Vilkai

„Kielių“ būrelio medžiotojas patiesė jau trečią vilką

Hendrikas Adomavičius per savo medžiotojo karjerą nušovė jau trečią vilką.

Hendrikas Adomavičius per savo medžiotojo karjerą nušovė jau trečią vilką.

Spalio pabaigoje „Širvintų kraštas“ rašė, kad vos įsigaliojus Aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymui dėl vilkų medžioklės pradžios, jau pačią pirmą dieną šalyje buvo sumedžioti 8 vilkai: po 2 Anykščių ir Tauragės rajonuose, po 1 – Širvintų, Elektrėnų, Rokiškio ir Vilniaus savivaldybėse. Rašėme, kad mūsų rajone vilkas buvo sumedžiotas per varyminę medžioklę Mantinionių miške, kai MK „Čiobiškis“ plotuose medžiojęs Leonas Bingelis patiesė suaugusį patiną. Skaityti daugiau »

Pačią pirmą vilkų medžioklės sezono dieną – taiklus šūvis į vilką Čiobiškio apylinkėse

Praėjusį penktadienį „Širvintų krašte“ pasirodė straipsnis apie visuomenėje verdančias diskusijas dėl vilkų medžioklės, kuriame stebėjomės, jog mūsų rajone kelerius metus nenušaunama vilkų, kurių pėdsakų suskaičiuojama bene daugiausiai Lietuvoje. Tą pačią dieną aplinkos ministras Kęstutis Navickas savo įsakymu pagaliau patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą 2018-2019 metų medžioklės sezonui – kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė medžioklės kvota šį sezoną šalyje leis sumedžioti 60 vilkų. Skaityti daugiau »

„Veseliotojai“ buvo užsukę į Anciūnus

Štai tokius pėdsakus, kurių ilgis dažnai viršija 10 cm, sniege palieka vilkai. A. Gaidamavičiaus nuotr.

Štai tokius pėdsakus, kurių ilgis dažnai viršija 10 cm, sniege palieka vilkai. A. Gaidamavičiaus nuotr.

Kaip jau esame rašę, sausio 12 dieną Panevėžio rajone nuo taiklaus šūvio krito vilkas, buvęs šešiasdešimtasis, kurį Aplinkos ministerija leido sumedžioti šį medžioklės sezoną. Tokiam skaičiui vilkų sumedžioti neprireikė nė trijų mėnesių. Tiesa, tarp šešiasdešimties vilkų buvo penki, kurie sumedžioti ne visai pagal įprastą tvarką: trys buvo nušauti pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą naudoti saugomas rūšis, o du rasti partrenkti automobilio.

Iki Naujųjų Širvintų rajonui buvo skirtas specialus 1 vilko limitas, tačiau pas mus pilkiai taiklių šūvių išvengė ir per likusias dvylika dienų po Naujųjų.

„Širvintų kraštas“ rašė, kad, nepaisant to, jog nuo 2014-ųjų rudens rajone vilkų nebuvo sumedžiota, jie rajone jaučiasi palyginti jaukiai ir krečia eibes. Vietos gyventojai redakciją tikino, kad vilkai papjovė kelis šunelius ir kates Paspėriuose, Bartkuškyje, apie tai reportažą parengė ir parodė ir vienas televizijos kanalų. Skaityti daugiau »

Bijai vilko – neik į … Paspėrius

Pernai rašėme, kad 2016 metų gegužės 15-ąją Taučiulių kaime vilkai papjovė Jono Čaikausko veisiamus 24 danielius, 3 danieliai dingo (Sigito Gatavecko nuotr.). Nuo tos vietos iki Paspėrių, kur dabar pjaunami šunys, yra vos 6 km. Panašus atstumas fiksuojamas ir nuo Šeipūnų iki tos vietos Pociūniškio miške, kur 2014-ųjų lapkritį buvo mirtinai partrenktas vilkas. Šeipūnuose 2015 metų rugsėjo 5-ąją buvo papjautos 3 ožkos ir 3 avys.

Pernai rašėme, kad 2016 metų gegužės 15-ąją Taučiulių kaime vilkai papjovė Jono Čaikausko veisiamus 24 danielius, 3 danieliai dingo (Sigito Gatavecko nuotr.). Nuo tos vietos iki Paspėrių, kur dabar pjaunami šunys, yra vos 6 km. Panašus atstumas fiksuojamas ir nuo Šeipūnų iki tos vietos Pociūniškio miške, kur 2014-ųjų lapkritį buvo mirtinai partrenktas vilkas. Šeipūnuose 2015 metų rugsėjo 5-ąją buvo papjautos 3 ožkos ir 3 avys.

Prieš mėnesį pasidalijome prielaida, kad, ko gero, mūsų rajone vilkai tapo gudresni. Pagrindo taip manyti tikrai yra – Aplinkos ministerijos duomenimis, paskutinį kartą vilkas Širvintų rajone buvo sumedžiotas 2014 metų lapkričio 29 dieną. Tiesa, šio vilko sumedžiotu vadinti nelabai išeina, mat jis Gelvonų seniūnijoje, Pociūniškio miške, buvo suvažinėtas. Skaityti daugiau »

Musninkų seniūnijoje papjauti 24 danieliai, 3 – dingo

Musninkų seniūnijoje papjauti 24 danieliai, 3 – dingo
Neseniai rašėme, kad 2016 metų medžiojamų žvėrių apskaitos duomenimis, Širvintų rajone gyvena 104 danieliai. Deja, jau dabar šį skaičių reikia smarkiai pakoreguoti – praėjusį savaitgalį nuo aptvaran įsibrovusių plėšrūnų žuvo net dvidešimt keturi danieliai, kuriuos veisia ir augina Musninkų seniūnijos Taučiulių kaimo gyventojas Jonas Čaikauskas. Žuvusių žvėrių gali būti ir daugiau.
Pasak danielių augintojo, nelaimė nutiko naktį į gegužės 15-ąją. Žuvo aptvare laikomos 23 vaikingos danielių patelės ir 1 patinas.
- Trijų danielių net neradome, o likę septyni danieliai įvairiai sužeisti. Na, gal ne visi. Vienam lyg ir nieko… Sunku tiksliai pasakyti, nes įbauginti gyvūnėliai kol kas nesiduoda apžiūrimi, – sakė ūkininko pažymėjimą turintis ir apie penkerius metus danielių auginimu užsiimantis Jonas Čaikauskas.
Labiausiai tikėtina, kad Taučiuliuose danielius išpjovė pro aptvaro apačią įlindę vilkai. Tačiau Jonas Čaikauskas prasitarė išgirdęs ir kitą galima versiją: apžiūros metu jam buvo pasakyta, kad žvėrelius galėjo papjauti ir … lūšys. Aišku, tai vargiai tikėtina. Kažin ar lūšys prasikastų po aptvaru, jos juk puikiai laipioja. Žinoma, tikslesnis atsakymas turėtų paaiškėti po išsamaus aplinkybių tyrimo.
Anot Jono Čaikausko, iš pradžių net pamanė, kad žvėrelius iššaudė chuliganai – danielių kūnuose pastebėtos žaizdelės palaikytos galbūt pneumatinių, galbūt kito smulkaus kalibro ginklo kulkų paliktomis žymėmis. Vis dėlto nuspręsta, kad tai – dantų žymės.
Veterinarijos gydytojas Sigitas Gataveckas sakė, kad plėšrūnams padėjo tai, jog tą naktį smarkiai lijo. Nėra specialistas, tad gali tik spėlioti, kas puotavo. Aptiktos pėdos jam panašios tiek į vilko, tiek į lūšies. Dingę trys danieliai greičiausiai pabėgo pro urvą, kurį aptvaro kampe prasikasė įsibrovėliai. Jis nėra didelis. Tarp išlikusių – ir pats stambiausias danielių patinas, neseniai numetęs ragus. Jei būtų juos turėjęs, galbūt būtų kažkiek apgynęs bandą. Tačiau patinas tiek užvaikytas, kad po šio įvykio sunkiai vaikščiojo ir dažnai gulinėjo. Aptvaro aukštis, anot veterinaro, apie 3 m.
Pasiteiravus apie galimus nuostolius, danielių augintojas Jonas Čaikauskas sakė, kad jie tikrai nemaži, bet kalbėti apie tai žmogus nenorėjo. Pažymėjo, kad šiuo atveju jam labiausiai gaila žuvusių žvėrelių. Jie buvo jaukūs, prisileisdavo žmones, iš rankų imdavo maistą, po mėnesio danielių patelės jau būtų atsivedusius palikuonis, taigi banda būtų padvigubėjusi. Dėl prieauglio pardavimo jau buvo sudarytos ateities sutartys, užsakymų buvo ir dėl suaugusių danielių. Šie žvėrys perkami ir mėsai, ir veisimui, ir laikymui kaimo turizmo sodybose.
Jonas Čaikauskas sakė aiškinsis dėl galimybės gauti atlygį už laukinių gyvūnų padarytą žalą. Jo žiniomis, tai greičiausiai pirmas toks atvejis Lietuvoje, kad nuo plėšrūnų žūtų tiek danielių.
Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas labai nustebo išgirdęs apie Taučiuliuose galimai pasidarbavusias lūšis. Skaičiuojant miškuose paliktas plėšrių žvėrių pėdas šių žvėrių mūsų rajone nebuvo aptikta. Tačiau, anot medžiotojo, vis dėlto įmanoma, kad aptvare laikomus danielius galėjo išpjauti ir šios trumpauodegės, kažkokiu būdu atklydusios į mūsų rajoną. Tačiau jų turėjo būti daug. Reikia ištirti paliktas pėdas, atstumus tarp iltinių dantų paliktų žymių. Anksčiau lūšių mūsų miškuose buvo, tik nuo 1975 metų jas buvo uždrausta medžioti.
2015 metų pėdsakų skaičiavimo duomenimis, arčiausiai mūsų rajono lūšies pėdsakai buvo aptikti Ukmergės ir Elektrėnų savivaldybėse. To skaičiavimo duomenimis, pernai Lietuvoje gyveno apie 300 vilkų ir 100 lūšių.
Medžiotojas sakė taip pat nustebtų ir pasitvirtinus įtarimams, kad danielius galėjo išpjauti vilkai.
- Būtų labai keista, kad vilkai tokias dideles skerdynes padarytų šiuo laiku. Paprastai jie pradeda intensyviai medžioti ir vaikus moko nuo rugpjūčio, dažniau – jau rudenį, – sakė medžiotojas.
Šiuos medžiotojo žodžius patvirtina ankstesniais metais užfiksuoti laukinių gyvūnų padarytos žalos atvejai. Tiesa, ArcGIS sistemos duomenimis, pernai 1 avis Musninkų seniūnijos Užušilių kaime buvo papjauta birželio 10-ąją, o 8 avys Širvintų seniūnijos Žvirblių kaime – birželio 23-iąją. Bet kiti atvejai – tikrai rudeniniai: avis prie miesto prisišliejusiame Širvintų seniūnijos Širvintėlių kaime buvo papjauta rugpjūčio 19-ąją, 3 avys Šeipūnų kaime – rugsėjo 5-ąją, avis Jaskaudžių kaime – rugsėjo 10-ąją, 5 avys Zibalų seniūnijos Gaidelių viensėdyje – spalio 3-iąją, 2 avys Staškūniškio kaime – spalio 4-ąją, ožka Jauniūnų seniūnijos Griciūnų kaime – spalio 15-ąją.
ŠK informacija
Sigito Gatavecko nuotraukos
Papjauti danieliai

Papjauti danieliai

Neseniai rašėme, kad 2016 metų medžiojamų žvėrių apskaitos duomenimis, Širvintų rajone gyvena 104 danieliai. Deja, jau dabar šį skaičių reikia smarkiai pakoreguoti – praėjusį savaitgalį nuo aptvaran įsibrovusių plėšrūnų žuvo net dvidešimt keturi danieliai, kuriuos veisia ir augina Musninkų seniūnijos Taučiulių kaimo gyventojas Jonas Čaikauskas. Žuvusių žvėrių gali būti ir daugiau. Skaityti daugiau »

Šį medžioklės sezoną rajone vilkai išnešė sveiką kailį

Šį medžioklės sezoną rajone vilkai išnešė sveiką kailį
Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad aplinkos ministro Kęstučio Trečioko įsakymu nutrauktas vilkų medžiojimas šiuo, 2015-2016 metų, medžioklės sezonu, kadangi jau sumedžiotas šiam laikotarpiui nustatytas vilkų skaičius.
Mūsų šalyje vilkus leidžiama medžioti nuo spalio 15-iosios iki balandžio 1-osios, tačiau jų medžioklė nutraukiama anksčiau, jeigu išnaudojamas nustatytas sumedžiojimo limitas. Per šį medžioklės sezoną buvo leista sumedžioti 60 vilkų (praėjusį – 33). Nustatant vilkų medžioklės sezono kvotą, įtakos turėjo 2015-aisiais vilkų padaryta didelė žala ūkininkams. Dėl to buvo išskirti keli rajonai: Kalvarijos savivaldybėje, Anykščių, Prienų ir Tauragės rajonuose leista nušauti po 2 vilkus, Alytaus, Biržų, Kaišiadorių, Klaipėdos, Rokiškio ir Vilkaviškio rajonuose – po 3, Šilalės rajono teritorijoje – 4. Likusią 30 vilkų kvotą galėjo panaudoti kitų savivaldybių medžiotojai.
Vilkų medžioklė kartą jau buvo nutraukta 2015-ųjų lapkritį. Tiesa, tada dar leista medžioti minėtose Alytaus, Anykščių, Biržų, Kaišiadorių, Klaipėdos, Prienų, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybėse, kadangi jose buvo likę nesumedžiota 16 vilkų, o sumedžiojimo limitas turėjo būti išnaudotas iki 2015 metų gruodžio 31 dienos. Neišnaudojus limito iki metų pabaigos ir vadovaujantis Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, nuo 2016 metų sausio 1 dienos vilkų medžiojimas buvo atnaujintas visoje Lietuvoje. Per 12 šių metų dienų nustatytasis vilkų sumedžiojimo limitas buvo išnaudotas.
Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas kaip ir patvirtino, kad 2015-2016 metų sezone Širvintų rajone vilkų nebuvo nušauta.
- Kad ir kaip būtų gaila, bent jau aš negirdėjau, kad kuriame būrelyje būtų nušautas vilkas, – sakė medžiotojas.
Vaclovas Četrauskas neabejoja, kad vilkų rajone yra, ir ne vienas. Tai patvirtina ne tik jų daroma žala ūkininkams (apie vieną atvejų netoli Družų pernai rašėme), bet ir medžiotojų pastebėjimai. Medžioklės žinovas sako girdėjęs iš vieno „Giedros“ medžiotojų klubo nario, kad šiam yra tekę matyti netoli Juodiškių net 8 vilkų pulkelį.
- Nemanau, kad medžiotojas sutirštino spalvas, – sakė Vaclovas Četrauskas. – Alionių seniūnija labai tinkama vilkams gyventi. Čia plyti didelės pelkės, pakankamai miškinga, o medžiotojams anksčiau yra pavykę nušauti vilkų.
Pasidomėjus, ar ne tų vilkų galėjo būti pasidarbuota prie Družų, Vaclovas Četrauskas tokią galimybę atmetė, kadangi Alionių apylinkėse gyvenantiems vilkams kelią turėtų pastoti magistralė ir abipus jos įrengta apsauginė tvora nuo žvėrių. Medžiotojo spėjimu, labiausiai tikėtina, kad ten užklydo Čiobiškio apylinkėse gyvenantys vilkai, galbūt atėję ir iš Jonavos, Ukmergės rajonų. Vilkų šeimai „aptarnauti“ 50-70 tūkst. ha yra „įkandamas“ dalykas, o jei sąlygos labai tinkamos – teritorija gali apimti ir didesnį plotą. Laikoma, kad vilkų šeima paprastai lankosi 3-4 medžioklės klubų plotuose.
- Šiuo metu vilkų mitybinė bazė yra gera, – mano medžioklės žinovas. – Pilkiams pakanka šernų, stirnų, kurių Lietuvoje dar yra daug. Be to, vilkai nevengia medžioti ir bebrų, netgi mėgsta tai daryti. Vilkas – kantrus žvėris, sulaukia, kol bebras išlipa į krantą, ir jį pasigauna.
Kaip teigia Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“, vilkai, prispyrus badui, gali net peliauti. „Baltarusijoje vykdomo vilkų stebėjimo su GPS įranga duomenys rodo, kad vilkai prieina arti kaimų. Tai patvirtina ir atvejai, kai vilkai prie namų papjauna gyvulius. Tad vilko buvimas laukuose neturėtų stebinti, tačiau paprastai vilkai bėgioja prietemoje ar naktį ir saugosi žmonių,“ – rašoma asociacijos tinklalapyje.
Pasidomėjus, ar Vaclovui Četrauskui pastaruoju metu yra tekę sutikti vilką jo atstovaujamo „Kielių“ medžiotojų klubo plotuose, medžiotojas paminėjo neseną atvejį, kai gruodžio mėnesį vienos medžioklės metu Šalkiškių miške išbėgo du vilkai. Likimo ironija, bet tuo metu vilkų medžioklė buvo laikinai sustabdyta, ir medžiotojams teko tik akimis palydėti miško sanitarus. Beje, vilkai prabėgo pro pat tuo metu su šiuo klubu medžiojusį Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės vyrą Joną Pinskų. Prisiekęs medžiotojas paskui apgailestavo, kad negalėjo pasinaudoti tokia proga, apie kurią metų metus bergždžiai svajoja daugelis medžiotojų. Jei įvykiai būtų klostęsi kitaip, Jonas Pinskus, galimas dalykas, dabar galėtų didžiuotis vienos medžioklės metu nušovęs du vilkus.
Apytiksliai, kiek ir kur mūsų rajone gyvena vilkų, turėtų pasakyti vasarį tradiciškai organizuojama vilkų apskaita. Pernai nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai (iš jų 81 – Vilniaus apskrityje) ir 97 lūšys. Širvintų rajone vilkų pėdsakų pastebėta nedaug, daugiausia – Alionių seniūnijoje, o štai artimiausi lūšių švieži pėdsakai aptikti ties Vieviu ir arti Ukmergės-Širvintų rajono ribos.
Remiantis šiais skaičiavimais ir atsižvelgiant į ūkininkų patiriamus nuostolius, bus patvirtinta vilkų sumedžiojimo kvota ir 2016-2017 metų medžioklės sezono metu. Tik kažin ar tarp rajonų, kuriems buvo nustatyta atskira kvota, bus paminėta Širvintų savivaldybė? Kol kas statistika apie vilkų padarytą žalą 2015 metais dar nepaskelbta. 2014 metų duomenimis, laukiniai žvėrys Lietuvoje papjovė 705 naminius gyvulius, tarp jų: 2014 metų rugsėjį 5 ožkavedes Jauniūnų seniūnijos Griciūnų kaime ir ten pat lapkritį vieną ožkavedę. 2013 metų liepą Jauniūnų seniūnijoje, Juodės kaime, buvo papjautas avinas, o 2012 metų rugsėjį Zibalų seniūnijoje, Gaidelių kaime, – 2 ėriavedės ir 5 avys.
Gintaras Bielskis
Vilkai mėgsta pelkėtas, nuošalias vietas...

Vilkai mėgsta pelkėtas, nuošalias vietas... (miske.lt)

Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad aplinkos ministro Kęstučio Trečioko įsakymu nutrauktas vilkų medžiojimas šiuo, 2015-2016 metų, medžioklės sezonu, kadangi jau sumedžiotas šiam laikotarpiui nustatytas vilkų skaičius. Skaityti daugiau »

Po vilkų puotos…

Keliame problemą
Po vilkų puotos…
Birželio 22-osios dienos ryte Širvintų rajone Žvirblių kaime ūkininkaujantis Edvardas Saveikis visai šalia namų esančiame aptvare pamatė gulinčią avelę ir iš pradžių pagalvojo, kad ji apsirgo. Priėjęs arčiau suprato, kad avelė papjauta. Aptvare kruvinų gulinčių avelių matėsi ir daugiau, keletas dar lakstė su sužalotais kaklais… Ūkininkui tapo aišku, kad į avių bandą įsisuko vilkai. Buvo aptikta ir vieta, kurioje vilkai po kruvinų skerdynių pasišalino iš aptvaro. Šokant per „elektrinio piemens“ tvorą, žirniuose aiškiai matėsi išmindyta vieta, nuo kurios atsišakojo dvi lygiagretės brydės. Kiek buvo vilkų – nežinia, tik aišku, kad ne vienas…
Atvykusi į įvykio vietą Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Lina Petrylienė pagal numeriukus nustatė, kokios avys papjautos, surašė protokolą, kuriame konstatavo: „Avys sudraskytos, perkąsti kaklai, išdraskyti pilvai, apėstos žarnos. Apžiūrėtos šešios sužeistos avys, o kad gyvūnai išvengtų kančių, rekomenduojama jas nedelsiant papjauti.“
„Avys vaikščiojo su perkąstomis gerklėmis ir sukandžiotomis kojomis, išdraskytais šonais. Dvi lengviau sužeistas veislines avis palikau, šiuo metu stebiu jas, jeigu nesveiks, teks ir jas pjauti. Avis auginu jau 17 metų, tačiau taip atsitiko pirmą sykį gyvenime. Avis garantuotai sudraskė vilkai, nes šuo tiek žalos nepridarys, – papjautų vieną, apdraskytų antrą. Čia aiškiai matėsi savo „darbo“ specialisto – laukinio žvėries darbas. Griebia už kojos, parbloškia, prakanda gerklę, o vėliau išplėšia tešmenis, išdrasko vidurius. Vilkai mėgsta minkštą mėsą“, – susijaudinęs pasakoja Edvardas Saveikis.
Iš viso bandoje ganėsi 37 avelės. Aštuonios sudraskytos vilkų, dar šešios taip sužalotos, kad jas reikėjo papjauti. Ūkininkas patyrė nemažai žalos. Kaip ją nustatyti ir kas ją atlygins? Dar visai neseniai ji buvo neatlyginama ir tik nuo 2013 metų spalio 1-osios Lietuvoje jau atlyginama vilkų ūkiniams gyvūnams padaryta žala. Tai numato Seimo priimtos Medžioklės įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pataisos. Papjautų ar sužalotų ūkinių gyvūnų nuostolius apskaičiuoja ir juos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte įrašo rajono savivaldybės administracijos sudaryta ir patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija. Lėšos žalai atlyginti skiriamos iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.
Komisija, sudaryta iš Širvintų rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus specialistų, atvažiavusi apžiūrėjo įvykio vietą. Pasak Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Kęstučio Ciesiūno, padaryta ūkininkui žala apskaičiuojama pagal aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką. „Žala nustatoma įvertinant vilkų papjauto ar sužaloto ūkinio gyvūno rūšį, svorį ir gyvojo svorio praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą, kuri skelbiama interneto svetainėje. Metodika pateikia ir formules konkrečiai žalai apskaičiuoti“, – paaiškino Kęstutis Ciesiūnas.
Ginčai tarp gamtosaugininkų ir ūkininkų vyksta jau nuo seno. Pažiūrėkime į ūkininkų problemą iš kitos pusės. Šių metų kovo pabaigoje paskelbti oficialūs šių metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai Lietuvoje. Nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai, iš jų Vilniaus apskrityje – 81. Tai – minimalus populiacijos dydis. Ką tai reiškia? Tai – žvėrių skaičius, dėl kurio galime būti beveik garantuoti, kad jų tikrai tiek yra. Vadinasi, šiais metais mes galime garantuoti, kad Lietuvos miškuose apskaitos metu lakstė mažiausiai 292 vilkai. O kas žino, kiek jų yra iš viso, įskaitant ir tuos, kurių pėdsakai nebuvo aptikti? Be to, būtų gerai žinoti, – daugėja Lietuvoje vilkų, ar atvirkščiai – jie nyksta?
Logiška būtų palyginti skirtingų metų apskaitos rezultatus ir pagal tai daryti išvadas, tačiau kai kurių specialistų nuomone toks nustatymo metodas gali būti visiškai netikslus ir nemoksliškas. Pavyzdžiui, jei žiūrėdami per langą suskaičiuojate 10 varnėnų, o po valandos pamatote jau 20, tai nereiškia, kad per valandą jūsų mieste varnėnų padaugėjo dvigubai. Juk neaišku, kurią dalį visų miesto varnėnų matėte prieš valandą ir kurią matote dabar. Gal apskritai varnėnų netgi sumažėjo, bet tiesiog didesnė jų dalis suskrido į jus paspoksoti. Panašiai yra ir su plėšrūnų apskaita. Sakykime, kad jų apskaičiavimo metodika rimtesnė, tačiau sutikite, kad vis tiek suskaičiuojama tik dalis žvėrių – tie, kurių pėdsakus pavyko aptikti apskaitos dienomis. Tuo labiau skirtingais metais. Todėl remiantis vien šios apskaitos rezultatais, ko gero, neįmanoma pasakyti, ar žvėrių padaugėjo, ar sumažėjo.
Gal visai logiška būtų apie vilkų populiacijos didėjimą ar mažėjimą spręsti pagal papjautų naminių gyvulių skaičių? Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ duomenimis, 2010 metais mūsų rajone (Širvintėlių, Maišelių, Motiejūnų kaimuose) buvo papjauta 10 avių ir 1 – buliukas, o 2011 metais (Santakio, Širvintėlių, Juodės ir Pokiškių kaimuose) jau 22 avys ir 2 telyčaitės. 2013 metais lapkričio mėnesį Seimo Aplinkos apsaugos komitete vykusiame Aukštaitijos ūkininkų ir valdžios atstovų susitikime ūkininkai skundėsi, kad vilkai drąsiai atkeliauja net į miestelių centrus ir ten pjauna naminius gyvulius. Anykščių rajono ūkininkų sąjungos atstovas Romualdas Kubaitis papasakojo, kaip vienoje gyvenvietėje vilkai pasirodė netgi miestelio centre: „Iki tol neteko girdėti, kad vilkai vasarą vidury gyvenvietės, prie pašto esančios parduotuvės, iš kiemo su visa grandine ir puse būdos atitempė šuniuką.“ Kaip žinia, vilkui iš Anykščių rajono atbėgti į Širvintų miškus – vienas juokas.
Ūkininkai dažnai dėl savo bėdų kaltina medžiotojus, tačiau, pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos įsakymu patvirtintas vilkų sumedžiojimo 2013-2014 metų medžioklės sezonui limitas – 21 vilkas. Kai kuriose apskrityse duotas limitas buvo greitai „išnaudotas“ ir tik dėl gausėjančio pranešimų skaičiaus apie vilkų daromą žalą padidintas iki 33. Sakykim, tinkamos vietos vilkams gyventi yra 42 savivaldybėse (rajonuose). Taigi, praktiškai medžiotojams vilkus medžioti draudžiama ir jie dėl mažų limitų ūkininkams padėti negali…
O kad vilkai pjauna ūkininkų gyvulius – tai yra faktas ir tai yra bėda. Pinigai, reikalingi kompensuoti ūkininkams už padarytą vilkų žalą, kapsi iš gamtosaugininkų kišenės, todėl ir spaudoje, ir internete pilna jų raginimų saugoti savo turtą, naudoti įmanomas prevencijos priemones. Pasak gamtosaugininkų, skaudžiausia problema yra ta, kad vilkai pjauna neapsaugotus gyvulius, kurie vilkui skiriasi nuo stirnos tik tuo, kad juos daug lengviau pagauti ir papjauti. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ šiuos metus skelbia „Saugios avies“ metais. „Saugios avies“ iniciatyva skirta padėti ūkininkams apsaugoti gyvulius nuo vilkų. Neverta tikėtis, kad vieną dieną kaimynystėje visai neliks vilkų, todėl ūkininkams, matyt, teks paklusti gamtosaugininkų pamokymams ir investuoti pinigėlius į apsaugos priemones.
Šių metų birželio 6 dieną LRT radijo laidoje „Lietuvos diena“ šia tema kalbėjo GAA „Baltijos vilkas“ narė Lina Paškevičiūtė bei Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius.  Pasak Linos Paškevičiūtės, praėjusiais metais Lietuvoje vilkai iš viso papjovė 705 gyvulius (440 avys, 229 mėsiniai jautukai ir 36 ožkos.). Į laidos vedėjos klausimą, kaip apsisaugoti nuo vilkų, moteris pasiūlė nakčiai nepalikti gyvulių lauke ir suvaryti juos į tvartą, o jei tvartas toli – įsirengti tvirtesnį aptvarą ar kilnojamą tvartelį, taip pat naudoti elektrinį aptvarą su tvirtais kuolais, nes vilkas bėgiodamas aplinkui gali avis išgąsdinti ir jos pačios gali tvorą išversti, elektrinis tinklas, tvirta tvora. Iš laidos dalyvės kalbos galima daryti išvadą, kad vilkai žmogui naudingi. „Žmogui reikia ir gražios gamtos (turima galvoje vilkai), ir klestinčio ūkio. Lietuvoje turi užtekti vietos ir aviai, ir vilkui. Tik tam reikia įdėti pastangų visiems. Gamtą turi saugoti ir ūkininkas“, –  kalbėjo GAA „Baltijos vilkas“ narė Lina Paškevičiūtė. Išeina, kad ir avių augintojas turėtų saugoti vilkus. Pagal gamtos mylėtojų logiką, panašu, reikėtų pasiūlyti ūkininkams kiekvieną mėnesį geranoriškai atiduoti vilkams auką, – sakykim, porą ėriukų. Gal tada vilkai kurį laiką avis paliktų ramybėje?..
Pasak Žilvino Augustinavičiaus, pavasarį ir vasaros pradžioje gyvulius pjauna plėšikaujantys individai, o vasaros pabaigoje ir rudenį – vilkė moko vilkiukus medžioti. „Daugelis ūkininkų tikisi, kad neateis vilkai, tačiau jie ima ir ateina… Jeigu avis vaikščiotų netoli aptvaro ir ją užpultų vilkas, tai nė aptvaras nepadėtų, nors jis šiandien yra bene patikimiausia apsisaugojimo nuo vilkų priemonė“, – kalbėjo  Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas.
Labai patikima apsaugos priemonė –  sarginiai šunys, kurie vilkų gyvenamose teritorijose naudojami ir šiandien. Tiesa, jų kaina gali siekti iki 1000 eurų. Vis dėlto istoriškai seniausia gyvulių apsaugos priemonė nuo plėšrūnų – piemuo. Žmogaus buvimas su banda atbaido vilkus nuo minčių kėsintis į gyvulius. Tačiau Lietuvoje piemenavimo tradicija praktiškai išnykusi…
Remigijus Bonikatas
Per 5 metus rajone papjauta per 40 avių.

Per 5 metus rajone papjauta per 40 avių.

Birželio 22-osios dienos ryte Širvintų rajone Žvirblių kaime ūkininkaujantis Edvardas Saveikis visai šalia namų esančiame aptvare pamatė gulinčią avelę ir iš pradžių pagalvojo, kad ji apsirgo. Priėjęs arčiau suprato, kad avelė papjauta. Aptvare kruvinų gulinčių avelių matėsi ir daugiau, keletas dar lakstė su sužalotais kaklais… Ūkininkui tapo aišku, kad į avių bandą įsisuko vilkai. Buvo aptikta ir vieta, kurioje vilkai po kruvinų skerdynių pasišalino iš aptvaro. Šokant per „elektrinio piemens“ tvorą, žirniuose aiškiai matėsi išmindyta vieta, nuo kurios atsišakojo dvi lygiagretės brydės. Kiek buvo vilkų – nežinia, tik aišku, kad ne vienas… Skaityti daugiau »

Tarp laimingųjų – ir rajono medžiotojas

Vilkų trofėjai - vieni geidžiamiausių tarp medžiotojų...

Vilkų trofėjai - vieni geidžiamiausių tarp medžiotojų...

Aplinkos ministro įsakymu nutrauktas vilkų medžioklės 2012-2013 metais sezonas, kadangi šalies medžiotojai baigė išnaudoti šiam sezonui nustatytą 50 vilkų sumedžiojimo limitą. Aplinkos apsaugos agentūrų duomenimis, iki sausio 16-osios šalyje nuo taiklių šūvių krito 45 vilkai.

Ne kartą vilkams siaubą variusius Širvintų rajono medžiotojus ir vėl lydėjo sėkmė. Kaip informavo Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas, gruodį vieną vilką nušovė medžiotojų klubo „Čiobiškis“ medžiotojas Laurynas Buzys.

- Kiek žinau, puikus trofėjus, – sakė Vaclovas Četrauskas ir pridūrė: – Medalis parodoje ir vėl garantuotas. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Jei turėtumėt rinktis, jūs...

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Farming simulator 19 mods
Apskaitos paslaugos

  • Kasyba.com
  • VSA

Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas

  
Statistika
Dabar svetainėje: 8 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.