Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai į užstato sistemą grąžino beveik 260 milijonų stiklinių ir plastikinių butelių bei metalinių skardinių. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, grąžintos pakuotės sveria daugiau nei 10 300 tonų – 200 tonų daugiau negu sveria Eifelio bokštas. Tiesa, tokie įspūdingi rezultatai buvo planuoti.
Daugiausiai gėrimų pakuočių buvo grąžinta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai 56, 31 ir 16 milijonų vienetų taros. Nors didžiuosiuose miestuose grąžinama beveik 40 procentų visų pakuočių, tačiau aktyvumu išsiskiria ir Palangos, Druskininkų bei Birštono savivaldybės.
Pakuotes uoliai grąžina ir Širvintų rajono gyventojai. Per pirmąjį pusmetį čia surinkta 1 552 286 vienetų taros: 1 102 631 plastikinių, 411 656 metalinių ir 37 999 stiklinių pakuočių.
„Matydami, kaip greitai prigijo užstato sistema, šiemet išsikėlėme tikslą surinkti ir sutvarkyti 90 procentų į rinką išleidžiamų vienkartinių gėrimų pakuočių. Tokį efektyvumą užstato sistemos pasiekia šalyse, kuriose jau veikia ištisus dešimtmečius, pavyzdžiui Estijoje arba Skandinavijos šalyse. Mūsų prognozės pasitvirtino – kol kas pakuočių surenkama tiek, kiek ir planuota,“ – pažymi USAD generalinis direktorius.
Aktyviausiai šalies gyventojai grąžina plastiko buteliukus. Jų per pirmuosius šešis mėnesius jau priduota 158 milijonai, arba beveik 5300 tonų. Antroje vietoje rikiuojasi metalinės pakuotės, kurių surinkta per 88 milijonus vienetų. Taip pat grąžinta daugiau nei 12 milijonų stiklinių butelių.
Kadangi kiekviena sistemoje dalyvaujanti pakuotė yra pažymėta, buteliuko ir skardinės tikslumu žinoma, kiek ir kokių pakuočių buvo išleista į rinką, ir kiek jų buvo sugrąžinta. Pasak USAD vadovo, tai leidžia stebėti pakuočių grąžinimo tendencijas, tobulinti sistemą ir ieškoti būdų, kad ji taptų dar efektyvesnė.
„Nuo pat veiklos pradžios jaučiame didelį visuomenės susidomėjimą užstato sistema. Ji tapo naujo, modernaus būdo kovoti su aplinkos tarša simboliu, todėl jaučiame pareigą reguliariai pranešti apie pasiektus rezultatus.
Taip pat didelį dėmesį skiriame gėrimų gamintojų ir importuotojų, turinčių pasirūpinti savo pakuočių sutvarkymu, informavimui apie sistemos veiklą ir jos finansinius rezultatus. Būtent atsakingų gamintojų dėka turime tokią pažangią ir skaidrią sistemą, kuria galime pagrįstai didžiuotis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje,“ – sako G. Varnas.
Gabija Karpavičiūtė
„Širvintų krašto“ komentaras:
Prieš penkis mėnesius „Širvintų kraštas“ rašė, kad pernai vasarį pradėjusi veikti užstato sistema buvo sėkminga ir Širvintų rajone. Per metus mūsų rajono vartotojai pridavė daugiau nei 2,6 mln. gėrimų pakuočių – 1,9 mln. plastiko buteliukų, per 716 tūkst. metalinių skardinių ir daugiau nei 58 tūkst. stiklo buteliukų. Vidutiniškai vienas Širvintų gyventojas per metus grąžino 166 taros vienetus.
Kaip matome, šiųmečiai skaičiai yra didesni, nes apima tik 6 mėnesių statistiką. Pagal tai nesunku suskaičiuoti, kad per šešis mėnesius vienas rajono gyventojas, skaičiuojant ir kūdikius, vidutiniškai pridavė 90 pakuočių, arba – po 15 per mėnesį, po vieną – kas dvi dienas.
Anksčiau skelbtais duomenimis, per metus nuo veiklos pradžios, iki šių metų vasario, Lietuvoje buvo grąžinta per 455 mln. vienkartinių gėrimų pakuočių. Tai sudaro beveik 18 tūkst. tonų atliekų – tiek, kiek vidutiniškai sveria 9000 lengvųjų automobilių.
Surinkta tara keliauja į centrą Vilniuje, kur išrūšiuojama pagal tipą ir spalvą, paskui supresuojama, susmulkinama. Toks likimas, beje, ištinka ir stiklo tarą. Gauta medžiaga dažniausiai panaudojama naujų gėrimų pakuočių ar, pavyzdžiui, pluošto, rišimo juostų, kuo virsta plastikiniai buteliai, gamybai.
2014-ųjų gegužę priėmus sprendimą dėl užstato sistemos, buvo akcentuota, kad iš 28 Europos Sąjungos valstybių tik 5 yra įdiegta užstato sistema, nors 2016-ųjų vasarį, kai sistema pradėjo veikti, prabilta apie tai, kad Lietuva tapo 11-ąja šalimi, tokiu būdu superkanti pakuotes. Iki tol, po ekspertų vertinimų, planų diegti užstato sistemas atsisakė Ispanija ir Airija, o štai Lietuvoje ji prigijo.
