Dar kartą apie afrikinį kiaulių marą…

Pranešimus skaitė ir į aktualius klausimus atsakė (iš kairės į dešinę) vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Birutė Bernotienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas - valstybinis veterinarijos inspektorius Leonardas Šmaukšta ir vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Audronė Buožytė.

Pranešimus skaitė ir į aktualius klausimus atsakė (iš kairės į dešinę) vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Birutė Bernotienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas - valstybinis veterinarijos inspektorius Leonardas Šmaukšta ir vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Audronė Buožytė.

Atsirandant vis naujiems afrikinio kiaulių maro židiniams Lietuvoje, Širvintų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rugsėjo 4 dieną organizavo mokymus gyvulių augintojams ir savivaldybių administracijų darbuotojams. Pranešimus skaitė ir į aktualius klausimus atsakė Širvintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas – valstybinis veterinarijos inspektorius Leonardas Šmaukšta, vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Birutė Bernotienė ir vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Audronė Buožytė.

Paslaptis, kurią žino visi: pavieniai atokesnių kaimų ir vienkiemių gyventojai, auginantys vieną ar dvi kiaules, jų tikrai nėra įregistravę. Norint užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro plitimui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė visiems šalies kiaulių laikytojams iki 2014 metų rugsėjo 15 dienos įregistruoti ūkiuose laikomas kiaules.

Pasak Leonardo Šmaukštos, šiuo metu svarbiausias uždavinys – užtikrinti, kad visi ūkinių gyvūnų laikytojai gautų teisingą informaciją, žinotų kur kreiptis ir laiku užregistruotų savo auginamas kiaules, būti pasiruošusiems afrikinį kiaulių marą sutikti savame kieme, žinoti šios ligos požymius ir kaip su šia liga kovoti.

Pasak inspektoriaus, šios ligos virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių amžiaus ar veislės, jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Afrikinis kiaulių maras yra ūmi, labai greitai plintanti virusinė infekcija, kuri perduodama tiesioginio sąlyčio metu ar suėdus užkrėsto pašaro. Liga kiaulėms gali būti pernešama ir nuo žmogaus drabužių, batų, per naminius ar laukinius gyvūnus, graužikus, vabzdžius ir t. t. Viruso inkubacinis laikotarpis yra 4-9 dienos. Tačiau yra mokslinių duomenų, kad jis gali tęstis iki 21 dienos. Susirgęs gyvūnas nugaišta per kelias dienas.

Jokių vaistų nuo šios ligos nėra. Sergančios kiaulės naikinamos. Sveikos kiaulės turi būti stebimos, apžiūrėtos du kartus per dieną, įvertinama jų sveikatos būklė. Su šernais yra problemų, nes jie nepripažįsta jokių sienų, o susirgę ieško ramybės, lenda į brūzgynus ir ten nugaišta. Juos surasti ir sunaikinti sunku. Gaišenas netyčia gali aptikti grybautojai ir uogautojai. Apie tai reikėtų nedelsiant pranešti veterinarijos tarnybai.

„Lietuvos teritorija, kaip ir kitų regiono valstybių, kuriose 2014 metais pasireiškė afrikinio kiaulių maro virusas, pagal riziką yra suskirstyta į regionus. Priklausomai nuo to, į kurią zoną patenka, skirtingose Lietuvos vietovėse bus taikomos skirtingo griežtumo priemonės ir reikalavimai. Europos Sąjungos komisijos patvirtintu sprendimu, valstybių, kuriose užregistruoti afrikinio kiaulių maro atvejai, teritorijos yra suskirstytos į 3 zonas. Patys griežčiausi apribojimai taikomi į 3-ąją zoną patenkančioje teritorijoje, į kurią įtraukti rajonai, kur afrikinis kiaulių maras nustatytas kiaulių ūkiuose, bei su šiais rajonais besiribojančios vietovės. Į šią zoną įtrauktos Ignalinos, Molėtų, Švenčionių, Utenos ir Zarasų rajonų bei Visagino savivaldybės teritorijos. Ten užaugintas kiaules, jų mėsą ar kiaulienos produktus draudžiama išvežti ne tik į ES ir trečiąsias šalis, bet ir iš pačios zonos ribų. Į 2-ąją zoną įtraukti tie užkrėstos teritorijos rajonai, kuriuose maru susirgo šernai, ir su šiais rajonais besiribojančios vietovės, kuriose virusas gali plisti per šernus. Ši zona apima Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, Širvintų, Ukmergės, Anykščių, Rokiškio ir Trakų rajonų bei Druskininkų ir Elektrėnų savivaldybes taip pat Alytaus ir Vilniaus miestų savivaldybių teritoriją. Čia užaugintas kiaules, jų mėsą ar kiaulienos produktus, atitinkamai paženklinus, bus galima naudoti tik vidaus prekybai, tačiau griežtai draudžiama išvežti į ES ar trečiąsias šalis. Į 1-ąją zoną (padidintos rizikos) yra įtrauktos teritorijos, kurios ribojasi su užkrėsta 2-ąja zona, ir kuriose išlieka rizika, kad liga gali toliau plisti tarp šernų,“ – komisijos sprendimą pristatė Širvintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Leonardas Šmaukšta.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja, kad galimo pavojaus zonoje, taip pat ir kitose kiaulių laikymo vietose, ūkio teritorija ir ūkiniai pastatai būtų aptverti, kad nepatektų laukiniai gyvūnai ir įvairūs kenkėjai. Į teritoriją atvykstančios transporto priemonės turėtų pervažiuoti per dezinfekciniu skysčiu padengtą kilimą, o apatinė sunkiųjų transporto priemonių dalis – papildomai apipurškiama dezinfekciniu skysčiu. Prie kiekvieno įėjimo į tvartą ir pagalbines patalpas turėtų būti pakloti dezinfekciniai kilimėliai. Žinoma, kad į kiaulių laikymo vietą negali patekti pašaliniai asmenys.

Žmonės turėtų kasdien stebėti savo kiaules dėl neįprastų požymių ar elgesio, taip pat stebėti naujai įsigytų kiaulių sveikatos būklę. Sergančias kiaules būtina izoliuoti ir nedelsiant kreiptis į teritorinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad būtų nustatyta ligos priežastis. Labai svarbu nelaikyti kiaulių lauke ir taip užkirsti kelią laukinių gyvūnų sąlyčiui su jomis. Pašarus rekomenduojama pirkti tik iš patikimų pardavėjų ir laikyti maišuose, nuo kenkėjų apsaugotoje atskiroje patalpoje. Griežtai draudžiama kiaules šerti maisto atliekomis.

Apie gyvulių ženklinimą ir registravimą papasakojo vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Birutė Bernotienė. Gera žinia, kad, išlaikius nesunkų testą, gyvulių laikytojams bus suteikta teisė patiems ženklinti asmeninius gyvulius ir nereikės kreiptis į veterinarijos tarnybą. Norint užregistruoti kiaules reikia užpildyti prašymą, kuris bus atsiųstas į kaimo verslo plėtros ir informacijos centrą. Bus suteiktas prisijungimas prie asmeninio ūkio duomenų bazės, kurią žmogus galės tvarkyti pats.

Kam reikalinga ženklinti ir registruoti ūkinius gyvūnus? Pasak veterinarijos gydytojos Birutės Bernotienės, pirmiausia reikia rinkti ir sisteminti ūkinių gyvūnų ir veislininkystės apskaitos duomenis, užtikrinti užkrečiamųjų gyvūnų ligų prevenciją ir bendrų žmonėms bei gyvūnams užkečiamųjų ligų kontrolę, sukauptus duomenis efektyviai naudoti administruojant tiesioginę paramą gyvūnų laikytojams.

Mokymuose dalyvavo ūkininkai ir savivaldybių administracijų darbuotojai.

Mokymuose dalyvavo ūkininkai ir savivaldybių administracijų darbuotojai.

Individualiais numeriais paženklintiems gyvūnams raštu arba kompiuterinėje laikmenoje turi būti pildomas Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalas GAŽ-1, o bandos numeriais registruotiems gyvūnams raštu arba kompiuterinėje laikmenoje pildomas Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnalas GAŽ-2. Juose įrašoma informacija apie atvestą galvijų, avių ir ožkų prieauglį, išvežtus ar atsivežtus, kritusius bei paskerstus gyvulius. Kiekvienai bandai pildomas atskiras ūkinių gyvulių bandos apskaitos žurnalas ir Visos gyvūnų registravimo ir ženklinimo apskaitos formos ir žurnalai saugomi 3 metus po paskutinio juose padaryto įrašo.

Pirmą kartą įsigiję gyvulį laikytojai ūkinių gyvūnų registre užregistruojami apie tai pranešus teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (forma GŽ-2). Galvijų, avių ir ožkų ženklinimui skirtų įsagų galima įsigyti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Kiaulių ženklinimo įsagai užsakomi ten pat, tiekėjas ausų įsagus pristato gyvulių laikytojo nurodytu adresu.

Kiaulių laikymo būdus pristatė bei apie gyvulių skerdimą papasakojo vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Audronė Buožytė.

Laikomoms kiaulėms, kaip ir kitiems gyvuliams, turi būti pakankamai erdvės, kad galėtų laisvai judėti, knaisiotis, lengvai atsistoti ir atsigulti, kasytis… Garduose turi būti pakankamai šiaudų ar šieno, kad kiaulės galėtų visą laiką kramtyti. Kiaulės jautrios drėgmei, skersvėjams ir temperatūros pokyčiams. Tinkamą mikroklimatą kiaulidėse galima palaikyti įrengiant gerą ventiliaciją, patogius gardus, apšvietimą ir kreikiant sausais pakratais.

Vyriausioji gydytoja susirinkusiems papasakojo apie humaniškus gyvūnų skerdimo būdus. Iš tikrųjų Lietuvoje pagal įstatymą draudžiama gyvūnus skersti jų neapsvaiginus. Tačiau… . Dėl Rusijos paskelbtų atsakomųjų sankcijų verslininkai priversti ieškoti kitų rinkų, o būtent – musulmoniškuose kraštuose, Izraelyje. Tačiau ten negalima valgyti gyvulio, kuris nebuvo nukraujavęs, vadinasi – gyvulys turi būti paskerstas neapsvaigintas. Gyvuliai turi būti skerdžiami taip, kad nukraujuotų.

Pasak vienų, Lietuvoje nuo seno kiaulės buvo skerdžiamos neapsvaigintos ir niekas dėl to neaimanavo. Kiti kalbėjo, kad nehumaniška perpjauti gerklę neapsvaigintam gyvuliui, nes tada jis jaučia didelį skausmą ir ilgai kankinasi. Šiuo metu su islamą išpažįstančiomis šalimis, Izraeliu vyksta derybos ir matyt, tas skerdimo būdas bus įteisintas. Dažniausiai, svarstant panašius klausimus, lemiamas faktorius būna toli gražu ne humaniškumas, o pelnas…

Labai gaila, kad mokymuose nebuvo nė vieno medžiotojų atstovo, nes būtent jie susilaukė didžiausių ūkininkų priekaištų. Kaip vienas iš afrikinio kiaulių maro perdavimo faktorių buvo įvardinti ir medžiotojai. Ne visi, o tik pabuvoję užkrėstose teritorijose ir nesilaikantys higienos normų, – nesiprausę ar nepasikeitę drabužių. Pasak kai kurių ūkininkų, šernai būriais eina į vienkiemius ir išdarinėja pasėliuose ką tik nori, o medžiotojai – miega…

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top