Opozicijos paistalai bliūkšta: Laisvosios rinkos instituto duomenimis, valdininkų armija Širvintose viena mažiausių šalyje

Lietuvos laisvosios rinkos institutas konstatavo, kad per pastaruosius aštuonerius metus Lietuva susitraukė daugiau kaip dešimtadaliu, o štai per tą patį laikotarpį Savivaldybių administracijos darbuotojų sumažėjo tik pusantro procento. Tai rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. 

Iš viso 60-yje šalies savivaldybių administracijų yra apie 12,9 tūkst. užimtų pareigybių. Tai sudaro tik apie dešimtadalį visų savivaldybių viešojo sektoriaus darbuotojų, didžioji dalis kitų darbuotojų dirba savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, savivaldybių įmonėse. 

Širvintos – mažiausiai valdininkus auginusių savivaldybių dešimtuke

„Suprantama, kad prisitaikymas prie demografinių pokyčių užtrunka, tačiau tiek centrinė, tiek regioninė valdžia turi prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Gyventojų per pastaruosius aštuonerius metus netekome tiek, kiek gyvena visame Pajūrio regione, visuomenė sensta, taigi, valdžios išlaikymas vienam dirbančiajam brangs. Džiugu tik, kad pagaliau savivaldybių vadovai tai suprato – pernai pastebimas ryškesnis savivaldybių bandymas optimizuoti darbuotojų skaičių, administracijos mažėjo 46 savivaldybėse. Vis dėlto, 12-oje savivaldybių administracijos pernai didėjo“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.

2010 metais, kai rajonui vadovavo meras Kęstutis Pakalnis su svita, Savivaldybės administracijoje buvo 121 užimta pareigybė. Po 8 metų, 2018-aisiais, Lietuvos laisvosios rinkos institutas nurodo, kad ši valdininkų armija mūsų rajone sumažėjo 5,5 „galvos“ – iki 115,5 užimtos pareigybės. Lyginant su tuo, kas buvo tada ir tuo, kas yra dabar, pokyčiai akivaizdūs – rajono administracijoje dirbančių valdininkų sumažėjo 4,5 proc.

Bet procentai lai lieka procentais, kadangi juos supranta ne visi. Kiti palyginimai. 2018 metų duomenimis, Širvintų rajonas pagal dirbančių valdininkų skaičių buvo paskutiniajame dešimtuke – 53 vietoje tarp 60 savivaldybių. Mažiau valdininkų dirbo tik Rietavo, Palangos, Neringos, Kazlų Rūdos, Kalvarijų, Druskininkų ir Birštono savivaldybėse.

Tuo pačiu galima pridurti, kad iš šios „kompanijos“ per prabėgusius 8 metus Palangoje pareigybių skaičius padidėjo viena, Birštone – 3, o Druskininkuose – net 9.

Rajone valdininkų mažėja, kai kur – daugėja

Pateikiama Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė rodo, kad valdininkų per šiuos 8 metus mažiausiai daugėjo Anykščiuose (0,46 proc.), bet ten jų skaičius vis dar viršija 160 – beveik pusšimčiu daugiau nei jų turima Širvintose.

Tokie duomenys yra kone spjūvis į opoziciją, kurios lūpomis dažnai žeriami priekaištai apie pas mus tariamai auginamą valdininkų armiją, klestintį nepotizmą, darbo vietų kūrimą „saviems“. Ypač daug tokių kaltinimų buvo reiškiama po to, kai užsimojusi optimizuoti administraciją, Savivaldybė sulaukė akibrokšto iš teismų, kurie vieną po kito į buvusias šiltas vieteles grąžino dėl neveiklumo ar veiklos nereikalingumo atleistus valdininkus.

„Žiūrėkite: sakė, kad mažins valdininkus, o gavosi daugiau!“ – springo priešiškai nusiteikę ruporai. Dabar galima net lažintis, jog jie nutylės, kad 2017-2018 metais Širvintų rajone sumažėjo viena užimta valdininko pareigybe.

Taigi faktas kaip blynas, kad patekome į mažiausią valdininkų augimą užfiksavusių savivaldybių dešimtuką. Jei norite įsivaizduoti, kokia situacija šalyje, dar keli skaičiai (tiesa, procentais): per 8 metus Vilniaus mieste valdininkų armija išaugo 22,75 proc., Neringoje – 28,21 proc., Lazdijuose – 28,29 proc., Ignalinoje – 39,06 proc., o Šakių rajone – net 43,79 proc.

Skaičiuojant, koks valdininkų skaičius (7,42) teko tūkstančiui Širvintų rajono gyventojų, reikia pridurti, kad pagal šį rodiklį Širvintų rajonas pernai buvo 40 vietoje ir faktiškai atitiko mažųjų savivaldybių vidurkį (7,56 valdininko, tenkančio tūkstančiui gyventojų).

Valdininkų dalis didėja dėl bendro gyventojų mažėjimo

Per 8 metus Širvintų rajone gyventojų sumažėjo daugiau nei 2,5 tūkst., o pagal mažėjimo pokytį (14,29 proc.) atrodome geriau nei dauguma savivaldybių. Tačiau mažėjimo faktas vis tiek kelia nerimą ir yra nurodomas kaip pagrindinė priežastis, kai kuriose savivaldybėse, taip pat ir Širvintų, turėjusi esminės įtakos valdininkų ir gyventojų santykiui.

Savivaldybių, kuriose santykinis administracijų dydis augo, nes gyventojų mažėjimas buvo didesnis nei užimtų pareigybių, pernai šalyje buvo net 16. Lyginant su gyventojų skaičiumi laikytina, kad užimtų pareigybių, tenkančių 1000 rajono gyventojų, pernai rajone padaugėjo vos 1,01 proc.

Tyrimo duomenimis, didžiausias skirtumas (1,9 karto) tarp panašaus dydžio savivaldybių administracijų pernai buvo Druskininkuose ir Visagine. O štai tarp panašaus dydžio Širvintų ir Ignalinos savivaldybių (pastarojoje gyveno 200 gyventojų daugiau) užimtų pareigybių skaičius Ignalinoje buvo 1,3 karto didesnis nei pas mus.

„Žinoma, dalis skirtumų gali atsirasti dėl formalių priežasčių, pavyzdžiui, ar savivaldybės įdarbina vairuotojus, valytojus, ar perka šias paslaugas. Tačiau gali būti ir taip, kad vienos savivaldybės efektyvina veiklą sparčiau nei kitos. Jei panašaus tipo ir dydžio savivaldybės turėtų panašaus dydžio administracijas, vien per 2018 m. teoriškai būtų buvę galima sutaupyti mažiausiai 12 milijonų eurų. Kyla klausimas, ar nebūtų efektyviau šiuos pinigus skirti geriausiems darbuotojams motyvuoti ar panaudoti kitoms savivaldybių išlaidoms“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto laikinoji prezidentė Edita Maslauskaitė. 

Parengė Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+