Kiek pritūpti, kad lenkų ministrai pamatytų Širvintų rajone gyvenant lenkus?

Keliai asfaltuojami ir Širvintų rajone, tik ne tokiais tempais, kaip kitur.
Pernai Burniškiuose išasfaltuotas kelias. A. Mikulevičiaus nuotr. iš Š.k. archyvo

Panašu, kad be skandalų Lietuva negali, o šie kažkodėl lydi Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą, į vyriausybę neseniai delegavusią kelis ministrus.

Pirmoji tokio dėmesio sulaukė į vidaus reikalų ministrės postą pasodinta Rita Tamašunienė. Ji prieš kurį laiką už mokesčių mokėtojų pinigus apsilankė Australijoje. Ten ponia Rita dalyvavo Okeanijos apaštališkojo gailestingumo konferencijoje. Vos tapusi Vyriausybės nare, Rita Tamašunienė buvo sugėdinta per Alytuje kilusį padangų gaisrą. Ji „nesigaudžiusi situacijoje, trukdžiusi darbą ir nepasiūliusi jokios realios pagalbos“. Šie kaltinimai buvo išreikšti peticijoje dėl Ritos Tamašunienės atstatydinimo. Peticiją internete pasirašė beveik 36 tūkst. žmonių. Taip peticija pagal pasirašiusiųjų skaičių tarp visų kada nors pasirašytų pakilo net į 7 vietą.

Rita Tamašunienė į save dėmesį atkreipė ir neseniai parašiusi skundą, kad apsaugos darbuotojas neatsistojo jai įėjus. Šis ministrės skundas nauja peticija nevirto, tačiau sulaukė daug kandžių pašaipų ir nuostabos viešojoje erdvėje.

Tautinių mažumų gausiai apgyvendintoms savivaldybėms – priedai

O štai susisiekimo ministerijai ėmęs vadovauti ponios Ritos partietis Jaroslavas Narkevičius sulaukė dar daugiau dėmesio. Tai už jo pietus sumoka viena iš ministerijai pavaldžių įmonių. Tai skirtame viešbutyje, nors šeima turi butą sostinėje, gyvena dukra. Tai pasipila kaltinimai neva brakonieriavus… Naujausias skandalas – ministras savo parašu papildomą 300 tūkst. eurų finansavimą skyręs gatvės, kurioje gyvena premjeras Saulius Skvernelis, remontui. Pinigai buvo išskirti po to, kai ministro bendrapartietė Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst kreipėsi į Susisiekimo ministeriją.

Paaiškėjo, kad kad papildomos lėšos buvo skirtos pagal 2015 metų Vyriausybės protokolo nuostatą, numatančią šešioms tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms keliams tvarkyti skirti „preliminariai 10 procentų“ daugiau lėšų. Įdomu tai, kad Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybėms, skirtingai nei kitoms, pagal šią protokolo nuostatą šiemet Vyriausybė papildomai lėšų atseikėjo dukart.

Širvintų ir Zarasų rajonams – kiti standartai

Nors dalyje Širvintų rajono teritorijos gausiai gyvenančia tautine mažuma būtų galima laikyti lenkų tautybės gyventojus, mūsų savivaldybė tarp paminėtų šešių kažkodėl nepatenka. Vyriausybės protokole minimi Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių ir Ignalinos rajonai, taip pat Visagino savivaldybė.

Bent kiek daugiau šalies reikalais besidomintis žmogus sutiks, kad paminėtos savivaldybės gali būti įvardijamos kaip teritorijos, kuriose gausiai gyvena kelios nacionalinės mažumos. Gal tik pečiais gūžtelės dėl Ignalinos rajono. Pastarajame, 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, gyveno 8,31 proc. rusų ir 7,05 proc. lenkų. Pagal pastarąjį rodiklį Ignalinos rajonas nusileido ne tik minėtoms savivaldybėms, bet ir į šią savivaldybių grupę nepatekusiam Širvintų rajonui. Pas mus tada tarp visų gyventojų surašyta 9,27 proc. lenkų. Nors nekažkiek, bet daugiau, nei Ignalinos rajone.

Jei ši nuostata Ignalinos atžvilgiu buvo taikoma aritmetiniu būdu rusų ir lenkų dalis sudėjus į krūvą (suma – 15,36 proc. prieš 11,35 proc. Širvintų rajone), kodėl tada už borto buvo išmestas Zarasų rajonas, kuriame 2011 metais vien tik rusų surašyta daugiau (18,71 proc.)? Dar pridėkime 5,88 proc. ten gyvenusių lenkų, gausime beveik ketvirtadalį populiacijos, o tai – nacionalinių mažumų gausiai apgyvendintos savivaldybės požymis.

Pagal teritoriją žvyruotų kelių tinklas – vienas didžiausių

Nejučia kirba mintis, kad be atitinkamų politinių svertų, o gal paprasčiausio neišmanymo tada Vyriausybėje neapsieita. O gal priežasties reikėtų ieškoti šių dienų įvykiuose? Negi Vyriausybė ir „lenkų“ valdomos ministerijos lig šiol nemato, kad Širvintų rajone gyvena daug lenkų? Jau kas kas, O Vyriausybės narė Rita Tamašunienė tą puikiai žino. Todėl ir peršasi mintys, kad gal tiesiog Živilė Pinskuvienė kažkokio „tūpsnio“ laiku nepadarė, gal jai įėjus kada neatsistojo? O gal patys lenkai, atsidūrę valdžioje, tarpusavyje nebesusikalba?

Kaip pranešė BNS, Vilniaus rajono savivaldybės „tautinėms mažumoms“ papildomai buvo skirta 17,6 proc. nuo skaičiuojamųjų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, Trakų rajono savivaldybės „tautinėms mažumoms“ – 21,3 proc. tokių lėšų. Prašymus dėl papildomų lėšų pateikė tik tos dvi savivaldybės, nes kitos, kaip pripažino pati Susisiekimo ministerija, nebuvo informuotos ir „nežinojo apie galimybę prie jau skirtų papildomų 10 proc. gauti dar lėšų“.

Papildomų lėšų skirta net po to, kai BNS tvirtinimu, pretenduojant į perskirstomą sutaupytų ar nepanaudotų lėšų – 3,3 mln. eurų rezervo – likutį antroje metų pusėje Vilniaus ir Trakų rajonams atseikėta beveik trečdalis šios sumos, t. y. apie milijonas eurų.

Širvintų rajono kelių tame papildomame sąraše nėra, nors mūsų savivaldybė dažnai įvardijama tarp tų, kur yra didžiausia žvyrkelių dalis. Viešojoje erdvėje skelbti 2016 metų duomenys tvirtina, kad tada rajone buvo 694 km žvyrkelių, o per trejus metus iki tol (2014-2016) žvyrkelių nesumažėjo nė vienu kilometru.

Palyginimui, situacija buvo geresnė net plotu didesnėse Vilniaus apskrities savivaldybėse. Šalčininkų rajone 2016 metais buvo 650 km žvyrkelių, Švenčionių rajone – 476 km, Trakų rajone, kurį dabar reikia papildomai šelpti, nes ten gausiai gyvena nacionalinės mažumos ir iš kur kilęs ministras Jaroslavas Narkevičius, – vos 369 km.

Merė jau kreipėsi į Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją

Pasiteiravome Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės, kaip ji vertina tokią situaciją, aiškiai matomus dvigubus standartus ir mūsų rajonui skiriamas lėšas.

-Mano nuomonė yra vienareikšmė – jokių dvigubų standartų būti negali. Skaičiai kalba patys už save – Ignalinos rajone 7, o Širvintų rajone – 9 proc. gyventojų lenkų tautybės. Dėl šios dviprasmiškos situacijos jau kreipiausi į Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją. Tikiuosi greitu laiku sulaukti išsamaus atsakymo, apie kurį būtinai informuosiu. Man, kaip Širvintų rajono merei, visi rajono žmonės yra svarbūs, neatsižvelgiant į jų tautybę. Tai parodo ir mūsų darbai, kurie apima visą rajoną („Širvintų kraštas“ rašė, kad daugiau lenkų tautybės gyventojų turinčioje rajono dalyje pastaraisiais metais buvo išasfaltuotas kelias Gudulinėje, įrengtas sporto aikštynas Medžiukuose, – Red. past.). Negavusi paaiškinimo, plačiau komentuoti situacijos negaliu, nes galbūt yra kažkokių man nežinomų rodiklių, kurie lėmė, kad mūsų rajono lenkų tautinė mažuma atsidūrė „už borto“, o Vilniaus ir Trakų rajonai galės pagerinti savo kelių būklę.

„Širvintų krašto“ redakcija prie šio klausimo dar sugrįš, sekite informaciją.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
3.4 (5 įvert.)

12 Atsakymų į “Kiek pritūpti, kad lenkų ministrai pamatytų Širvintų rajone gyvenant lenkus?”

  1. To vale parašė:

    Oi, negaliu. Geras jūsų komentaras ir pastebėjimas. Susireikšminusios gi mat jau labai ponios ir važnos.

  2. vale parašė:

    Na nuo tu vietu repeticijoms tai net nusibodo, kiekgi galima ta pati per ta pati? Lyg koks nacionalinis operos ir baleto teatras ten atsirado, kad pastatu didziausiu reikia.

  3. Ciekavai zosei parašė:

    Ciekavai zosei. Lenkams buvo siūlomas kampelis, bet gi ponioms netiko. Jei jos galėtų, tai merės kabinetą užimtų. Turi vietą repeticijoms ir gana, ko dar trūksta. O ar parašė kokį projektą, kad juo remti? Tie kas gauna paramą jie rašo projektus. Ne šiaip duodami pinigai.

  4. birute parašė:

    Taip skaniai prisikvatojau is sios dienos varnalesš istorijų. Taip skainiai skaitosi.

  5. jo parašė:

    tai kad lenkai tik lenkams padeda, o rinkimuose musiskiai prabalsavo taip, kad lenku virsunelems neabai patiko, va ir vsio

  6. ropė parašė:

    Lauksime tęsinio.

  7. hele parašė:

    Jeigu ne Pinskuvienes energingumas, tai mes rajone nieko neturetume.

  8. To pirmam komentatoriui parašė:

    Manau, kad jūs teisūs, galimai ir negaus nieko, galimai ir supyko už rinkimus. Pamatė, kad žmonėmis sąžiningai rūpinosi Živilė, toďėl lenkai balsavo už Živilę.

  9. to ciekava parašė:

    Nekalbek netiesos. Melo kojos trumpos.

  10. ciekava zosė parašė:

    O nuo kada pinskuvienei ir belskui taip parūpo lenkai? Juk visur ir visados pabrėžia, kad būtent pinskuvienė viską gali, tai va laisvė veikimui. Jeigu tokia sąžininga, tai kodėl rajono lenkų organizacijoms po šiai dienai nesurado jokio kampelio veiklai, neparėmė nei centu jų visuomeninės veiklos, tuo tarpu kiti gauna net tūkstantines paramas.

  11. zigmutis parašė:

    lenkai daro ka nori, vat ir parode savo

  12. česlovas ir alinutė forever parašė:

    čia polska wilno kerštas rajono lenkams už tai kad per rinkimus jie balsavo už pinskuvienę.

Comments are closed.

scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+