjį sausio 5-osios pusdienį paštuose buvo surinkta beveik 45 mln. litų.

Kaip teigė Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė, siekdami kompensuoti prieš Naujuosius buvusias nedarbo dienas, visi paštai dirbo pirmąjį šių metų savaitgalį, o visą sausio mėnesį dirbs pailgintu darbo grafiku. Matyt, tokį sprendimą pasufleravo kaimynų patirtis: skelbiama, kad įvedant eurą Latvijoje žmonės į pinigų keitimo punktus plūdo tris savaites.

Vis dėlto „tvirčiausia valiuta“ – puslitris?

Po priešnaujametinio litų įnešimo į sąskaitas bumo pasigirdo kalbų, kad atitinkamos valstybinės institucijos tikrins, iš kur kai kurie žmonės turėjo tiek pajamų. Žmonės kalbėjo, kad prie pašto vertėtų pasisukioti ir socialinio aprūpinimo sistemos darbuotojams, kurie būtų pamatę nemažai savo klientų.

„Čia nepamatysite už minimalią ar vidutinę algą dirbančio, taigi – nuo algos iki algos gyvenančio žmogaus, kuris neturi ką keisti į eurus, mat paskutinius litus išleido prieš Kalėdas ir Naujuosius, kad šeimai padovanotų nors menką šventę. Apsidairykite: absoliuti dauguma keičiančių litų į eurus – pašalpininkai, suskubę iškeisti litus, sukauptus nelegaliai dirbant, pardavus turėtą žemę, nekilnojamąjį turtą ar pajus. Eilėse pamatysite ir neoficialiai dirbančių verslininkėlių, galų gale – nusikalstamo pasaulio, narkomafijos, kontrabandinio verslo sraigtelių. Jų pinigai banke negulėjo, kad nepritrauktų mokesčių inspektorių, finansinių nusikaltimų tyrėjų, policininkų dėmesį. Pagaliau, viešai parodyti jų piniginiai ištekliai būtų reiškę valstybės garantuojamos socialinės paramos pabaigą. Štai dabar jie ir sugužėjo į paštą, kad gautieji eurai vėl būtų sukaišioti į kojines, paleisti į šešėlinę apyvartą. Turbūt tarp jų yra tokių, kurie kasdien nuo ryto suka ratą per įvairius Lietuvos paštus,“ – svarstė kai kurie širvintiškiai.

Susidūrę su iškilusiomis kliūtimis, kai kurie rajono gyventojai atrado „geležinę“ išeitį. Štai viena Gelvonų seniūnijos gyventoja, galbūt taip ir nesulaukusi eurų pašte, tiesiu taikymu nudrožė į vieną miesto parduotuvių ir turėtą 100 litų kupiūrą paprašė iškeisti į šešis butelius pigiausios degtinės. Taigi pasitvirtino taisyklė, kad mūsų valstybėje dar ne litas ar euras, o degtinė yra tvirčiausiai konvertuojamas atsiskaitymo vienetas.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top