Skaityta:
1 268
Svečiuose pas Širvintų krašto žmones
Kiekvienas bendro gyvenimo dešimtmetis savotiškai gražus
Televizijos laidose ir žiniasklaidoje įprasta liaupsinti ,,bunkes“, ,,zvonkes“, bet visiškai pamirštami tie, kurie santuokoje, santarvėje ir meilėje gyvena keturiasdešimt, penkiasdešimt ar daugiau metų, užaugina ir dorais žmonėmis išauklėja vaikus, yra rūpestingi tėvai, seneliai, broliai ar seserys, kaimynai, bendradarbiai.
Apie rudenį 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų švęsiančius Janiną ir Antaną Bilotus žino nedaugelis. Tai sumanūs ir rūpestingi žmonės, gyvenantys Kiaukliuose. Bilotai užaugino ir savarankiško gyvenimo keliu išlydėjo dvi dukras: Rimą ir Vidą, džiaugiasi keturiais anūkais: Daugile, Vaidu, Rusne ir mažuoju Rūteniu.
– Mūsų nugyventi metai gražūs, – šypsosi sutuoktiniai Janina ir Antanas Bilotai. – Tarpusavyje nesibarėme, džiaugiamės, kad tiek daug metų nugyvenome kartu, kad namus Kiaukliuose pasistatėme ir dabar gražiai gyvename. Labai džiaugiamės dukrų šeimomis, atvažiuojančiais anūkais, vyriausias anūkas tarnauja kariuomenėje, tai vis laukiame žinių, kaip jam sekasi. Dabar rūpinamės namais. Darbo netrūksta, bet laiko poilsiui tikrai lieka: ir laikraščius paskaitome, ir televizorių pažiūrime, sekmadienį per TV net Mišių klausomės. Skubėti tikrai jau nebėra kur.
Susėdę Bilotai vartė nuotraukų albumus, akimis glostė pažįstamus veidus ir dalijosi prisiminimais apie prabėgusius metus. Abu kilę iš to paties nuošalaus Kriaunų kaimo, vienas kitą pažinoję nuo jaunumės. Janina daugiau nei 30 metų Kiauklių kolūkyje darbavosi, dirbo ir melžėja, ir laukininkystėje. Antanas – auksarankis stalius, ne vieną objektą Kiaukliuose statęs, nuo pat 1961-ųjų iki kolūkių griūties statybininku dirbęs, mūrijęs, stogus dengęs, langų rėmus gaminęs, po to dar Kiauklių mokyklos direktorius Petras Žygė į mokyklą staliauti pakvietęs, net 8 metus mokyklos inventorių remontavęs, daugybę kruopštumo ir atidumo darbų nuveikęs.
– Gražioje vietoje tėviškė buvusi, – apie vaikystės ir jaunystės Kriaunas kalbėjo Antanas. – Gyvenome prie pat Naidų ežero, pasiekti gerą kelią, autobusų stotelę buvo toli, todėl vasarą plaukdavome valtimi, išlipę ir žvyrkelį pasiekdavome. Žiemą dar lengviau: ežeras užšąla ir ledu gali pasiekti bet ką ir bet kur. Tada visai kitokios žiemos buvusios, ledas išlaikydavo arklius, įkinkytus į roges. Jokio vargo nebuvo, jaunas ir stiprus vyras po armijos buvau. Dabar nei mano, nei žmonos gimtųjų namų vietų net nebelikę, ten jau ošia miškas.
Antanas Bilotas smulkiai papasakojo, kaip buvo pašauktas į kariuomenę, tarnavęs prie Uralo, Permėje.
– Į kariuomenę paėmė 1958 metais, nuvykus į dalinį buvo 48 laipsniai šalčio, – prisiminė pašnekovas. – Buvo linksma ir gera, niekas nebaisu. Armijoje išbuvau 3,5 metų labai sunkiomis sąlygomis. Palikdavo miške: jeigu nenori sušalti, pasiruošk malkų. Buvome jauni kareiviukai, užsigrūdinome. Dabartinėje kariuomenėje jaunimui tarnauti tokiomis atšiauriomis sąlygomis būtų didžiulė kančia. Dabar jaunimas nepratęs prie sunkumų. Mes šeimoje buvome 5 broliai, buvome įpratinti prie darbo. Kai grįžau iš kariuomenės, dar kaimuose vykdavo jaunimo vakaruškos, šokdavome Kriaunose, Pažūsiuose, visur apeidavome, jaunimo vakarai vykdavo iki paryčių. Tikrai buvo linksma kaime. Kriaunose su žmona po vestuvių beveik 20 metų pragyvenome, kol pasistatėme namus Kiauklių gyvenvietėje.
Janina Bilotienė kilusi iš garsiosios Šimonių giminės. Šeimoje buvusios dvi seserys ir brolis.
– Mūsų šeimos moterys – žinomos šeimininkės, – sakė Janina. – Nėra Kiaukliuose tokios gryčios, kurioje nebūtų šeimininkauta. Žmonės kviesdavo ir į vestuves, ir į krikštynas, ir į laidotuves, ir į metines. Negi žmogui atsakysi. Dažniausiai šeimininkaudavau su Ona Miciene, yra tekę kartu valgius ruošti ir su Monika Lisauskiene, ir su Gražina Markauskiene, ir su Emilija Petkevičiene. Moku kepti baravykus, kaštonus, voveruškas, kitokias vestuvių stalo puošmenas. Žmonės kviesdavo ir į aplinkinius kaimus. Šeimininkauta Kriaunose, Uždžionyse, Beivydžiuose, Tolučiuose.
Abu sutuoktiniai Bilotai džiaugiasi, kad jų namuose gera, kad dažnai užsuka vaikai ir anūkai. Pasak Janinos ir Antano, be žmonių apseiti negalima: ar bėdoj, ar džiaugsme – visuomet jie reikalingi, todėl gražiai sutaria su kaimynais, geru žodžiu mini buvusius bendradarbius ir bendradarbes: Vytą Gelūną, Edvardą Kiškiūną, Bronių Kriaunaitį, Joną Petkevičių, Stasį Narbuntą, Ramutę Lisauskienę, Veroniką Kiškiūnienę, Zofiją Kriaunaitienę, Kristiną Pavlovienę, Janiną Markauskienę ir kitus.
Janina ir Antanas Bilotai daugybę metų prenumeruoja „Širvintų kraštą“. Laikraštyje abu randa įdomių dalykų. Janinai labiau patinka pasiskaityti apie savo krašto žmones ir anūkų pasiekimus, Antanas ypač domina kraštotyra, todėl jis skaitantis apie senovę, patinka rubrikos „Iš visur ir apie viską“, „1 sakiniu“, „Varnalėšų istorijos“. Žodžiu, abu randantys skaitinių pagal savo skonį.
Paklausti, kuris bendro gyvenimo dešimtmetis buvo sunkiausias, o kuris gražiausias, sutuoktiniai Bilotai ilgai nemąstę atsakė, jog gražiausias buvęs pirmasis, tuomet, tik susituokę, planavę gyvenimą – ilgą ir gražų. Ir vyras, ir žmona patikino, jog kiekvienas gyvenimo dešimtmetis savotiškai gražus: buvo jauni, gimė ir augo dukros, jos buvo palydėtos savarankiško gyvenimo keliu, sulaukta anūkų, keliauta po Lietuvą ir buvusios sąjungos miestus, pabuvota Ašchabade, Baku, Leningrade.
– Vyras labai mėgo keliauti, – sakė Janina Bilotienė, – aš bijau skristi lėktuvu, todėl palikti tėviškės ir namų niekada nesiryžau.
Pasak sutuoktinių, abu labai daug dirbo, o dabar gali pasidžiaugti ramybe. Kai žmogus atsigręžia pasižiūrėti į savo gyvenimą, į prabėgusius metus, į sutiktus bendražygius ir prisimena, ką gera turi, pamato, kad tik geri ir gražūs darbai yra svarbūs, reikšmingi ir labiausiai įsimintini.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš asmeninio Bilotų šeimos albumo
1. Kiaukliuose gyvenantys Janina ir Antanas Bilotai šį rudenį švęs 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų.
2. Antanas Bilotas – auksarankis buvusio Kiauklių kolūkio stalius.
3. Į vestuves dažniausiai šeimininkauti kaimynai kviesdavę Janiną Bilotienę (dešinėje) ir Oną Micienę.
4. Janina ir Antanas Bilotai gimtajame Kriaunų kaime prieš daugiau nei 40 metų.
5. Bilotų šeima: tėvai, vaikai ir anūkai.
6. Antanas Bilotas su anūkais Daugile ir Vaidu.
7. Šimonių šeimos moterys (antra iš dešinės Janina Šimonytė-Bilotienė).
8. Janina Bilotienė su anūke.
Kiaukliuose gyvenantys Janina ir Antanas Bilotai šį rudenį švęs 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų.
Televizijos laidose ir žiniasklaidoje įprasta liaupsinti ,,bunkes“, ,,zvonkes“, bet visiškai pamirštami tie, kurie santuokoje, santarvėje ir meilėje gyvena keturiasdešimt, penkiasdešimt ar daugiau metų, užaugina ir dorais žmonėmis išauklėja vaikus, yra rūpestingi tėvai, seneliai, broliai ar seserys, kaimynai, bendradarbiai.
Antanas Bilotas - auksarankis buvusio Kiauklių kolūkio stalius.
Apie rudenį 50 metų santuokinio gyvenimo jubiliejų švęsiančius Janiną ir Antaną Bilotus žino nedaugelis. Tai sumanūs ir rūpestingi žmonės, gyvenantys Kiaukliuose. Bilotai užaugino ir savarankiško gyvenimo keliu išlydėjo dvi dukras: Rimą ir Vidą, džiaugiasi keturiais anūkais: Daugile, Vaidu, Rusne ir mažuoju Rūteniu.
Janina ir Antanas Bilotai gimtajame Kriaunų kaime prieš daugiau nei 40 metų.
– Mūsų nugyventi metai gražūs, – šypsosi sutuoktiniai Janina ir Antanas Bilotai. – Tarpusavyje nesibarėme, džiaugiamės, kad tiek daug metų nugyvenome kartu, kad namus Kiaukliuose pasistatėme ir dabar gražiai gyvename. Labai džiaugiamės dukrų šeimomis, atvažiuojančiais anūkais, vyriausias anūkas tarnauja kariuomenėje, tai vis laukiame žinių, kaip jam sekasi. Dabar rūpinamės namais. Darbo netrūksta, bet laiko poilsiui tikrai lieka: ir laikraščius paskaitome, ir televizorių pažiūrime, sekmadienį per TV net Mišių klausomės. Skubėti tikrai jau nebėra kur.
Susėdę Bilotai vartė nuotraukų albumus, akimis glostė pažįstamus veidus ir dalijosi prisiminimais apie prabėgusius metus. Abu kilę iš to paties nuošalaus Kriaunų kaimo, vienas kitą pažinoję nuo jaunumės. Janina daugiau nei 30 metų Kiauklių kolūkyje darbavosi, dirbo ir melžėja, ir laukininkystėje. Antanas – auksarankis stalius, ne vieną objektą Kiaukliuose statęs, nuo pat 1961-ųjų iki kolūkių griūties statybininku dirbęs, mūrijęs, stogus dengęs, langų rėmus gaminęs, po to dar Kiauklių mokyklos direktorius Petras Žygė į mokyklą staliauti pakvietęs, net 8 metus mokyklos inventorių remontavęs, daugybę kruopštumo ir atidumo darbų nuveikęs.
– Gražioje vietoje tėviškė buvusi, – apie vaikystės ir jaunystės Kriaunas kalbėjo Antanas. – Gyvenome prie pat Naidų ežero, pasiekti gerą kelią, autobusų stotelę buvo toli, todėl vasarą plaukdavome valtimi, išlipę ir žvyrkelį pasiekdavome. Žiemą dar lengviau: ežeras užšąla ir ledu gali pasiekti bet ką ir bet kur. Tada visai kitokios žiemos buvusios, ledas išlaikydavo arklius, įkinkytus į roges. Jokio vargo nebuvo, jaunas ir stiprus vyras po armijos buvau. Dabar nei mano, nei žmonos gimtųjų namų vietų net nebelikę, ten jau ošia miškas.
Šimonių šeimos moterys (antra iš dešinės Janina Šimonytė-Bilotienė).
Antanas Bilotas smulkiai papasakojo, kaip buvo pašauktas į kariuomenę, tarnavęs prie Uralo, Permėje.
– Į kariuomenę paėmė 1958 metais, nuvykus į dalinį buvo 48 laipsniai šalčio, – prisiminė pašnekovas. – Buvo linksma ir gera, niekas nebaisu. Armijoje išbuvau 3,5 metų labai sunkiomis sąlygomis. Palikdavo miške: jeigu nenori sušalti, pasiruošk malkų. Buvome jauni kareiviukai, užsigrūdinome. Dabartinėje kariuomenėje jaunimui tarnauti tokiomis atšiauriomis sąlygomis būtų didžiulė kančia. Dabar jaunimas nepratęs prie sunkumų. Mes šeimoje buvome 5 broliai, buvome įpratinti prie darbo. Kai grįžau iš kariuomenės, dar kaimuose vykdavo jaunimo vakaruškos, šokdavome Kriaunose, Pažūsiuose, visur apeidavome, jaunimo vakarai vykdavo iki paryčių. Tikrai buvo linksma kaime. Kriaunose su žmona po vestuvių beveik 20 metų pragyvenome, kol pasistatėme namus Kiauklių gyvenvietėje.
Į vestuves dažniausiai šeimininkauti kaimynai kviesdavę Janiną Bilotienę (dešinėje) ir Oną Micienę.
Janina Bilotienė kilusi iš garsiosios Šimonių giminės. Šeimoje buvusios dvi seserys ir brolis.
– Mūsų šeimos moterys – žinomos šeimininkės, – sakė Janina. – Nėra Kiaukliuose tokios gryčios, kurioje nebūtų šeimininkauta. Žmonės kviesdavo ir į vestuves, ir į krikštynas, ir į laidotuves, ir į metines. Negi žmogui atsakysi. Dažniausiai šeimininkaudavau su Ona Miciene, yra tekę kartu valgius ruošti ir su Monika Lisauskiene, ir su Gražina Markauskiene, ir su Emilija Petkevičiene. Moku kepti baravykus, kaštonus, voveruškas, kitokias vestuvių stalo puošmenas. Žmonės kviesdavo ir į aplinkinius kaimus. Šeimininkauta Kriaunose, Uždžionyse, Beivydžiuose, Tolučiuose.
Antanas Bilotas su anūkais Daugile ir Vaidu.
Abu sutuoktiniai Bilotai džiaugiasi, kad jų namuose gera, kad dažnai užsuka vaikai ir anūkai. Pasak Janinos ir Antano, be žmonių apseiti negalima: ar bėdoj, ar džiaugsme – visuomet jie reikalingi, todėl gražiai sutaria su kaimynais, geru žodžiu mini buvusius bendradarbius ir bendradarbes: Vytą Gelūną, Edvardą Kiškiūną, Bronių Kriaunaitį, Joną Petkevičių, Stasį Narbuntą, Ramutę Lisauskienę, Veroniką Kiškiūnienę, Zofiją Kriaunaitienę, Kristiną Pavlovienę, Janiną Markauskienę ir kitus.
Janina ir Antanas Bilotai daugybę metų prenumeruoja „Širvintų kraštą“. Laikraštyje abu randa įdomių dalykų. Janinai labiau patinka pasiskaityti apie savo krašto žmones ir anūkų pasiekimus, Antanas ypač domina kraštotyra, todėl jis skaitantis apie senovę, patinka rubrikos „Iš visur ir apie viską“, „1 sakiniu“, „Varnalėšų istorijos“. Žodžiu, abu randantys skaitinių pagal savo skonį.
Paklausti, kuris bendro gyvenimo dešimtmetis buvo sunkiausias, o kuris gražiausias, sutuoktiniai Bilotai ilgai nemąstę atsakė, jog gražiausias buvęs pirmasis, tuomet, tik susituokę, planavę gyvenimą – ilgą ir gražų. Ir vyras, ir žmona patikino, jog kiekvienas gyvenimo dešimtmetis savotiškai gražus: buvo jauni, gimė ir augo dukros, jos buvo palydėtos savarankiško gyvenimo keliu, sulaukta anūkų, keliauta po Lietuvą ir buvusios sąjungos miestus, pabuvota Ašchabade, Baku, Leningrade.
– Vyras labai mėgo keliauti, – sakė Janina Bilotienė, – aš bijau skristi lėktuvu, todėl palikti tėviškės ir namų niekada nesiryžau.
Bilotų šeima: tėvai, vaikai ir anūkai.
Janina Bilotienė su anūke.
Pasak sutuoktinių, abu labai daug dirbo, o dabar gali pasidžiaugti ramybe. Kai žmogus atsigręžia pasižiūrėti į savo gyvenimą, į prabėgusius metus, į sutiktus bendražygius ir prisimena, ką gera turi, pamato, kad tik geri ir gražūs darbai yra svarbūs, reikšmingi ir labiausiai įsimintini.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš asmeninio Bilotų šeimos albumo
Skaitytojų įvertinimas
5
(1 įvert.)
