Kiaukliai

Kiauklių pavasarininkus būrė ir garsus 1941-ųjų birželio mėnesio sukilėlis

Tarpukario Lietuvoje veikė ne viena patriotinės krypties organizacija, kurios tikslas buvo prisidėti prie jaunuomenės ugdymo, kad užaugtų išsilavinęs, šviesus, kultūringas šalies pilietis. Viena tokių organizacijų, suskaičiavusi daugiau metų, nei pati valstybė, – Lietuvių katalikų jaunimo federacija „Pavasaris“ (arba Pavasarininkai). Ji veikė net nuo 1907 metų, tačiau 1940 metais užgriuvusi sovietinė okupacija padėjo tašką ir jos veikloje.

Skaityti daugiau »

Kiekvienas bendro gyvenimo dešimtmetis savotiškai gražus

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones
Kiekvienas bendro gyvenimo dešimtmetis savotiškai gražus
Televizijos laidose ir žiniasklaidoje įprasta liaupsinti ,,bunkes“, ,,zvonkes“, bet visiškai pamirštami tie, kurie santuokoje, santarvėje ir meilėje gyvena keturiasdešimt, penkiasdešimt ar daugiau metų, užaugina ir dorais žmonėmis išauklėja vaikus, yra rūpestingi tėvai, seneliai, broliai ar seserys, kaimynai, bendradarbiai.
Apie rudenį 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų švęsiančius Janiną ir Antaną Bilotus žino nedaugelis. Tai sumanūs ir rūpestingi žmonės, gyvenantys Kiaukliuose. Bilotai užaugino ir savarankiško gyvenimo keliu išlydėjo dvi dukras: Rimą ir Vidą, džiaugiasi keturiais anūkais: Daugile, Vaidu, Rusne ir mažuoju Rūteniu.
– Mūsų nugyventi metai gražūs, – šypsosi sutuoktiniai Janina ir Antanas  Bilotai. – Tarpusavyje nesibarėme, džiaugiamės, kad tiek daug metų nugyvenome kartu, kad namus Kiaukliuose pasistatėme ir dabar gražiai gyvename. Labai džiaugiamės dukrų šeimomis, atvažiuojančiais anūkais, vyriausias anūkas tarnauja kariuomenėje, tai vis laukiame žinių, kaip jam sekasi. Dabar rūpinamės namais. Darbo netrūksta, bet laiko poilsiui tikrai lieka: ir laikraščius paskaitome, ir televizorių pažiūrime, sekmadienį per TV net Mišių klausomės. Skubėti tikrai jau nebėra kur.
Susėdę Bilotai vartė nuotraukų albumus, akimis glostė pažįstamus veidus ir dalijosi prisiminimais apie prabėgusius metus. Abu kilę iš to paties nuošalaus Kriaunų kaimo, vienas kitą pažinoję nuo jaunumės. Janina daugiau nei 30 metų Kiauklių kolūkyje darbavosi, dirbo ir melžėja, ir laukininkystėje. Antanas – auksarankis stalius, ne vieną objektą Kiaukliuose statęs, nuo pat 1961-ųjų iki kolūkių griūties statybininku dirbęs, mūrijęs, stogus dengęs, langų rėmus gaminęs,  po to dar Kiauklių mokyklos direktorius Petras Žygė į mokyklą staliauti pakvietęs, net 8 metus mokyklos inventorių remontavęs, daugybę kruopštumo ir atidumo darbų nuveikęs.
– Gražioje vietoje tėviškė buvusi, – apie vaikystės ir jaunystės Kriaunas kalbėjo Antanas. – Gyvenome prie pat Naidų ežero, pasiekti gerą kelią, autobusų stotelę buvo toli, todėl vasarą plaukdavome valtimi, išlipę ir žvyrkelį pasiekdavome. Žiemą dar lengviau: ežeras užšąla ir ledu gali pasiekti bet ką ir bet kur. Tada visai kitokios žiemos buvusios, ledas išlaikydavo arklius, įkinkytus į roges. Jokio vargo nebuvo, jaunas ir stiprus vyras po armijos buvau. Dabar nei mano, nei žmonos gimtųjų namų vietų net nebelikę, ten jau ošia miškas.
Antanas Bilotas smulkiai papasakojo, kaip buvo pašauktas į kariuomenę, tarnavęs prie Uralo, Permėje.
– Į kariuomenę paėmė 1958 metais, nuvykus į dalinį buvo 48 laipsniai šalčio, – prisiminė pašnekovas. – Buvo linksma ir gera, niekas nebaisu. Armijoje išbuvau 3,5 metų labai sunkiomis sąlygomis. Palikdavo miške: jeigu nenori sušalti, pasiruošk malkų. Buvome jauni kareiviukai, užsigrūdinome. Dabartinėje kariuomenėje jaunimui tarnauti tokiomis atšiauriomis sąlygomis būtų didžiulė kančia. Dabar jaunimas nepratęs prie sunkumų. Mes šeimoje buvome 5 broliai, buvome įpratinti prie darbo. Kai grįžau iš kariuomenės, dar kaimuose vykdavo jaunimo vakaruškos, šokdavome Kriaunose, Pažūsiuose, visur apeidavome, jaunimo vakarai vykdavo iki paryčių. Tikrai buvo linksma kaime. Kriaunose su žmona po vestuvių beveik 20 metų pragyvenome, kol pasistatėme namus Kiauklių gyvenvietėje.
Janina Bilotienė kilusi iš garsiosios Šimonių giminės. Šeimoje buvusios dvi seserys ir brolis.
– Mūsų šeimos moterys – žinomos šeimininkės, – sakė Janina. – Nėra Kiaukliuose  tokios gryčios, kurioje nebūtų šeimininkauta. Žmonės kviesdavo ir į vestuves, ir į krikštynas, ir  į laidotuves, ir į metines. Negi žmogui atsakysi. Dažniausiai šeimininkaudavau su Ona Miciene, yra tekę kartu valgius ruošti ir su Monika Lisauskiene, ir su Gražina Markauskiene, ir su Emilija Petkevičiene. Moku kepti baravykus, kaštonus, voveruškas, kitokias vestuvių stalo puošmenas. Žmonės kviesdavo ir į aplinkinius kaimus. Šeimininkauta Kriaunose, Uždžionyse, Beivydžiuose, Tolučiuose.
Abu sutuoktiniai Bilotai džiaugiasi, kad jų namuose gera, kad dažnai užsuka vaikai ir anūkai. Pasak Janinos ir Antano, be žmonių apseiti negalima: ar bėdoj, ar džiaugsme – visuomet jie reikalingi, todėl gražiai sutaria su kaimynais, geru žodžiu mini buvusius bendradarbius ir bendradarbes: Vytą Gelūną, Edvardą Kiškiūną, Bronių Kriaunaitį, Joną Petkevičių, Stasį Narbuntą, Ramutę Lisauskienę, Veroniką Kiškiūnienę, Zofiją Kriaunaitienę, Kristiną Pavlovienę, Janiną Markauskienę ir kitus.
Janina ir Antanas Bilotai daugybę metų prenumeruoja „Širvintų kraštą“. Laikraštyje abu randa įdomių dalykų. Janinai labiau patinka pasiskaityti apie savo krašto žmones ir anūkų pasiekimus, Antanas ypač domina kraštotyra, todėl jis skaitantis apie senovę, patinka rubrikos „Iš visur ir apie viską“, „1 sakiniu“, „Varnalėšų istorijos“. Žodžiu, abu randantys skaitinių pagal savo skonį.
Paklausti, kuris bendro gyvenimo dešimtmetis buvo sunkiausias, o kuris gražiausias, sutuoktiniai Bilotai ilgai nemąstę atsakė, jog gražiausias buvęs pirmasis, tuomet, tik susituokę, planavę gyvenimą – ilgą ir gražų. Ir vyras, ir žmona patikino, jog kiekvienas gyvenimo  dešimtmetis savotiškai gražus: buvo jauni, gimė ir augo dukros, jos buvo palydėtos savarankiško gyvenimo keliu, sulaukta anūkų, keliauta po Lietuvą ir buvusios sąjungos miestus, pabuvota Ašchabade, Baku, Leningrade.
– Vyras labai mėgo keliauti, – sakė Janina Bilotienė, – aš bijau skristi lėktuvu, todėl palikti tėviškės ir namų niekada nesiryžau.
Pasak sutuoktinių, abu labai daug dirbo, o dabar gali pasidžiaugti ramybe. Kai žmogus atsigręžia pasižiūrėti į savo gyvenimą, į prabėgusius metus, į sutiktus bendražygius ir prisimena, ką gera turi, pamato, kad tik geri ir gražūs darbai yra svarbūs, reikšmingi ir labiausiai įsimintini.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš asmeninio Bilotų  šeimos albumo
1. Kiaukliuose gyvenantys Janina ir Antanas Bilotai šį rudenį švęs 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų.
2. Antanas Bilotas – auksarankis buvusio Kiauklių kolūkio stalius.
3. Į vestuves dažniausiai šeimininkauti kaimynai kviesdavę Janiną Bilotienę (dešinėje) ir Oną Micienę.
4. Janina ir Antanas Bilotai gimtajame Kriaunų kaime prieš daugiau nei 40 metų.
5. Bilotų šeima: tėvai, vaikai ir anūkai.
6. Antanas Bilotas su anūkais Daugile ir Vaidu.
7. Šimonių šeimos moterys (antra iš dešinės Janina Šimonytė-Bilotienė).
8. Janina Bilotienė su anūke.

Kiaukliuose gyvenantys Janina ir Antanas Bilotai šį rudenį švęs 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų.

Kiaukliuose gyvenantys Janina ir Antanas Bilotai šį rudenį švęs 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų.

Televizijos laidose ir žiniasklaidoje įprasta liaupsinti ,,bunkes“, ,,zvonkes“, bet visiškai pamirštami tie, kurie santuokoje, santarvėje ir meilėje gyvena keturiasdešimt, penkiasdešimt ar daugiau metų, užaugina ir dorais žmonėmis išauklėja vaikus, yra rūpestingi tėvai, seneliai, broliai ar seserys, kaimynai, bendradarbiai. Skaityti daugiau »

Negi reikės laukti, kol šernai nuvers tvartą?

Keliame problemą
Negi reikės laukti, kol šernai nuvers tvartą?
Ne vieną kartą buvo rašyta apie ūkininkų ir sodybas Širvintų rajono kaimuose turinčių miestiečių nesutarimus su medžiotojais dėl šernų išknaisiotų plotų. Važiuojant rajono keliais, akys nejučia užkliūva už išvartytų velėnų gražiausiose pievose. Ir tai ne kieno kito, o šernų darbas. Tiesa, jau netoli viduržiemis, bulvių laukuose nebėra, vasarojaus derlius seniai sudorotas, bet dryžuotiesiems, genamiems alkio, dabar ypač patiko daugiamečių žalienų plotai. Gal dėl užsitęsusio ilgo rudens jie mieliau renkasi kruopščiai nušienautas arba nuganytas pievas, netgi pamėgo šalia gyvenamųjų namų esančias vejas, gėlynus, lysves, dekoratyvinius spygliuočius. Dažnam sodiečiui, pamačiusiam piktavalių naktinius darbus, nusvyra rankos. Nei bėgti, nei rėkti, nei kam pasiskųsi, nei pagalbos sulauksi. Mokėk mokesčius už žemelę juodąją ir tylėk?
Šernai šeimininkauja net kaimo centre
Naujųjų 2016-ųjų išvakarėse į „Širvintų krašto“ redakciją kreipėsi Kiauklių  gyventoja Danutė Šimonienė. Pačiame Kiauklių centre gyvenanti moteris skundėsi, kad negali apsiginti nuo šernų. Pasak pašnekovės, keturkojai knysliai jos sodybą atakuoja nuo rudens, iškniso ir dar kartą perkniso už tvarto esančią didžiulę pievą, kuri dabar labiau primena netvarkingai suartą arimą. Negana jiems pievos, tai prieš Kalėdas įniko knisti braškes, išknaisiojo žieminių česnakų lysvę.
– Nežinau, kaip nuo tų „brudų“ apsiginti, – nerinkdama žodžių guodėsi kiauklietė. – Kieme pririštas šuo visą naktį loja, ramybės neduoda, bet šernai nė šuns nebijo, drąsiai po kiemą šmirinėja, juoduosius serbentus apknaisiojo, braškes išdraskė. Anksčiau niekada tokių problemų neturėjome. Nei pavasarį, nei vasarą šernai į kiemą neateidavo ir pasodintų uogų ir daržovių neliesdavo. Jeigu medžiotojai šernų nešaudys, tai jie ir tvartą kurią nors naktį nuvers. Juk po vieną nevaikšto, ištisais būriais šmirinėja, knaisioja, šonus į tvarto kampus kasosi, prie pamatų  kažko ieško.
Moralinės žalos jokie įstatymai, jokie teisės aktai neatlygins
Danutė Šimonienė sakėsi žinanti, kad Lietuvoje galioja Medžioklės įstatymas, kuris įpareigoja medžiotojų būrelį atlyginti ūkininkui šernų padarytus nuostolius, kad žmogus pirmiausia su raštišku prašymu turėtų kreiptis į seniūną, kad žalos apžiūrėti ir įvertinti turi atvykti savivaldybės administracijos sudaryta komisija. Atrodo, kad viskas labai paprasta ir aišku: patyrei žalą – kreipkis, bus atlyginta. Deja, problema labai sena ir rimta.
Atvykusi komisija dažniausiai kaltina ūkių savininkus neveiklumu, abejingumu savo turtui. Kodėl buvo neaptverta? Kodėl nepasirūpinta anksčiau? Kyla klausimas: kodėl už padarytą gamtai žalą pagal galiojančius įstatymus žmogus yra labai griežtai baudžiamas, jam gresia didžiulė piniginė bauda arba net baudžiamoji atsakomybė, o už gamtos žmogui padarytą žalą labai menkai arba visai neatlyginama. Pasak Kiaukliuose gyvenančios moters, ji į Zibalų seniūniją nesikreipsianti, nes nesitiki, kad padaryta materialinė ir moralinė žala bus atlyginta.
– Man gaila savo darbo, – sakė kiauklietė, – žmogus dirbti, stengiesi, vargsti, o čia ateina iš miško žvėrys, šeimininkauja kieme, išknaisioja viską ir palieka be nieko. Aš labai noriu, kad medžiotojai būtų aktyvesni, labiau suprastų kaimo žmogų, atvažiuotų ir nors kiek sumažintų šernų kiekį. Rudenį kelissyk buvau miške grybauti, tai miškas šernų išknistas. Jie iš kažkur neateina, gyvena čia pat ir naktimis mus siaubia. Juk naktį iš namų išeiti baisu, nes užpulti gali. Ateina ir stirnų, bet aš nieko prieš jas neturiu. Jos žalos žmonėms nedaro.
Moteris pasakojo, kad antrą Naujųjų metų dieną Kiaukliuose mačiusi daug prabangių mašinų. Pagalvojusi, kad gal kokį ponią iš didmiesčio atvežė laidoti. Tik vėliau kaimynė paaiškino, kad tai buvo medžiotojai. Pašnekovė įsitikinusi, kad efektas, jeigu tai buvo medžiotojai, tikrai menkas, nes tą pačią naktį po „medžioklės“ atėję šernai dar kartą iškniso pievą. Moteris rodė čia pat už tvarto baltame sausio sniege paliktus šernų apsilankymo ženklus: sniege aiškiai buvo matyti gal 10, gal ir daugiau išverstos juodos žemės ratilų. Nors lauke spaudžia 20 ir daugiau laipsnių šaltis, bet keturkojus knyslius vis tiek traukia kaimo centre esanti pieva. Kiauklietei Danutei Šimonienei labai skauda širdį dėl sunaikinto turto, ji norėtų, kad medžiotojai imtųsi nors kokių priemonių užkirsti šernams kelią į pievas, į daržus ir kad daugiau nereikėtų sukti galvos dėl keturkojų daromų eibių.
Niekas nenori suprasti kaimo žmogaus vargų
Kaimo žmonėms tikra tragedija, kai šernai ištisomis bandomis po keliolika ar net keliasdešimt kasnakt niokoja pasėlius ir ganyklas. Dažnas gamtos mylėtojas pasiūlys ūkininkui apsitverti tvora. Turbūt ekonominis efektas bus stulbinantis? Kiek kartų tokia siūloma tvora bus brangesnė už laukiamą derlių? Patyrusieji žalą juokauja, kad gal tuomet medžiotojams geriau patiems apsitverti miškus ir saugoti savo keturkojus. Būtų patenkinti visi. Darbštaus žmogaus, kaskart sulaukiančio šernų invazijos, mokama kompensacija tikrai nedžiugina. Nuostolių patiriama kur kas daugiau, ypač daug problemų kyla ten, kur dėl sugadintos pievos lūžta šienavimo technika. Sodiečių nuomone, blogai, kad nėra tokio įstatymo, leidžiančio ūkio savininkui ar jo pakviestiems asmenims medžioti šernus savo teritorijoje arba nors pagąsdinti. Reikėtų keisti įstatymą, bent jau papildyti nuoroda, leidžiančia savo teritorijoje medžioti knyslius.
Šernų populiacija, reikia manyti, dabar siekia sunkiai protu suvokiamus skaičius. Šernai, aišku, daro didelę žalą pavasarį ant žemės perintiems paukščiams, suknisa didžiulius plotus natūralių pievų bei miškų paklotės. Savaime suprantama, kad medžiotojai turėtų reguliuoti šernų skaičių ir mažinti jų daromą žalą.
Ir vėl Zibalų seniūnija tapo šernų rojumi?
L. e. Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pareigas Jūratė Meškutavičienė informavo, jog 2015 metais dėl šernų padarytos žalos atlyginimo į seniūnijas kreipėsi  69 rajono gyventojai, iš viso gauti 88 apžiūros aktai. Daugiausia prašymų pateikta iš Zibalų seniūnijos (net 43), iš Alionių, Gelvonų ir Kernavės seniūnijų niekas nesikreipė. Nuostolių patyrė ir Širvintų (15 prašymų), Čiobiškio (6), Jauniūnų (4) bei Musninkų (1) seniūnijų ūkininkai.
Skyriaus vedėja informavo, jog 2015 metais žvėrių padaryti nuostoliai bus skaičiuojami gavus duomenis apie vidutinį derlingumą iš Lietuvos statistikos departamento. Tai bus padaryta 2016 metų I ketvirtį. Žalą Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius preliminariai paskaičiuoja ir išsiunčia medžiotojų klubams kovo mėnesį. Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio suskaičiavimo dienos. Žalą atlygina medžioklės plotų naudotojai.
Romas Zibalas
1. Kiaukliuose gyvenanti Danutė Šimonienė: „Kieme pririštas šuo visą naktį loja, ramybės neduoda, bet šernai nė šuns nebijo, drąsiai po kiemą šmirinėja.“
2. Sodybą saugantis šuo Sargis yra bejėgis prieš braškes ir česnakus knaisiojančius šernus.
3. Sniege aiškiai matyti šernų išknaisiotos ir  išverstos juodos žemės ratilai.
4. Dėl sugadintos pievos vasarą bus laužoma šienavimo technika?
5. Kiauklietei Danutei Šimonienei labai skauda širdį dėl šernų sunaikinto turto, ji norėtų, kad medžiotojai imtųsi nors kokių priemonių.

Kiaukliuose gyvenanti Danutė Šimonienė: „Kieme pririštas šuo visą naktį loja, ramybės neduoda, bet šernai nė šuns nebijo, drąsiai po kiemą šmirinėja.“

Kiaukliuose gyvenanti Danutė Šimonienė: „Kieme pririštas šuo visą naktį loja, ramybės neduoda, bet šernai nė šuns nebijo, drąsiai po kiemą šmirinėja.“

Ne vieną kartą buvo rašyta apie ūkininkų ir sodybas Širvintų rajono kaimuose turinčių miestiečių nesutarimus su medžiotojais dėl šernų išknaisiotų plotų. Važiuojant rajono keliais, akys nejučia užkliūva už išvartytų velėnų gražiausiose pievose. Ir tai ne kieno kito, o šernų darbas. Tiesa, jau netoli viduržiemis, bulvių laukuose nebėra, vasarojaus derlius seniai sudorotas, bet dryžuotiesiems, genamiems alkio, dabar ypač patiko daugiamečių žalienų plotai. Gal dėl užsitęsusio ilgo rudens jie mieliau renkasi kruopščiai nušienautas arba nuganytas pievas, netgi pamėgo šalia gyvenamųjų namų esančias vejas, gėlynus, lysves, dekoratyvinius spygliuočius. Dažnam sodiečiui, pamačiusiam piktavalių naktinius darbus, nusvyra rankos. Nei bėgti, nei rėkti, nei kam pasiskųsi, nei pagalbos sulauksi. Mokėk mokesčius už žemelę juodąją ir tylėk? Skaityti daugiau »

Priimti sprendimai, susiję su švietimo ir kultūros reikalais

Priimti sprendimai, susiję su švietimo ir kultūros reikalais
Spalio 29 dieną vykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo 18 tarybos narių, apsvarstyta per 30 klausimų. Net 13 pateiktų sprendimo projektų  buvo susiję su kultūros ir švietimo reikalais. Visi projektai buvo išsamiai išnagrinėti komitetų posėdžiuose, todėl didelių diskusijų  nesukėlė ir beveik visi sprendimai priimti vienbalsiai.
Patvirtintos atestacijos komisijos, paskirti baldų komplektai
Tarybos posėdyje patvirtintos Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos, Širvintų pradinės mokyklos, Zibalų pagrindinės mokyklos ir Širvintų meno mokyklos mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos komisijos.
Apsvarstytas sprendimo projektas  „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 1-121 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientų ir jų didinimo procentais nustatymo“ dalinio pakeitimo“ ir priimtas teigiamas sprendimas. Sprendimo projektą pristačiusi Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė pažymėjo, jog visų švietimo įstaigų vadovams, jeigu pakanka lėšų, leidžiama didinti atlyginimus.
Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama Švietimo įstaigų modernizavimo programą, 2015 m. atviro konkurso būdu pirko savivaldybių švietimo įstaigoms mokyklinių baldų. Turtas savivaldybėms perduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Širvintų rajono savivaldybei skirta 2 mokyklinių baldų komplektai  vyresniųjų klasių mokiniams. Mokyklinių baldų komplektus, kurių vertė yra per 4070 eurų, taryba nusprendė skirti Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijai.
Patalpų nuoma – 1 euras per mėnesį
Tarybai buvo pateiktas sprendimas dėl vaikų neformaliojo švietimo programoms vykdyti patalpų nuomos mokesčio.
Aiškinamajame rašte akcentuojama, jog savivaldybė turi siekti, kad neformaliojo vaikų švietimo programos būtų įgyvendinamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ar mokyklos, kurioje jis mokosi. Rekomenduojama neformaliojo švietimo programas įgyvendinti bendrojo ugdymo mokyklų, kultūros įstaigų ir kitose saugiose ir tam tikslui pritaikytose erdvėse. Rekomenduotina savivaldybių taryboms numatyti, kad neformaliojo švietimo teikėjai galėtų išsinuomoti patalpas už minimalią kainą.
Taryba nusprendė nustatyti vaikų neformaliojo švietimo programoms vykdyti Širvintų rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų patalpų nuomą – 1 euras per mėnesį. Šis sprendimas netaikomas neformaliojo vaikų švietimo programų teikėjams, kurie renka mokestį iš tėvų.
Atleisti nuo maitinimo mokesčio šeimas, kurios 3 vaikai lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą
Sprendimo projektas „Dėl užmokesčio nustatymo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas Širvintų rajono savivaldybės švietimo įstaigose, tvarkos aprašo patvirtinimo“ parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kuriame nurodoma, jog viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų – ikimokyklinio ugdymo organizavimas.
Šiuo sprendimo projektu visus Užmokesčio už vaikų išlaikymą Širvintų rajono ikimokyklinėse ugdymo įstaigose tvarkos aprašo pakeitimus siekiama sudėti į vieną dokumentą bei patikslinti įstaigas, kurioms taikomas Tvarkos aprašas (Širvintų lopšeliams-darželiams, Širvintų rajono bendrojo ugdymo mokyklų ikimokyklinio ugdymo skyriams bei Širvintų rajono mokykloms-daugiafunkciams centrams). Tvarkos apraše numatytas vienodas mokestis (Širvintų lopšeliams-darželiams ir Širvintų rajono ugdymo įstaigoms) ugdymo priemonėms įsigyti ir kitoms įstaigos išlaidoms dengti, numatyta atleisti nuo maitinimo mokesčio šeimas, kurios 3 vaikai lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą, taip pat numatyta, kad už maitinimą už vaiko nelankytas dienas gali nemokėti tėvai, kurie pateikia pažymas ne tik dėl pamaininio darbo, bet ir verslo liudijimo bei individualios veiklos pažymėjimo kopijas. Tai rodo konkretų dabartinės rajono valdžios rūpinimąsi vaikais auginančiomis šeimomis.
Tvarkos apraše numatyta, kad įstaigos direktorius parengia užmokesčio ugdymo priemonėms įsigyti ir kitoms įstaigos išlaidoms dengti naudojimo tvarką ir suderina ją su mokyklos taryba; taip pat apibrėžta, kad papildomų rinkliavų organizavimas laikytinas neturinčiu teisinio pagrindo.
Kultūros namai ir biblioteka Kiaukliuose bus po vienu stogu
Vienbalsiai buvo priimtas sprendimas „Dėl leidimo Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro pasitikėjimo teise valdomas patalpas suteikti panaudos pagrindais Širvintų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai“. Nuspręsta leisti Širvintų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančias ir šiuo metu Širvintų rajono savivaldybės Kultūros centro patikėjimo teise valdomas 63,80 kv. m patalpas, esančias Bažnyčios g. 42, Kiauklių kaime, suteikti Širvintų rajono savivaldybės Viešajai bibliotekai pagal panaudos sutartį dešimčiai metų.
Pažymėtina, jog sprendimo projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, atsižvelgus į Širvintų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos prašymą, Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro sutikimą, Širvintų rajono vietos veiklos grupės raštą, Centrinės projektų valdymo agentūros raštą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštą.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija 2014 ir 2015 metais įgyvendino 2 projektus: „Kiauklių kaimo kultūros namų pritaikymas bendruomenės poreikiams“ ir „Kiauklių kultūros namų nenaudojamų patalpų ir teritorijos pritaikymas visuomenės poreikiams“. Įgyvendinus numatytas veiklas, rekonstruotas ir bendruomenės poreikiams pritaikytas apleistas Kiauklių kultūros namų pastatas, įsigyta baldų ir įrangos, sutvarkyta teritorija.
„Širvintų viešosios bibliotekos Kiauklių filialas dabar yra sename buvusios (dabar jau uždarytos) Kiauklių mokyklos pastate, – skelbiama aiškinamajame rašte. – Pastatas yra prastos būklės: skeldėja pamatai, kiauras stogas, todėl nuo lubų krenta tinkas. Šildoma krosnimis, tačiau kai kurios yra avarinės būklės. Pastatui būtinas kapitalinis remontas. Būtų tikslinga ir ekonomiška, kad Kiauklių ir aplinkinių kaimų gyventojai paslaugas gautų tame pačiame, moderniai sutvarkytame ir visuomenės poreikiams pritaikytame pastate. Taip būtų užtikrintas abiejų projektų tęstinumas ir racionalesnis už projekto lėšas sutvarkyto turto panaudojimas. Šios patalpos – pagrindinė vieta, kur vyksta įvairūs renginiai vietos bendruomenei. Viešosios bibliotekos kolektyvas glaudžiai bendradarbiauja su vietos bendruomene ir Kultūros centru ir turi žmogiškųjų išteklių organizuoti renginius, užtikrinti rekonstruotų patalpų apsaugą bei tinkamą panaudojimą.“
Opozicijos atstovui pasidomėjus, ar yra leidimas kurti dvi kultūros įstaigas renovuotame pastate, merė Živilė Pinskuvienė patikino, kad yra gauti visi reikalingi dokumentai. Tarybos nariams pateiktos Širvintų rajono vietos veiklos grupės, Centrinės projektų valdymo agentūros, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštų kopijos.
Tikėtina, kad kiaukliečiai dabar galės džiaugtis ne tik renovuotais kultūros namais, bet ir gražiomis kaimo bibliotekos patalpomis.
Romas Zibalas

Spalio 29 dieną vykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo 18 tarybos narių, apsvarstyta per 30 klausimų. Net 13 pateiktų sprendimo projektų  buvo susiję su kultūros ir švietimo reikalais. Visi projektai buvo išsamiai išnagrinėti komitetų posėdžiuose, todėl didelių diskusijų  nesukėlė ir beveik visi sprendimai priimti vienbalsiai. Skaityti daugiau »

Kol vieni džiaugiasi sėkmingai įvykdytu projektu, kiti lieja ašaras

Kol vieni džiaugiasi sėkmingai įvykdytu projektu, kiti lieja ašaras
Kiauklių kaimo gyventoją Oną Polkienę papiktino prieš daugiau nei du mėnesius buvusios rajono valdžios Kiaukliuose parodyta savivalė. Pasak moters, be kiaukliečių sutikimo prie Kultūros namų buvo išrauta ir sunaikinta apie 20 augusių raudonųjų ąžuolų ir liepų, o vietoje jų nutiestas takas, papuoštas pigiais vazonais. Pasirodo, šis vandališkas darbas padarytas įgyvendinant Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Kiauklių kultūros namų nenaudojamų patalpų ir teritorijos pritaikymas visuomenės poreikiams“. Apie šį projektą „Širvintų kraštas“ rašė straipsnyje „Ištaškė per milijoną. O kas toliau?“ šių metų gegužės 27 dieną. Projektas įgyvendintas, darbai atlikti, atrodo, tik džiaugtis reikėtų. Deja, jautrios sielos moteris Ona Polkienė tik braukia ašaras, geria vaistus, ieško teisybės Savivaldybėje, laikraščio redakcijoje ir nežada nurimti.
– Nenoriu nieko įskųsti, nieko įžeisti, – šluostydama ašaras sakė Ona Polkienė. – Nenoriu nei keršto, nei bausmės, niekas sunaikintų ąžuolų jau nebeprikels, noriu tik sužinoti nusikaltimo iniciatorių, tegul visuomenė žino tokio vandalo, kuris nesaugo parapijiečių sodintų medžių, vardą ir pavardę.
Ona Polkienė papasakojo, kad 1995 metais Kiaukliuose vyko didžiulė talka, kurioje dalyvavo bažnyčios choristai, pastoracinės tarybos nariai, aktyvūs parapijiečiai. Tuo metu bažnyčioje ganytojišką veiklą vykdžiusio klebono Juozapo Andrikonio iniciatyva buvo pasodinta ąžuoliukų ir liepaičių alėja. Ją sodino Vaclovas Micė, Vytautas Meliukštis, Kazimieras Polka, Stasys Andrikonis, Vytautas Anusevičius ir kiti parapijiečiai. Medelių sodinimo akcija buvo paminėtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo penkmetis. Kiauklietė net prisiminė klebono, dalyvavusio talkoje, žodžius: „Ąžuolai – tai vyrai, liepos – tai moterys. Tai bus gražus nepriklausomybės atminimas ateinančioms kartoms. Kiaukliečiai, matydami vešlius medžius, tuo didžiuosis.“
Per 20 metų ąžuoliukai ir liepaitės gerokai ūgtelėjo, puošė Kultūros ir Parapijos namų teritoriją. Šalia alėjos 2011 metais Onos Polkienės iniciatyva buvo pastatytas Sibiro tremtinių kančioms atminti skirtas koplytstulpis, kurį pašventino Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis. Moteris tikino, jog medžių alėja buvusi kaimo puošmena, kuri 20 metų niekam neužkliuvo. Ąžuoliukai ir liepaitės vešėjo tarp dar prieš karą buvusios Kiauklių mokyklos ir dabartinių Kultūros namų.
– Balandžio 12 dieną atvažiavome į bažnyčią ir ąžuoliukų neradome, – raudojo kiauklietė. – Sunaikintas šitoks grožis. Raudu kiekvieną dieną, negaliu nurimti, juk sunaikintas parapijos atminimas, ieškau vandalų, bet atsimušu kaip į sieną. Nesutikau Kiaukliuose nė vieno žmogaus, kuris pasakytų, jog čia padarytas geras darbas. Visi tai smerkia, bet padėti man nenori. Kiaukliečiams nesuprantama, kaip buvo galima be jų žinios savivaliauti gimtajame kaime.
Jautrios širdies kiauklietė rodė vietoje išrautų ąžuoliukų atsivėrusią dykynę ir nutiestą naują taką. Pašnekovė tikino, jog ir takui, ir ąžuolams vietos būtų užtekę, tik reikėjo atsakingiau ir atsargiau elgtis, dykyne paversta teritorija anksčiau buvo apsodinta ir skoningiau, ir praktiškiau. Dabar vienišą taką, anot kiauklietės, puoštų medžių paunksnė, nereikėtų statyti plastikinių vazonėlių, galėtų būti graži alėja. Moters teigimu, kaimo žmonės supranta, kad šiais laikais niekas nieko veltui nedarė. Už tai, kad sunaikintų tokį grožį, buvo sumokėti dideli pinigai. Reikėjo tik pasitarti su žmonėmis, pasidomėti istorija ir vandalizmo akto būtų išvengta. Ašaras bešluostydama moteris glostė išdygusį mažą ąžuoliuką ir save guodė: „Gal ataugs koks vienas kitas?“
– Ar ne geriau būtų prie restauruotų Kultūros namų buvęs toks medžių grožis? – retoriškai klausė Ona Polkienė. – Skaičiau Šešuolių girininko Virginijaus Šalčiūno padovanotą knygą apie girias. Ten yra tokia graži mintis apie 5 M raides. M raide prasideda žodžiai „Motina“, „Mokytojas“, „Meilė“, „Medis“, „Miškas“. Nė vieno iš M raidės skriausti nevalia. Dabar užėjo tokie laikai, kai niekas nesaugoma. Kol buvo gyvas vyras Kazimieras, buvo drąsiau. Liūdna, kad nieko šventa nebelieka net kaime.
Kai vieni džiaugiasi sėkmingai įvykdytu projektu, kiti lieja ašaras. Ona Polkienė jau mažai turi vilties, kad vandalai, užsakę išrauti ąžuoliukų ir liepaičių alėją, bus išaiškinti. Vietoje sunaikintų medelių ji atnešė ir pasodino keletą bijūnų kerų. Sielvarto draskoma moteris rodė nuotraukų albumus su Kiauklių vaizdais ir sakė:
– Neliko kaime nei vaikų, nei ąžuolų – sugriovė Kiauklius.
Romas Zibalas
——————————————————
Nuotraukose:
1. Kiaukliuose gyvenanti Ona Polkienė braukia ašaras dėl išrautų ir sunaikintų raudonųjų ąžuolų ir liepų.
2. Pasak Onos Polkienės, prie Kultūros namų dykyne paversta teritorija anksčiau buvo apsodinta skoningiau ir praktiškiau.
3. „Panašaus dydžio ąžuolus sunaikino“, – rodydama prie Parapijos namų likusius medžius aiškino Ona Polkienė.
4. Medžių alėja sunaikinta įgyvendinant ES 2007-2013 metų struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Kiauklių kultūros namų nenaudojamų patalpų ir teritorijos pritaikymas visuomenės poreikiams“.
5. Taip anksčiau atrodė alėja.

Kiaukliuose gyvenanti Ona Polkienė braukia ašaras dėl išrautų ir sunaikintų raudonųjų ąžuolų ir liepų.

Kiaukliuose gyvenanti Ona Polkienė braukia ašaras dėl išrautų ir sunaikintų raudonųjų ąžuolų ir liepų.

Kiauklių kaimo gyventoją Oną Polkienę papiktino prieš daugiau nei du mėnesius buvusios rajono valdžios Kiaukliuose parodyta savivalė. Pasak moters, be kiaukliečių sutikimo prie Kultūros namų buvo išrauta ir sunaikinta apie 20 augusių raudonųjų ąžuolų ir liepų, o vietoje jų nutiestas takas, papuoštas pigiais vazonais. Pasirodo, šis vandališkas darbas padarytas įgyvendinant Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Kiauklių kultūros namų nenaudojamų patalpų ir teritorijos pritaikymas visuomenės poreikiams“. Apie šį projektą „Širvintų kraštas“ rašė straipsnyje „Ištaškė per milijoną. O kas toliau?“ šių metų gegužės 27 dieną. Projektas įgyvendintas, darbai atlikti, atrodo, tik džiaugtis reikėtų. Deja, jautrios sielos moteris Ona Polkienė tik braukia ašaras, geria vaistus, ieško teisybės Savivaldybėje, laikraščio redakcijoje ir nežada nurimti.

– Nenoriu nieko įskųsti, nieko įžeisti, – šluostydama ašaras sakė Ona Polkienė. – Nenoriu nei keršto, nei bausmės, niekas sunaikintų ąžuolų jau nebeprikels, noriu tik sužinoti nusikaltimo iniciatorių, tegul visuomenė žino tokio vandalo, kuris nesaugo parapijiečių sodintų medžių, vardą ir pavardę. Skaityti daugiau »

Ar pokalbiai apie kelių dulkėtumą išdžiovins balas ir purvynus?

Rūpesčių neliktų, jeigu Kiaukliuose esanti Ramybės gatvė būtų išasfaltuota.

Rūpesčių neliktų, jeigu Kiaukliuose esanti Ramybės gatvė būtų išasfaltuota.

Ne vieną ir ne du kartus Širvintų rajono taryboje opozicijos iniciatyva buvo kalbėta apie kelius, vedančius į kaimų kapinaites. Deja, ši opi problema, vos tik apie ją prakalbus, rajono vadovų buvo slopinama. Dažnai, merui teisinantis ir valdančiosios daugumos atstovams bereplikuojant, primenama, kad tai ne vietinės ar rajoninės reikšmės keliai, o regioniniai. Aktualius klausimus keliantiems rajono gyventojams nėra svarbus kelių paskirstymas (ar pasiskirstymas) pagal kažkokius iš viršaus nuleistus kriterijus. Gyventojai savo bėdas išsako arčiausiai esantiems valdininkams ir laukia jų konkrečios pagalbos. Baigiantis dar vienai kadencijai, taip ir liko neišspręstas apleistų kelių į kapines klausimas. O tai tampa iššūkiu ne vienam rajono gyventojui ar svečiui iš kitur, lankančiam artimųjų amžinojo poilsio vietą.  Skaityti daugiau »

Kiaukliuose paminėtos prelato Prano Gaidos-Gaidamavičiaus 100-osios gimimo metinės

Pranas Gaida-Gaidamavičius mirė 2013 m. liepos 24 d., sulaukęs 99-erių metų. (XXIamzius.lt nuotrauka)

Pranas Gaida-Gaidamavičius mirė 2013 m. liepos 24 d., sulaukęs 99-erių metų. (XXIamzius.lt nuotrauka)

Balandžio 21 dieną į Kiauklių bažnyčią susirinko apie 100 tikinčiųjų iš aplinkinių parapijos kaimų bei svečių iš Širvintų, Vilniaus, Kaišiadorių.

 Šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis.

Šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis.

Tądien vyko dvejopos iškilmės: paminėtos naujosios Kiauklių bažnyčios rėmėjo, prelato, kunigo, žurnalisto, „Tėviškės žiburių“ redaktoriaus, publicisto, rašytojo, pedagogo, teologijos mokslų daktaro Prano Gaidos-Gaidamavičiaus, kilusio iš Bajorų kaimo (Kiauklių parapija), 100-osios gimimo metinės bei Kaišiadorių vyskupijos katedros kapitulos kanauninko, Kiauklių bažnyčios rėmėjo, atstatytojo, kunigo Juozapo Andrikonio 15-osios mirties metinės.

Iškilmės prasidėjo Šv. Mišiomis Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Jas aukojo Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. Iškilmingose Mišiose dalyvavo Šešuolių parapijos kunigas Juozapas Dabravolskas, Pusnės parapijos kunigas Vladas Avižienis, Žaslių parapijos kunigas Algis Ananis, Kiauklių parapijos kunigas Antanas Jasionis, giedojo Kiauklių bažnyčios choras, buvo meldžiamasi už bažnyčios statytojus ir rėmėjus, pagerbtas garbaus kraštiečio Prano Gaidos-Gaidamavičiaus atminimas. Skaityti daugiau »

Nors mintimis – į vaikystės ir jaunystės džiaugsmus

Buvę aštuntokai - dabar solidūs ponai ir ponios - pirmiausia rinkosi buvusioje Kiauklių mokykloje. Pirmoje eilėje (dešinėje) klasės auklėtoja Emilija Meliukštienė.

Buvę aštuntokai - dabar solidūs ponai ir ponios - pirmiausia rinkosi buvusioje Kiauklių mokykloje. Pirmoje eilėje (dešinėje) klasės auklėtoja Emilija Meliukštienė.

Tapo įprasta, kad bendraklasiai į tradicinius klasių susitikimus dažniausiai renkasi vasarą. Birželis, liepa, rugpjūtis, auksinio rudens pradžia – pats tinkamiausias laikas susitikti tiems, kurie vieni kitų po mokyklos baigimo nėra matę dešimt, trisdešimt ar net keturiasdešimt metų. Žmonės, nugyvenę kelis dešimtmečius, supranta, kad viena iš didžiausių gyvenimo vertybių – išlaikyti draugiški tarpusavio santykiai ir šviesūs jaunystės prisiminimai. Dideli atstumai, amžinas laiko trūkumas, nesibaigiantys darbai baigia ištirpdyti šilčiausius jausmus, todėl nenuostabu, jog jau uždarytoje kaimo mokyklėlėje susitikę bendraklasiai ir ašarą nubraukia, ir aikčioja, kartais vieni kitus net sunkiai atpažįsta.

Kiauklių aštuonmetę mokyklą (dabar jau uždarytą) 1976 metų birželį baigė 30 aštuntokų iš Kiauklių, aplinkinių Sudokių, Naidų, Beivydžių, Limonių, Pariešių, Medilių, Rubikonių, Uždžionių ir kitų kaimelių, juos gyvenimo keliu išlydėjo auklėtoja Emilija Meliukštienė. Nebuvo įprasta šioje kaimo mokykloje rengti klasių susitikimus. Tiesiog, kai prieš porą metų mokykla užvėrė duris ir nebepasitiko klegančių vaikų, Kiaukliuose gyvenančiai Vaclavai Pajaujienei kilo mintis sukviesti po Lietuvą išsibarsčiusius bendraklasius į vieną būrį. Pasak pašnekovės Vaclavos Pajaujienės, ilgokai brandinta idėja buvo įgyvendinta šią vasarą. Skaityti daugiau »

Kiaukliečiai pasveikino kunigą Antaną Jasionį

25 metų kunigystės jubiliejų švenčiantis kunigas Antanas Jasionis (centre) su Dubingių parapijos kunigu Anton‘u Zavalskij (kairėje) ir Gelvonų parapijos kunigu Viliumi Kiškiu (dešinėje) po sekmadienio Šv. Mišių Kiauklių bažnyčios šventoriuje.

25 metų kunigystės jubiliejų švenčiantis kunigas Antanas Jasionis (centre) su Dubingių parapijos kunigu Anton‘u Zavalskij (kairėje) ir Gelvonų parapijos kunigu Viliumi Kiškiu (dešinėje) po sekmadienio Šv. Mišių Kiauklių bažnyčios šventoriuje.

Liepos 7 dieną Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje gausiai susirinkę parapijiečiai iškilmingai pasveikino parapijos kleboną kun. Antaną Jasionį 25 metų kunigystės proga.

Sekmadienį Kiauklių bažnyčioje Gelvonų parapijos klebonas Vilius Kiškis aukojo Šv. Mišias, kurių metu buvo meldžiamasi už Kiauklių krašto žmones bei už kunigystės jubiliejų švenčiantį kunigą Antaną Jasionį. Parapijos tikintieji maldose prašė Dievo laiminti parapijos ganytojo gerus darbus, padėti jam ištikimai tarnauti bažnyčiai bei žmonėms, sėkmingai darbuotis Viešpaties vynuogynuose.

Po Šv. Mišių parapijiečiai, Kiauklių kaimo bendruomenė, kunigo seserys Marytė ir Zita bei artimieji sveikino jubiliatą, dėkojo klebonui Antanui Jasioniui už ganytojišką veiklą, supratingumą ir atjautą bei įteikė gėlių puokštes. Jautresnės sielos moterys šluostėsi ašaras, o apie pustrečio šimto žmonių, sugiedoję „Ilgiausių metų“, dėkingumą ganytojui išreiškė plojimais. Skaityti daugiau »

Siūlė 100 litų – sumokės 4 kartus daugiau

Teismo baudžiamuoju įsakymu Zibalų seniūnijos gyventojas Ričardas P. buvo pripažintas kaltas bandęs papirkti policijos pareigūnus ir nubaustas 3 MGL, šiuo atveju – 390 litų, bauda.  Skaityti daugiau »

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos