Latvija

Vasaros palydos Latvijoje

Širvintų senjorų nuotaika puiki: aplankyti Rundalės rūmai, didžiulis parkas.

Širvintų senjorų nuotaika puiki: aplankyti Rundalės rūmai, didžiulis parkas.

Širvintų „Bočių“ bendrijos keliautojai vasaros palydėti išsiruošė Latvijon – rugpjūčio 21 dieną iškeliavome į dviejų dienų kelionę, leidusią pasidžiaugti artimiausių kaimynų šalies grožiu, istorijos ir kultūros išskirtinumu. Mūsų laukė Rundalė, Ryga, Sigulda ir jūra Jūrmaloje.

Mus jau kelionės pradžioje sužavėjo gidė Rima Bačkienė, pasidalijusi darbo su turistais įspūdžiais. Ji pasakojo, kad Lietuvoje turistus stebina tai, ko mes kartais ir nevertiname arba nepastebime: tyras oras, horizonto tolumos, skanus vanduo, laukų ir miškų plotai. Tuo gali džiaugtis ir Latvijos gyventojai. Gidė kelionės metu rūpestingai mus globojo ir stengėsi, kad kuo daugiau pamatytume ir sužinotume. Skaityti daugiau »

Baltijos pajūriu. Penktoji ir šeštoji dienos. Kelio pabaiga…

Poilsiautojai gali apsigyventi netoli jūros pastatytose didelėse statinėse.

Poilsiautojai gali apsigyventi netoli jūros pastatytose didelėse statinėse.

Penktoji diena. Rytą atsikėlėme žvalūs ir išsimiegoję. Kaip tikri pajūrio senbuviai nebekreipiame dėmesio nei į ankstyvus žuvėdrų šūkavimus, nei paryčiais nuo jūros atsėlinantį bei besiskverbiantį po antklode žvarbų vėjelį. Užsigrūdinome ir fiziškai, ir psichologiškai. Tapome „kieti“ ir į jokį konfliktą su žuvėdromis, kirais, antimis bei kitais paukščiais nesiveliame… Užtat paliekant pakrantę, kelios žuvėdros pamoja mums sparnais, kryktelėdamos savo kalba: „Iki“.

Įsukome į pagrindinį kelią, vedantį Jūrmalos link. Praėjusioje mūsų kelionės aprašymo dalyje minėjau, jog pagal išankstinį bendrą žygio planą šiai dienai dar buvo likęs dvidešimties kilometrų deficitas. Juos įveikėme labai greitai, kadangi rajonas, kuriuo važiavome, buvo miškingas, – išskyrus lieknakamienes aukštas pušis abipus kelio, nieko daugiau nesimatė. Žiopsoti nebuvo į ką, tuo labiau – ilgėliau kažkur stoviniuoti. Latvijos keliai, kuriais teko riedėti visos kelionės metu, nuo pat sienos su Lietuva iki Jūrmalos driekėsi lygia horizontalia linija. Kitaip sakant, neteko matyti nė vieno aukštesnio kaip poros metrų pakilimo ar nusileidimo (prisiminkite kelius Molėtų ar Trakų rajonuose). Važiuoti šiek tiek nuobodoka, tačiau žymiai lengviau. Žinoma, tokiu keliu nelėksi ausis suglaudęs pašėlusiu greičiu pakalnėn, tačiau ir nereikės iškišus liežuvį bei sukandus dantis kinkuoti į statų kalną. Skaityti daugiau »

Baltijos pajūriu: antroji diena – Liepojos dviračių takas…

Papės ežero apylinkėse gausu nendrių.

Papės ežero apylinkėse gausu nendrių.

Anksti ryte atsikėlę, susikrovėme mantą, nusigriovėme palapines ir vėl… papuolėme į tą pačią pasaką… Pradėsiu iš pradžių. Norint pakliūti į plentą, reikėjo pakartoti vakarykštį kelią, tai yra vėl „plaukti“ bangomis aštuonis kilometrus žvyrkeliu atgal. Labai nesinorėjo iš pat ryto gadinti sau nuotaiką. Pagal žemėlapį už kelių kilometrų į priekį turėjo būti Papės kaimelis. Nutarėme važiuoti į Papę, pasiklausti kelio ir, jei pasiseks, išgerti po kavos puodelį. Pasisekė. Pradžioje kaimo rusakalbių šeimyna didžiuliame name buvo įrengusi visai padorią kavinukę. Padavėja kavos net į lauką atnešė. Užtat kelionės perspektyva nusimatė šiaip sau. Pasak šeimininkės, reikėtų verčiau grįžti. „Su mašina grybauti važinėjame, tačiau jums su dviračiais bus sunku,“ – paporino moteris. Iš tikrųjų buvo sunkiau nei pirmąją dieną. Smėlėtas miško keliukas rangėsi tarp pušimis apaugusių kopų. Kai kurios iš jų nė kiek nenusileistų Kernavės piliakalniams. Iš pradžių vingiavęs tarpais tarp kalvų, palaipsniui įsigudrino „varyti“ tiesiai per jas. Tekdavo dažnai šokti iš balno ir tempti dviračius pėsčiomis. Ir taip dvidešimt penkis kilometrus…

Kad nors uodės (uodai nekanda) būtų palikusios ramybėje… Užtat visas mūsų kančias „atpirko“ nuostabi gamta. Aplinkui žaluma, pušynais apaugę kalneliai, netoliese ošianti jūra. Už Papės kaimelio yra apie dešimt kilometrų palei jūra besitęsiantis Papės ežeras, vienas iš labiausiai saugomų Europos ir pasaulio paukščių draustinių. Didelį apie vieno metro gylio ežero plotą užima nendrės. Skaityti daugiau »

Baltijos pajūriu: Pirmoji diena. Nelemtas Kuršių takas…

Kelionės pradžia Vilniaus autobusų stotyje.

Kelionės pradžia Vilniaus autobusų stotyje.

Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Prieš keletą metų bagaslaviškiečiai, keliaudami maršrutu Bagaslaviškis – Ukmergė – Panevėžys – Šiauliai – Mažeikiai – Skuodas – Šventoji – Klaipėda – Ventės ragas – Šilutė – Pagėgiai – Jurbarkas – Šakiai – Kaunas – Ukmergė – Bagaslaviškis, jau buvo įveikę atstumą pajūriu nuo Šventosios per Palangą, Klaipėdą iki Ventės rago. Prisipažįstame – jau tada galvoje gimė ir ėmė nedrąsiai krebždėti mintis – „kada nors“ apvažiuoti dviračiais aplink Baltijos jūrą. Todėl šiais metais ir buvo žengtas nedidelis žingsnelis tikslo link. Šiais metais norėjome pratęsti maršrutą toliau pajūriu: nuo Šventosios iki Kolkos rago, o nuo Kolkos – jau palei Rygos įlanką per Jūrmalą iki Rygos.

Tereikėjo kažkokiu būdu nusigauti iki Šventosios. Buvo susitarta, jog šių eilučių autorius (toliau – Remigijus) važiuos sekmadienį autobusu į Šventąją, o Rasa ir Donatas pirmadienį – traukiniu į Klaipėdą. Problema buvo ta, kad su savimi reikėjo pasiimti dviratį ir visą mantą. Iš tikrųjų jokios problemos, pasirodo, nebuvo. Sekmadienį, 8 val. 50 min. „Eurolines“ tinklo autobuso vairuotojas prie laikiklių autobuso gale per porą minučių pritvirtino dviratį ir gerokai prieš 14 valandą jau „montavau“ savo bagažą ant dviračio Šventojoje. Tos dienos kelionė baigėsi paplūdimyje. Belaukdamas bendražygių „kamavausi“ paplūdimyje iki pirmadienio vidurdienio. Mat tik tada nuo Klaipėdos atmynė Rasa su Donatu. Taigi jiems pirmąją dieną iki žygio pradinio taško „pramankštai“ teko nuvažiuoti 45 kilometrus. Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos