Žirgų pavilioti…

Gimtojo hipodromo fone Didžiųjų ristūnų žirgų lenktynių Sartuose dalyviai. Iš kairės į dešinę: Kipras Varaneckas, Diana Kvakšytė, Juozas Kvakšys ir žirgas Gajus.

Gimtojo hipodromo fone Didžiųjų ristūnų žirgų lenktynių Sartuose dalyviai. Iš kairės į dešinę: Juozas Kvakšys, Kipras Varaneckas, Diana Kvakšytė ir žirgas Gajus.

Širvintų rajone nuo seno puoselėjamos žirgų sporto tradicijos. Kalnalaukio kaime, šalia Širvintų hipodromo, įsikūręs ŽŪB „Žirgynas“. Jo duris kiekvieną dieną praveria vadeliotojas ir treneris Juozas Kvakšys, ristūnų lenktynėse su savo auklėtiniais nuskynęs ne vieną pergalę. Juozas mielai sutiko pasikalbėti apie žirgų sportą, apie nelengvą jų (ir ne tik jų…) gyvenimą.

– Pastarosiomis dienomis žiniasklaida skiria daug dėmesio žirgų lenktynėms Sartuose. Kaip šiose lenktynėse sekėsi širvintiškiams?

– Didžiosiose ristūnų žirgų lenktynėse Sartuose, be manęs, vadeliojo duktė Diana ir Kipras Varaneckas. 1609 metrų ilgio distancijoje (angliška mylia), III važiavime, dėl „Biržų žemtiekimo“ prizo su žirgu Chrizu laimėjome trečiąją vietą. Neblogai pasirodė ir Kipras, dalyvavęs BALTIC GRAND PRIX tarptautiniame važiavime ir su Vėlyviu iškovojęs garbingą ketvirtą vietą.

– Kipras Varaneckas… Čia tas pats muzikantas iš grupės „The Independent“? Muzika ir žirgai – lyg ir sunkiai suderinami dalykai…

– Kipras rimtai susidomėjo žirgais vasarą. Jau tada jis dalyvavo žirgų lenktynėse Utenoje, tačiau pritrūko patirties. Šiemet iškovota ketvirta vieta ir 460 litų prizas populiariausiose Lietuvoje žirgų lenktynėse turėtų suteikti jam dar didesnės motyvacijos. Tarp kitko, Kipras – patyrusio ir garsaus Lietuvos žirgų augintojo, trenerio ir vadeliotojo Prano Navalinsko anūkas. Todėl nieko nuostabaus, jog ir Kipras susidomėjo žirgais. Kaip sakoma, obuolys nuo obels netoli rieda…

– Jūsų žirgai geriau bėga vasarą. Ir Jūsų pasiekimai lenktynėse vasarą svaresni…

Pasagas, kaip ir mašinos padangas, atsižvelgiant į sezoną, reikia keisti. Kairėje - vasarinė pasaga, dešinėje su grifais - žieminė.

Pasagas, kaip ir mašinos padangas, atsižvelgiant į sezoną, reikia keisti. Kairėje - vasarinė pasaga, dešinėje su grifais - žieminė.

– Praėjusiais metais neblogai pasisekė rugsėjo 29 dieną vykusiame atvirame Lietuvos ristūnų čempionate Utenos miesto prieigose, Rašės hipodrome. Vasaros žirgų lenktynės Utenoje pagal populiarumą nusileidžia tik didžiosioms ristūnų žirgų lenktynėms Sartuose. Dalyvavo vadeliotojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Norvegijos, Australijos. 1000 metrų distancijoje Diana su žirgu Gajumi buvo trečia, o aš su Chrizu – antras.

– Vieni žmonės žvejoja, kiti – medžioja, treti – ką nors kolekcionuoja. Jūs „susirgote“ žirgais… Matyt, tai – „nebepagydoma liga“? Ir dar, turbūt, „užkrečiama“?

– Sutinku, tai kažkas panašaus į ligą… Tai lyg dažni lankymaisi kazino. Po kiek laiko lošėjas jaučia priklausomybę. Taigi, ir aš be žirgų nebeįsivaizduoju savo gyvenimo. O dėl užkrėtimo, tai kaip čia pasakius… Duktė dar nuo vaikystės pamilo žirgus ir jais rūpinasi bei dirba su jais, o sūnus šiai „ligai“, pasirodo, yra atsparus. Jis gali ateiti, paglostyti žirgą, tačiau tik tiek…

– Pakalbėkime apie specifinius dalykus. Juk varžybose dalyvauja ir kumelės. Ar visiems yra vienodos sąlygos?

– Žirgų sporte jokios lyčių ar veislių diskriminacijos nėra. Ir kumelės, ir kastruoti, ir nekastruoti žirgai lenktyniauja vienodomis sąlygomis. Pirmiausia, jie visi yra reitinguojami. Nesvarbu, ar „prancūzas“, ar „amerikietis“, ar „rusas“, ar kumelė, ar žirgas. Imamas penkių važiavimų vidurkis. Pagal jį visi skirstomi į A, B, C, D reitingus. Žinoma, pirmiausia, norint dalyvauti bet kokiose varžybose, reikia įvykdyti kvalifikacinį normatyvą.

Praėjusių metų rugpjūčio 28 dieną Ukmergėje vyko respublikinės Ristūnų žirgų varžybos. Lenktynes dėl UAB „Krisminda“ prizo Jonui Vinckui atminti laimėjo Juozas Kvakšys su žirgu Chrizu. Laimėta taurė Dianos ir Juozo Kvakšių rankose.

Praėjusių metų rugpjūčio 28 dieną Ukmergėje vyko respublikinės Ristūnų žirgų varžybos. Lenktynes dėl UAB „Krisminda“ prizo Jonui Vinckui atminti laimėjo Juozas Kvakšys su žirgu Chrizu. Laimėta taurė Dianos ir Juozo Kvakšių rankose.

– Kartais žirgų vardai būna keistoki… Gal yra tam tikros taisyklės?

Yra. Pavyzdžiui, mūsų žirgas vardu Blyksnis. Jis sugalvotas imant pirmąją motinos vardo raidę ir bet kurią tėvo vardo raidę. Blyksnio mama – Bini Sagnuses iš Suomijos, o tėvas – Liuksus Imidža iš Kanados. Tačiau žirgas Blyksnis pagal gyvenamąją vietą yra jau lietuviškas žirgas.

– Varžybose reikalingi veislės grynumą liudijantys dokumentai. Tai kažkas panašaus į žmonių pasus?

– Piliečio pasas yra daug paprastesnis už žirgo. Žirgo dokumentas daug didesnis savo turiniu. Jį išduoda Respublikinė lenktyninių žirgų lyga. Jame surašyti ne tik tėvai, tačiau visi seneliai ir net proseneliai. Žirgo pase brėžinių ir schemų pavidalu užfiksuotos visos pagrindinės jo kūno dalys. Taigi, žirgo pasas daug išsamesnis už žmogaus…

– Įdomu, kelerių metų žirgas yra pats stipriausias ir kokios veislės pats greičiausias?

– Manau, kad žirgo aukso amžius – nuo penkerių iki dešimties metų. Žinoma, tai dar priklauso nuo paties žirgo, nuo traumų, kurių beveik neįmanoma visiškai išvengti. Greičiausi pasaulyje yra Amerikos ristūnai. Mūsų Blyksnis yra taip pat Amerikos ristūnas. Tiesa, jam dar tik dveji metai. Blyksnis ir elgiasi dar kaip tikras paauglys. Dar visai kvailas… Tikimės jog po metų kitų – subręs…

– Geri žirgai yra brangūs. Tai gal verčiantis sportine žirgininkyste galima neblogai prasigyventi ir Lietuvoje?

– Greičiau galima ubagais nueiti… Taip, geri žirgai, žirgai čempionai, užsienyje kainuoja po 100 000 eurų. Pas mus vidutinį ristūną galima nusipirkti už 3500 litų, tačiau su tokiu ir važinėsi vidutiniškai. Pasiruošimas varžyboms reikalauja nemažų išlaidų. Pavyzdžiui, sportinis vežimas kainuoja apie 5200-6000 litų, nauji pakinktai – apie 1000 litų. Šiais metais reikėjo pirkti specialias apsaugas – liemenes. Viena apsauginė liemenė kainuoja 500 litų. Ji gerokai skiriasi nuo policininkų liemenės. Policijoje liemenės apsaugo krūtinę, o vadeliotojui labiausiai – nugarą. Užsienyje vykstančiose žirgų lenktynėse rengiami totalizatoriai, jose lankosi gausybė žmonių, todėl ir piniginiai prizai ten yra dideli. Pinigų dar tenka atseikėti kaustymui, prireikus – ir vaistams bei veterinarijos gydytojo paslaugoms. O kur dar starto mokesčiai?..

Pranui Navalinskui ir Juozui Kvakšiui yra apie ką pakalbėti stebint kitų žirgininkų startus...

Pranui Navalinskui ir Juozui Kvakšiui yra apie ką pakalbėti stebint kitų žirgininkų startus...

– Šalmai, apsauginės liemenės… Vadinasi, žirgų lenktynės yra nesaugus sportas?

– Visos sporto šakos nėra visiškai saugios. Reikia suprasti, jog greičiai čia yra dideli ir iškristi iš vežimo nebūtų malonu. Žinoma, elgiantis protingai saugumas padidėja. Savaitgalį ant Sartų ežero dėl varžybų organizatorių neatsakingumo vos išvengiau nelaimės. Vyko jaunų žirgų važiavimas. Startavau su Blyksniu. Vienu metu startavo net vienuolika žirgų, sustatytų vieni už kitų dviem eilėm. Žirgai jauni ir dar nepatyrę. Iš už nugaros lėkęs vežimas užkabino mūsiškį. Blyksnis supanikavo ir ėmė „nešti“… Tokiu atveju suvaldyti žirgą beveik neįmanoma. Ačiū Dievui, jog Blyksnis sustojo prieš pat televizijos kamerą. Kam jau kam, o operatoriui būtų gerokai tekę… Juk galima buvo padaryti du važiavimus. Matyt, prizų nebeužteko…

– Jūsų pati pradžia šiame sporte buvo…

– …Prieš trisdešimt metų. Grįžęs iš tarybinės armijos įsidarbinau V. Dorofejevo vadovaujamoje TGĮ (tarpkolūkinėje gyvulininkystės įmonėje) „Širvinta“ treneriu. Šiaip tai ir mano tėvas Marijonas, ir senelis Edvardas mylėjo arklius. Tėvas dirbo fermoje, ir aš ten sukiodavausi. Gerai prisimenu tą dieną, kada pirmą kartą savarankiškai pamėginau joti. Man tada buvo vos septyneri.

– Juk norint žirgą paruošti varžyboms, reikia įdėti daug pastangų.

– Tam reikia daug juodo darbo ir supratimo. Kaip ir kiekviename sporte, reikia būtent tam tikru laikotarpiu pasiekti geriausią sportinę formą ir sugebėti ją palaikyti. Pagrindinė mano darbovietė – Spadviliškio lentpjūvė. Darbas baigiasi 16 valandą. Tada prasideda darbas Žirgyne. Kiekvienam žirgui reikia skirti po valandą. Taigi, namo grįžtu apie 19 valandą. Poilsio dienų, galima sakyti, nėra. Prisipažįstu, jog labiausiai skriaudžiu žmoną. Jeigu prašo kartu nuvažiuoti į svečius, prižadu, jog kitą kartą tai tikrai…

Pokalbyje apie žirgus taip pat dalyvavo Juozo duktė – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto psichologijos specialybės studentė Diana Kvakšytė.

– Diana, Jūsų pats mylimiausias žirgas…

Juozo Kvakšio ir Gajaus „pašnekesys“ po finišo...

Juozo Kvakšio ir Gajaus „pašnekesys“ po finišo...

– Tai – aštuonerių metų rusų ristūnas Gajus. Jis mano vienintelis ir pats mylimiausias… (Pastaba – žiburiukai akyse, – lyg kalbėtų apie mylimą žmogų…) Susipažinome, kai jam buvo treji. Iš pradžių jis mane mokė kantrybės bei vadeliojimo abėcėlės, o dabar jau abu mokomės vienas iš kito…

– Ateina metas, kada jaunas kumeliukas kinkomas. Kaip vyksta šis procesas?

– Kiekvienam skirtingai. Pagal charakterį… Sulaukęs vienerių metų jauniklis imamas iš aptvaro ir pratinamas prie žmogaus. Svarbu, kad jis žmogaus nebijotų. Pakinkius į ratus visko būna, – ir laksto, ir griuvinėja. Kartais reikia iš abiejų šonų įsitvėrus kartu su būsima žvaigžde lakstyti.

– Nors Jūs studijuojate žmonių psichologiją, tačiau juk žirgas – taip pat gyvas padaras… Ar skiriasi žirgo elgsena varžybų ir treniruočių metu?

– Ryškiai skiriasi. Lenktynių metu jis jaučia kitų žirgų kvėpavimą, jo karštas kraujas ragina lėkti kuo greičiau ir pirmam pasiekti finišą. Žirgas jaučia žmogaus nuotaiką, varžybų jaudulys perduodamas ir žirgui. Laimėjęs lenktynes žirgas džiaugiasi ir supranta, jog būtent jis finišą pasiekė pirmas. Treniruočių metu jis būna daug ramesnis.

Pokalbio pabaigoje Juozas Kvakšys paprašė už suteiktą pagalbą padėkoti ūkininkams Alfonsui Maršalkai bei Rimantui Darvydui, UAB Spadviliškio lentpjūvė vadovui Alfonsui Žąsyčiui bei nepanorusiam pagarsinti savo pavardės vienam vilniečiui, nupirkusiam pakinktus bei vežimą ir šiaip padedančiam išlaikyti žirgus. Žirgų sportas Širvintose neatsiejamas nuo ŽŪB „Žirgynas“ vadovo Prano Navalinsko vardo. Praną Navalinską pažįsta visi širvintiškiai, prisimena jo dalyvavimą lenktynėse, jo iškovotas pergales Lietuvoje bei tarptautinę sėkmę. Pranas Navalinskas jau nebedalyvauja varžybose, tačiau jo gyvenimas ir dabar glaudžiai susijęs su žirgais. Juk meilė žirgams išlieka amžinai…

Pasak Juozo Kvakšio, žirgų lenktynės nebevyksta Butrimonių (Alytaus rajonas), Šeduvos (Radviliškio rajone), Krakių (Kėdainių rajone) hipodromuose. Širvintų hipodromas kol kas dar „gyvas“. Jame vyksta daugiau negu pusė Lietuvoje organizuojamų žirgų lenktynių. Vyksta ne tik respublikinės, bet ir tarptautinės ristūnų žirgų lenktynės Baltijos taurei laimėti. Hipodromas Širvintose – didelis turtas. Tik reikia mokėti ir sugebėti juo protingai pasinaudoti. Širvintų hipodromas laukia neabejingų žirgų sportui verslininkų pagalbos bei didesnio valdžios dėmesio.

Remigijus Bonikatas

     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!
Naujausi komentarai

Kiti straipsniai:

„Bėgimas vienija sielos brolius…“

Valstybės dieną Širvintose – karališka futbolo šventė

Vilniuje – su Velsu ir Ukraina

Lentelės viduryje, bet ne vidutiniokė

„Kaip smagu judėti nerealiai smagių žmogeliukų apsuptyje…“

Nyderlandų ir Lietuvos žvaigždės lankėsi Širvintų stadione

„Prisikeli lyg Feniksas iš pelenų…“

Tarptautinėse varžybose – prizas

DĖMESIO! PERSKAITYKITE IR PASAKYKITE KITIEMS: PASIKEITĖ FUTBOLO ŽVAIGŽDŽIŲ ŠVENTĖS GRAFIKAS. RUNGTYNĖS BUS ŽAIDŽIAMOS ANKSČIAU!

Tenisas tiesiogiai

Širvintose – pasaulio stadionus iš vietų kėlusios futbolo legendos

SK „Baltic Champs-Ježvito“ riedulininkams įteikti „kovingi“ sidabro medaliai

„Kai su galva susitari, tai ir kūnas paklūsta…“

Smiginis – nuėmęs stresą, nuovargį, pakėlęs nuotaiką

Širvintų maratono dalyvis rengiasi tapti „trigubu“ Geležiniu žmogumi

Už žiūrovų rasistinius šūkavimus vienerioms rungtynėms diskvalifikuotas futbolo stadionas

Laimėjo aukso medalius

Kiekvienas bėgikas galės parsinešti Širvintų maratono atminimo medalį

Dešimtą kartą tapo Lietuvos veteranų čempionu…

Kovos dėl bronzos medalių

Lietuvoje – trečias. Atstovaus šalies rinktinei!

Širvintose pirmąkart vyko Lietuvos regionų futbolo pirmenybės

Pirmoji pergalė savoje aikštėje

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos