Vasara – tai laikotarpis, kai žmonės gali kiek atsitiesti nuo mokesčių už šildymą naštos ir apkamšyti skolas, susidariusias per daugiau nei pusmetį trukusį šaltąjį sezoną. „Ak, kaip gyventume, jei Lietuva būtų bent šalia Italijos, – dūsauja apie ketvirtadalį savo pajamų už šildymą ir vandens pašildymą atiduodantys statistiniai Širvintų gyventojai.
Tačiau vasara – dar ne išsigelbėjimas. Tuo metu mokesčių dydis už kitas suteiktas paslaugas paprastai nesikeičia ar net kiek sumažėja, o kai kurioms paslaugų rūšims net gali padidėti. Tarp pastarųjų – mokestis už suvartotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą. Šiltuoju metu daugiau judame, ilgiau darbuojamės, taigi greičiau sutepame drabužius, juos skalbiame, dirbę ar aktyviai judėję – suplunkame, vadinasi – dažniau maudomės…
Pasak UAB „Širvintų vandenys“ vadovo Kęstučio Vaškevičiaus, atvejai, kai žmonės stengiasi iki minimumo apriboti geriamojo vandens suvartojimą, nėra skaičiuojami ant pirštų. Nors priimta laikyti, kad statistinis namų ūkis per mėnesį vidutiniškai suvartoja apie 7 kub. m geriamojo vandens (tuo atveju, per mėnesį į kanalizaciją „nuleidžiama“ apie 80 Lt, arba – septynių mėnesių „Širvintų krašto“ su pristatymu į namus prenumerata), vandens skaitiklius tikrinantys įmonės darbuotojai galėtų paminėti ne vieną butą ar namą, kur šie vos vos sukasi. Žodžiu, ir mieste, ir kaime yra namų ūkių, kur gyventojai deklaruoja per mėnesį suvartoję vos vieną kitą kubinį metrą. Aišku, yra gyventojų, kurie vasaras praleidžia vandentiekio neturinčiuose vienkiemiuose, sodo nameliuose, savo name ar bute būna retai, tačiau pasitaiko ir tokių, kuriems besisukantys skaitikliai – pats baisiausias košmaras jų gyvenime. Nors sunku patikėti, bet šie gyventojai taupo nuleisdami vandenį klozete, skalbdami, nešasi į namus vandens iš upelių, šulinių, kad tik jo nereikėtų leisti iš čiaupo.
Nors šiandien didžiojoje Širvintų miesto dalyje, Širvintų ir Kabaldos kaimuose yra galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, tuo neskubama pasinaudoti. Gyventojai semia vandenį iš nitratais atmiežtų individualių ar municipalinių šulinių, nes toks vandens tiekimo būdas šiuo metu kainuoja tik sukant veleną išeikvotas jėgas ir sugaištą laiką. Žinodami savo poreikius, žmonės nenori kas mėnesį atsisveikinti mažiausiai su keliasdešimčia litų, nekalbant jau apie nemažas investicijas vandentiekio ir nuotekų prijungimui.
– Gyventojai be reikalo mums priekaištauja, kad Širvintų rajone už centralizuotai tiekiamą vandenį mokama brangiausiai. Taip nėra, – yra sakęs Kęstutis Vaškevičius.
Iš tiesų, mokame ne brangiausiai. Rugsėjo 1-ąją patikslintomis kainomis, nes jas teko nurodyti ir eurais, brangiausiai šalyje už geriamąjį vandenį ir jo išleidimą į nuotekų tinklą moka Neringos gyventojai – po 12,11 Lt už kubinį metrą be PVM. Prie šios kainos pridėkime dar 3,99 Lt mėnesinį pardavimo mokestį (aišku – irgi be PVM).
Apskritai žmones piktina toks paslaugų kainų pateikimo būdas. Nuo rugpjūčio pabaigos brangiai apmokama prievaizdų armija akylai stebi, ar paslaugų teikėjai kainas nurodo eurais, pažeidėjams grasina baudų vėzdais, tačiau niekam neįdomu, kai kainos yra nurodomos be pridėtinės vertės mokesčio. Tarsi gyventojai būtų atleisti nuo to papildomo 21 proc. mokesčio. Šie ppildomi pinigai – nemenki. Štai neringiškiams prie 12,11 Lt pridėjus dar penktadalį, išeina jau kone 15 Lt (14,65 Lt) už kubinį metrą su nuotekomis.
„Neringa mums – ne rodiklis,“ – pasakys „Širvintų krašto“ skaitytojas, ir bus teisus. Šiame prestižiniame šalies kampelyje yra įsikūrę tikrai ne vargingiausi Lietuvos žmonės, kuriems 14 litų „su uodegėle“ už kubinį metrą būtų labai dideli pinigai. Labiau nuskriausti galėtų jaustis 11,23 Lt (aišku, pridėkite dar nenurodomą 21 proc. PVM!) už kubinį metrą vandens su nuotekomis mokantys pakruojiškiai ar 10,71 Lt atseikėjantys anykštėnai. Daugiau kaip „Darių su Girėnu“ taip pat moka trakiškiai (10,2 Lt) ir prieniškiai (10,49 Lt). Šiame brangiausiai už vandenį sumokančių savivaldybių sąraše širvintiškiai – „tik“ dvylikti.
Bet ši vieta dar ne galutinė. Kadangi, kaip teigta, yra gyventojų, kurie per mėnesį suvartoja ir kubinį metrą vandens, brangiausiai mokančių savivaldybių sąraše Širvintas reikėtų pakelti į aštuntąją vietą, nes prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo reikia dar pridėtume 4,25 Lt (kaina be PVM) pardavimo mokestį daugiabučių namų gyventojams. Jis pas mus, beje, irgi vienas didžiausių šalyje. O prisiminus, kad pagal vidutinę gyventojų algą Širvintų savivaldybė taip pat neblizga, taikoma geriamojo vandens ir nuotekų kaina mūsų gyventojui būtų dar skausmingesnė. Eilinio širvintiškio nepaguostų nė žinojimas, kad būna ir blogiau. Štai yra tokios nafta turtingos Artimųjų Rytų šalys, kur vargeta per mėnesį gali įpirkti vos 10 benzinvežių geriamojo vandens – dukart mažiau, nei vidutinę algą gaunantis širvintiškis…
Gintaras Bielskis
Normaliai, nesitaškydami ir veltui nepilstydami dveise buičiai sunaudojam 9-11m3 vandens. Kadaise vienas gyvendamas ~6 išleisdavau. Tie, kas deklaruoja mažiau, arba murzini vaikšto, arba apgaudinėja. Pvz. iš šulinio parsineštas vanduo neapskaitomas, o nuotėkų tvarkymo savikaina „pakabinama“ ant tvarkingai mokančių.