Birželio 2 d. rajono merui Kęstučiui Pakalniui raštu pateikėme klausimą: “Perkant įrangą Širvintų ligoninei buvo padaryta pažeidimų, kuriuos ištyrė atitinkamos instancijos. Kas, kokias nuobaudas ir dėl kokių konkrečiai pažeidimų gavo?” Po dviejų savaičių gavome “diplomatišką” Savivaldybės administracijos direktorės Elenos Davidavičienės atsakymą, kad duomenimis apie tai, kas kokias nuobaudas ir dėl kokių konkrečiai pažeidimų gavo, nedisponuoja. Surašyti administracinį aktą dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo gali Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Viešųjų pirkimų tarnyba Širvintų rajono savivaldybės administracijai nepranešė apie priimtus nutarimus, todėl šios informacijos teikti be asmenų sutikimo negalime.” Atsakymo formuluotė išduoda ir leidžia manyti, kad Savivaldybė, vis dėlto žinodama, kas ir kaip, nenori paviešinti informacijos “be asmenų sutikimo”? Kodėl dangstomi pažeidėjai? Kodėl informacija slepiama nuo rajono žmonių?

Piktavaliams nepavyko sugriauti buvusio Seimo nario Jono Pinskaus gerų norų (jo iniciatyva 2007 metais Širvintose viešėjo tuometinis sveikatos apsaugos ministras R.Turčinskas, kuriam apžiūrėjus turimą gydymo įrangą, buvo nuspręsta skirti per 2 milijonus litų Dienos chirurgijos skyriaus ir operacinės įrangai įsigyti). Ligoninės vyriausioji gydytoja Dalia Aleknienė džiaugiasi, kad visa įranga jau gauta ir instaliuota. Akių diagnostinė įranga yra gydytojos Kadžienės kabinete, veikia audiografas funkcinės diagnostikos kabinete. Operacinėje įranga instaliuota ir su ja jau dirbama. Komfortiškos sąlygos ne tik operacinėje, bet ir ligoniams naujose palatose – reguliuojama temperatūra, oro apykaita. D. Aleknienė džiaugiasi, kad darbas labai pagerėjo, o ir paslaugų daugiau bei įvairesnių galima suteikti. Be to, ir pacientų daugiau lieka, mažiau išvažiuoja operuotis kitur. Vien per gegužės mėnesį pacientų skaičius gerokai išaugo. Tik gaila, kad Ligonių kasa, apmokėdama pagal buvusių metų rezultatus, negali už visas paslaugas sumokėti.  Skaityti daugiau »

Kasmet gegežės 12-ąją viso pasaulio slaugytojai pažymi savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną. Į keletą klausimų apie slaugytojų darbą “Širvintų kraštui” sutiko atsakyti Širvintų ligoninės slaugos administratorė Janina Kondratienė. - Gal yra kokie specialūs reikalavimai, keliami jūsų profesijos darbuotojoms – slaugytojoms? – Man atrodo, kad slaugytoja pirmiausia turėtų būti tolerantiška, kultūringa, reikli, tvarkinga, mokėtų valdyti savo emocijas, ištverti fizinę ir psichinę įtampą. Turi būti nepriklausoma ir stipri asmenybė, nes šis darbas kiekvieną dieną reikalauja daug fizinių ir moralinių jėgų. Skaityti daugiau »

Truputis priešistorės.

Praėjusio amžiaus pabaigoje koplytėlė Širvintų ligoninėje buvo įkurta tuometinio Širvintų parapijos klebono Juozo Dabravolsko iniciatyva. Koplytėlė buvo gražiai suremontuota, joje kiekvieną ketvirtadienį būdavo aukojamos Šv. Mišios. Tačiau susirinkdavo nedaug tikinčiųjų, nes koplytėlė buvo netinkamoje vietoje, tunelyje, jungiančiame Polikliniką su Ligonine. Dėl šios priežasties koplytėlės Ligoninėje prieš maždaug penkerius metus buvo atsisakyta.

Pasikeitus parapijos klebonams vėl buvo sugrįžta prie minties Ligoninėje įkurti koplytėlę. 2007-ųjų metų lapkričio 17 dieną “Širvintų krašto” laikraštyje rajono mero patarėja Jadvyga Barbaravičienė rašė: “Daug dirbama, kad būtų įrengta koplytėlė Širvintų ligoninės patalpose. Organizuoti visus darbus meras pavedė Alionių seniūnui Sigitui Bankauskui, nemažai prisideda Širvintų seniūnė Laimutė Griškienė. Meras džiaugiasi, kad širvintiškiai, verslininkai labai noriai prisideda prie bendro projekto…”
Skaityti daugiau »

Dienos tema Valstybės kontrolei įvertinus, kaip šalyje teikiama greitoji medicinos pagalba, paaiškėjo, kad ji organizuojama nepakankamai efektyviai, dauguma numatytų pertvarkos darbų nuolat atidėliojama, dalis automobilių parko atnaujinimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Taigi būtina sparčiau tobulinti greitosios medicinos pagalbos sistemą, nes šios paslaugos yra gyvybiškai svarbios, o lėšų joms apmokėti išleidžiama daug. Lietuvoje kasmet beveik kas ketvirtas gyventojas kviečiasi greitosios medicinos pagalbą. Vien tik Širvintose per metus būna apie 5000 iškvietimų. 2007 m. Sveikatos apsaugos ministerija nupirko 123 greitosios medicinos pagalbos automobilius. Audito nuomone, dalis automobilių pirkimui skirtų lėšų panaudota neracionaliai. Greitosios medicinos pagalbos automobiliuose buvo įmontuoti 96 kompiuteriai, tačiau dauguma greitosios medicinos pagalbos įstaigų jais nesinaudoja, nes nėra tam pasirengta. Kompiuteriai su programine įranga kainavo daugiau negu 3 mln. litų.  Skaityti daugiau »

“Širvintų kraštas” prieš metus rašė apie sunkią bagaslaviškiečio Valdo ligą. Tada situacija buvo labai sudėtinga. Rajono žmonės užjautė jaunuolį, aukojo pinigus vaistams, – nors tokiu būdu norėjo jaunuoliui padėti. Praėjo metai, įdomu, kaip dabar sekasi Valdui? Praėjus tam tikram laiko tarpui, apie Valdo ligos istoriją sutiko papasakoti jo mama.

Moteris pasakojo, kad pirmieji baisios ligos simptomai pasireiškė dar 2002 metais, – tada Valdui pakilo aukšta temperatūra. Berniukui buvo vos vienuolika metų. Valdą paguldė į ligoninę, atliko tyrimus ir paaiškėjo, kad jis serga sunkia liga – Hočkino limfoma – piktybiniu limfmazgių naviku. “Nelaimė trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Nesupratau, kodėl vaikui taip atsitiko. Žinojau apie tokias ligas, bet vis atrodė, kad serga tik svetimi vaikai, kad savam taip nenutiks…” – prisimena Valdo mama Rasa Kalabuckienė. Pusę metų berniukas gydėsi Vilniaus vaikų onkologiniame skyriuje. Per tą laikotarpį Valdui teko iškęsti šešis chemoterapijos kursus. Vėliau buvo dar ir švitinimo kursas. 2003 metų vasarą liga pasitraukė. Valdas vėl pradėjo lankyti mokyklą ir jautėsi normaliai. Ruseno viltis, kad viskas gerai. Skaityti daugiau »

Neveiklumo adresais

2007 metais tuometinio Seimo nario Jono Pinskaus iniciatyva Širvintose viešėjo sveikatos apsaugos ministras R.Turčinskas. Garbingas svečias apžiūrėjo Ligoninės patalpas, domėjosi turima gydymo įranga. Buvo nuspręsta skirti per 2 milijonus litų Dienos chirurgijos skyriaus ir operacinės įrangai įsigyti. Pasak ministro, remontuodami sienas ir nesirūpindami pačios moderniausios medicinos technikos įsigijimu, širvintiškiai neprisišauks nei gerų gydytojų, nei pacientų. Širvintų krašto ligoniai ir toliau važiuos operuotis į Ukmergę arba Vilnių. Panašiai elgėsi Ukmergės ligoninės Traumatologijos skyrius prieš penkerius metus. Skyriaus vedėjas Juozas Kamenskas neremontavo palatų sienų, bet už keletą milijonų nusipirko pačią moderniausią operacijoms reikalingą aparatūrą. Gandas apie labai kokybiškai atliekamas operacijas netruko pasklisti po visą Aukštaitiją. Su tokia įranga norėjo dirbti patys geriausieji šalies chirurgai, nes kai kurių dalykų neturėjo net Vilniuje. Prieš trejus metus gulėjau tame skyriuje po kojos lūžių ir aš. Kartu gulėjo jaunuolis iš Visagino, vyras iš Utenos. Tik vieną mane buvo operavęs daktaras J.Kamenskas. Kitus – docentai iš Vilniaus ligoninių. Kad patenkintų pačių išrankiausių pacientų skonį, daktaras J. Kamenskas surado lėšų ir įrengė keletą palatų – vienučių, kuriose yra buitinė technika, minkštieji baldai, aparatūra. Už tokią palatą pacientai moka 100 litų per parą. Už surinktus pinigus palengva remontuojamos kitų palatų sienos, langai. Skaityti daugiau »

Keliame problemą Kiekvieną iš mūsų gyvenime yra užklupusi sunkesnė ar lengvesnė liga. Taigi dažnam ne vieną kartą teko turėti vaistų, tvarsčių, vienkartinių švirkštų ar kitokių medicinos priemonių. Kaip, kada ir kokius vaistus gerti, žinome, tačiau kur turi būti dedamos medicininės atliekos, niekas nežino. Sveikatos priežiūros įstaigose tokios atliekos rūšiuojamos laikantis griežtų reikalavimų, o gyventojai jas išmeta tiesiog į konteinerius. Taip daryti negalima! Tačiau niekas negali atsakyti, kur tokios atliekos turėtų būti dedamos? Dar visai neseniai sveikatos priežiūros įstaigos pačios galėjo nukenksminti daugelį medicinos atliekų (įvairius tvarsčius, vienkartinius gaminius, paklotus dezinfekuoti specialiais chemikalais ir pan.). Dezinfekuotas atliekas medikai išmesdavo į paprastą sąvartyną. Tačiau šiais metais, patvirtinus “Medicinos atliekų tvarkymo saugos reikalavimus”, tvarka pasikeitė. Skaityti daugiau »

Antradienio popietę socialiniai pedagogai, Vaiko teisių apsaugos skyriaus, medicinos ir socialiniai darbuotojai susitiko su rajono meru aptarti opią šių dienų problemą – utėlėtumą – bei rasti jos sprendimo būdą. Susitikimo pradžioje Kęstutis Pakalnis pareiškė, kad šią problemą reikia pažaboti, kol… tai nepateko į respublikinę žiniasklaidą. Tačiau, manytume, šią problemą reikia spręsti ne dėl žiniasklaidos, o todėl, kad pedikuliozė (utėlėtumas) yra labai nemaloni liga – žmogui kasantis įkąstas vietas atsiranda randelių ir į galvos odą gali patekti išorinė infekcija.

Utėlės šokinėti ar skraidyti negali. Jos tiesiog greitai ropoja galvos oda, todėl užsikrėsti jomis galima tada, kai sveiko žmogaus plaukai tiesiogiai susiliečia su utėlėto žmogaus plaukais. Utėlėmis užsikrėsti galima ir per daiktus: dalijantis kepure, šaliku, šukomis ir pan.
Skaityti daugiau »

Sveikuolių klubas “Žvalumas” Širvintose buvo įkurtas 1996 metais. Jam vadovavo Arūnas Marčiauskas. Klubo veikloje dalyvavo kelios dešimtys širvintiškių. Rytais visi rinkdavosi prie Širvintų tvenkinio ir bet kokiu oru – lyjant ar sningant – maudydavosi. Klubo nariai organizuodavo renginius baseine, važiuodavo į Palangoje vykusias “Ruonių šventes”. Vieną kartą net vaikščiojo per žarijas. Vienas to renginio dalyvis prisimena: “Atvykę svečiai tiesiai ant asfalto išpylė krūvą raudonų žarijų ir jas su grėbliuku išlygino. Susidarė metro pločio ir beveik keturių metrų ilgio žarijų takelis. Savanoriams pasiūlė nusiauti batus ir išsirikiuoti į eilę. Susidarė gal dešimties basakojų žmonių vorelė. Iš pradžių greitu žingsniu pražygiavo vienas iš svečių, pataręs nieko nebijoti ir drąsiai žengti garuojančiu keliu. Įkvėpti pavyzdžio nukulniavome ir mes. Daugelis žiūrovų stebėjosi, tačiau patys eiti nedrįso. Tiesa, žarijos jau buvo pradėjusios trupučiuką juoduoti, tačiau buvo vis vien karštos. Įvyko stebuklas – ant padų neaptikau nė trupučio nudegimų, padai tik šiek tiek nuo pakilusių anglies dulkių pajuodavo. Paskui net tris paras jutau iš padų einančią malonią šilumą, švelnus dilgčiojimas nuo kojų sklido po visą kūną. Buvo labai gera.”  Skaityti daugiau »

Pirmadienio popietę Širvintų rajono švietimo centre vyko konferencija “Sveikatos ugdymas mokykloje”. Interneto pagalba nuotoliniu būdu konferencijoje dalyvavo, o tiksliau – Širvintų švietimo centre skaitomų paskaitų klausėsi ir Lazdijų, Kelmės, Prienų, VDU-klasės, Rokiškio, Trakų Švietimo centrų klausytojai.

Po Širvintų rajono švietimo centro direktorės Daivos Vinciūnienės sveikinimo žodžių apie mokymosi sąlygas – galimą įtaką mokinių sveikatai pasakojo Vilniaus visuomenės sveikatos centro Širvintų filialo vedėjas Vidimantas Arasimavičiaus. Anot V. Arasimavičiaus, saugant ir stiprinant moksleivių sveikatą yra nemažai veiklos sričių, kur turi būti pedagogų ir medikų bendradarbiavimas. Pirmiausia – dėl mokyklinių baldų. Labai svarbu, kad jie būtų paženklinti atitinkama spalva ar funkcinio dydžio skaitmenine išraiška, o mokiniai sodinami atsižvelgiant į jų regą, klausą bei pateiktus gydytojo nurodymus (tikrintose Širvintų rajono mokyklose 23 proc. suolų nėra paženklinti). Mokinių regėjimui ir laikysenai svarbus ir atstumas nuo pirmųjų bei paskutiniųjų suolų iki klasės lentos. Be to, vaikai per mokslo metus ne mažiau kaip du kartus turi būti persodinami, keičiant žiūrėjimo kampą.
Skaityti daugiau »