Kada projektuotojų matymas prasilenkia su žmonių logika

Tarpas tarp gėlių parduotuvės „Smiltė“ ir prekybos centro „Senukai“.

Tarpas tarp gėlių parduotuvės „Smiltė“ ir prekybos centro „Senukai“.

J. Kiekvienam žinoma situacija: pastatytas naujas objektas, aplinkui sutvarkyta teritorija, nutiesti šaligatviai. Tačiau greitai pradeda atsirasti „liaudies takai“, kurie eina ne ten, kur planavo architektai, o ten, kur patogiau. Kiekvienas iš mūsų nors kartą yra skubėjęs tiesiai pramintu taku. Pavyzdžių aplinkui pilna. Prieš kelerius metus, einant nuo miesto centro, kitoje Plento gatvės pusėje buvo pastatytas prekybos centras Maxima. Statybininkai nutiesė puikų šaligatvį, tačiau nuo perėjos per Plento gatvę jis eina aplinkui. Liaudis greitai šią „klaidą“ ištaisė ir pramynė tiesų kelią nuo perėjos link prekybos centro durų. Žinoma, galima tame kaltinti miestiečius, tačiau savaime iškyla klausimas: kas sutrukdė nutiesti šaligatvį tiesiai prekybos centro link?

Pasodinti krūmai skubantiems – irgi ne kliūtis. Kažkada Vilniaus g. 14 namo gyventojai, neapsikentę „trumpesnio“ tako į Totorių gatvę, pievelėje prieš namą pasodino gyvatvorę tikėdamiesi, kad kelią trumpinantys pėstieji ją apeis. Nieko panašaus. Iš pradžių buvo išlaužtas vienas krūmelis, paskui – antras, trečias… Nugalėjo ieškantys trumpesnio tako – gyvatvorė sunyko ir išnyko.

Kad tokių pavyzdžių yra daugiau, pakanka pasidairyti miesto centre, kad ir Igno Šeiniaus gatvėje, prieš pat Igno Šeiniaus paminklą. Tiems piliečiams, kuriems reikia eiti nuo automobilių stovėjimo aikštelės Kultūros centro link arba dar toliau, „šnioja“ tiesiai per gyvatvorę, kuri tokių praėjimų vietose jau baigia sunykti ir yra gerokai praretėjusi. Kita panaši vieta – tarpas tarp gėlių parduotuvės „Smiltė“ ir prekybos centro „Senukai“. Pagal aplinkos tvarkytojų supratimą šioje vietoje turėjo būti žaliuojanti pieva ir, kad žmonės nepramintų tako, irgi pasodinta gyvatvorė. Kur tau… Šiuo metu ten kietai pramintas takelis, o gyvatvorė toje vietoje bevaikščiojant buvo aplaužyta ir sunyko.

Nemažai tokių takelių ir gyvenamųjų namų kiemuose. Skubantieji iš J. Janonio gatvės „Maximos“ link taip pat visais būdais stengiasi sutrumpinti sau kelią iki Plento gatvės. Kažkodėl keliaujama ne J. Janonio gatve, o kitoje namo pusėje pramintu taku, nors atstumas – absoliučiai vienodas. Be to, sutemus iškyla grėsmė atsitrenkti galva į pirmo aukšto balkoną. Toliau perėjus kiemą, takas gyventojų kojomis nutiestas tiesiai perėjos link. nors galima būtų eiti šaligatviu palei „Širvintų krašto“ redakciją. Ne. Matyt, taip sutaupomi du-trys metrai kelio…

Nuo automobilių stovėjimo aikštelės link Igno Šeiniaus gatvės tiesiai per gyvatvorę arčiau...

Nuo automobilių stovėjimo aikštelės link Igno Šeiniaus gatvės tiesiai per gyvatvorę arčiau...

Kažkodėl keliaujama ne Janonio gatve, o kitoje namo pusėje pramintu taku.

Kažkodėl keliaujama ne Janonio gatve, o kitoje namo pusėje pramintu taku.

Pramintas tiesus takas nuo perėjos Plento gatvėje link prekybos centro durų.

Pramintas tiesus takas nuo perėjos Plento gatvėje link prekybos centro durų.

Aplinkui metru toliau...

Aplinkui metru toliau...

Gal galima būtų tą idealų projektuotojų matymą sujungti su gyventojų logika? Šaligatviai atsitiktinai neatsiranda, kiekvienas iš jų, statant objektą, turi būti suderinamas su architektais. Architektai dirba dairydamiesi į planą, o tai – dažniausiai vaizdas iš viršaus. Ne visi specialistai supranta, kad tai, kas gražu žiūrint iš paukščio skrydžio, gali būti patogu realiame gyvenime. Kartais imantri kompozicija, žiūrint iš viršaus, atrodo labai puikiai, tačiau yra absurdiška mąstantiems logiškai.

Yra pavyzdžių, kada pirma gyventojai „prabalsuoja kojomis“, o tada šaligatviai tiesiami jau pramintais takais. Teko girdėti, kad 1904 metų medicinos Nobelio premijos laureatas, garsusis rusų mokslininkas Ivanas Pavlovas, 1926 metais Koltušų kaimelyje pradėjus statyti mokslininkų miestelį Pavlovo, nurodė pirmaisiais metais netvarkyti aplinkos. Kai žmonės kojomis pažymėjo takelius, vėliau jie buvo ten ir įrengti. Matyt, garsusis šunų fiziologijos tyrinėtojas nutarė išsiaiškinti, ką šiuo klausimu patartų žmogiškoji fiziologija. Nežinau, kiek tame pasakojime yra tiesos, bet taip elgiantis atkrenta papildomai atsiradusių „liaudiškų“ takų reikmė, nes jie tiesiog išnyksta.

Žinom, ne visada tiesus kelias pats geriausias, paimkime, pavyzdžiui, serpantiną, juk niekur nerasite tiesaus kelio nuo kalno papėdės link viršūnės. Todėl kalvotuose rajonuose takai gali vingiuoti, svarbu, kad žmogui būtų patogu. Išvada peršasi tokia, kad planuojant statyti objektą, reikia visada atsižvelgti į žmonių siekį eiti kuo trumpesniu keliu ir mažiau žvalgytis iš paukščio skrydžio. O gal prieš žengiant tiesiau reikėtų pagalvoti ir apie tai, kur gi mes amžinai skubame ir ką laimėsime sutaupę tas kelias minutes ar kelis žingsnius?

Adomas Žvirblis

     
Naujausi komentarai
  • ? parašė:

    Visada reikia galvoti, ar žmogui tarnauja takeliai, medžiai ir t.t., ar žmogus turi tarnauti takams… Širvintose daugelyje vietų padaryta nė žmonių gerovei, todėl tokie ir rezultatai.

  • Eziuk*s parašė:

    supraskim ir musu liaudi-kiekvienam norisi gyvenime palikt pedsaka,,,minkstoj zemej jis aiskiau matosi-ir nesvarbu kad kartais jis panasus i parsiuko pedsaka 🙂
    o prie Maximos-tikrai reikia patvarkyt taip kad butu zmonems patogu

  • ŠI parašė:

    Na tik nereikia čia verkšlenti. Prie MAXIMOS tai tikrai nesąmonė padaryta su tuo taku. Tokia mūsų kasdienybė, visi skubam, lekiam taip kad kas norės vos ne pusę rato aplink aikštelę žingsniuot kad patektų į parduotuvę. Tai dabar tie patys projektuotojai tegu padaro ir antrą taką toje vietoje kur žmonių išvaikščiota ir nebus problemos.

  • Daugiau geranoriskumo parašė:

    Manau balsavimas kojomis yra pats teisingiausias….o takas prie Maximos tai projektuotuoju klaida…aciu dar kad iejima i prekybcentri nepadare kitapus pastato…
    Prie Senuku taipogi juk nesunku kelias plyteles numest ir iteisint takeli – visiems butu patogiau…..

  • Širvintiškis parašė:

    Mentalitetas ir lietuvių požiūris į tvarką…

Kiti straipsniai:

Dyzeliniai automobiliai vis dar dominuoja rajono keliuose

Pranešimas spaudai: VMI skelbia pajamų deklaravimo startą

Širvintų įkrovimo stotelė nematoma elektromobilių vartotojams

Informacija skaitytojams!

KONKURSAS!

Partijų marginalams skaudžiai smogė ne tik visuomeninio rinkimų komiteto konkurencija, bet ir smarkiai sumažėjęs jų pačių palaikymas

Istorinė pergalė: į rinkimus atėję 60,5 proc. rinkėjų ant rankų į valdžią atnešė Živilę Pinskuvienę ir jos komandą

Keisti Upelio gatvės griuvėsių sutapimai

Baseino atidarymas jau visai čia pat!

Karšta informacija. Ištrauka iš to, ką skaitysite antradienį laikraštyje

Karšta naujiena: Prie vairo – teisės vairuoti neturintis dukart teistas Darbo partijos kandidatas

Rinkėjų aktyvumas Savivaldybių tarybų rinkimuose (I t.)

Savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai (I t.).

Karšta naujiena: Savivaldybė skųs Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą

Į rajoną koją kelią traktorių „Belarus“ gamybos gigantas

„Konservatoriųi“ į komisiją pasiūlytas Sigitas Kirtiklis sulaužė rašytinį pasižadėjimą

Širvintų rajono savivaldybė tarp tų, kurios viešinimui skiria mažiau lėšų

Jei rinkėjas pats negali atlikti balsavimo veiksmų, jam gali padėti pasirinktas asmuo

Turtingiausių pretendentų vėl valdyti visus trejetuke – du „zuokininkai“ ir „darbietis“

Šalies žiniasklaidoje mirga Širvintų rajono „rekordas“

Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos minėjimas

Rinkėjas ne savo savivaldybėje gali balsuoti tik balsuodamas iš anksto

Informacija iš naujausio numerio: Pagal teistų asmenų skaičių perspjovėme net Vilnių

Patriarchų ruduo