Slovakija. Aleksandras Antipenkovas (kairėje) nusifotografavo su varžybų organizatoriumi Tiboru Gira.
Slovakijoje, Aukštuosiuose Tatruose, buvo surengtos senjorų raketinio modeliavimo varžybos, į kurias organizatoriai pakvietė ir kolegas iš užsienio. Šiose pirmąkart surengtose varžybose Lietuvai atstovavo nusipelnęs šalies treneris vilnietis Jurgis Strazdas, pasaulio čempionas vilnietis Maksimas Timofejevas, modeliuotojas vilnietis Mykolas Treikauskas ir Širvintų rajono Vindeikių kaimo seniūnaitis, aviamodelių entuziastas Aleksandras Antipenkovas, aktyviai dirbantis su rajono vaikais, vadovaujantis „Širvintų krašto“ modeliuotojų komandai.
Anot Aleksandro, slovakams kilo mintis įkurti naują raketų modelių klasę, kurioje galėtų varžytis tie, kurie jau ne taip aktyviai sportuoja. Raketų modelių klasė dar neturi pavadinimo, tačiau pagrindiniai reikalavimai jau yra: raketų modeliai turi būti ne trumpesni kaip 1 metras, skersmuo – ne mažiau 7,5 cm, o variklio galingumas – iki 100 niutonų.
Į kalnuose įsikūrusį Bardejovo miestą, vieną iš seniausių Slovakijos kurortų, susirinko nemažai senjorų. Be lietuvių, į Slovakiją taip pat atvyko ir čekų delegacija.
– Viskas buvo puiku, išskyrus … orų sąlygas, – apgailestavo Aleksandras Antipenkovas. – Pasitaikė labai drėgnas oras, lijo, todėl organizatoriai buvo priversti keisti išankstinius planus. Juo labiau kad dėl didelės drėgmės sugedo kompiuteris, tad nebuvo galima nustatyti, į kokį aukštį kilo sportininkų paleisti modeliai.
Aukštis, kurį pasiekia raketų modeliai, yra vienas kriterijų išaiškinti nugalėtoją. Toje pat klasėje taip pat vertinama modelio pagaminimo kokybė, išvaizda, o kitoje – dar ir trukmė, kiek modelis išbuvo ore, kol parašiutu nusileido ant žemės.
Geriausiai tarp lietuvių pasirodė pirmą vietą iškovojęs Jurgis Strazdas, kurio raketa kilo tris kartus. Aleksandro Antipenkovo modelis dėl suprastėjusio oro pakilo tik du kartus. Paskui organizatoriai, pagailėję modelių, kad šie nebūtų apgadinti, varžybas nutraukė. Tačiau dėl to dalyviai labai nesisielojo. Paprastai „pirmas blynas“ visada prisvyla. Bet ir be varžybų svečiams buvo ką veikti: Bardejovo senamiestis yra įtrauktas į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą.
Na, o gegužės pradžioje Trakų rajone, Madžiūnuose, buvo surengtos Moksleivių techninių sporto šakų spartakiados varžybos, kuriose jaunieji Širvintų rajono modeliuotojai, dalyvavę S6 (išsilaikymo ore su juostele modelių) ir S7 (kopijų) klasėse, iškovojo 3-iąją vietą.
Širvintiškis Tomas Erslavas ir jo sukonstruotas modelis - lenkų meteorologinės raketos „Meteor-1E“ kopija.
S6 klasėje rezultatus lemia tai, kiek modelis išsilaiko ore. Varikliui baigus veikti, modelis išskleidžia stabdymo priemonę: parašiutą, juostelę, rotorių arba sparnus (sklandytuvuose). S7 klasėje gali dalyvauti tik sumažintos tikrų raketų kopijos. Jos vertinamos dviem etapais: stende (vertinamos pagal kopijavimo kokybę: detalizaciją, dažymo kokybę, sujungimus ir t. t.) ir skrydyje (vertinamos pagal skrydžio kokybę, papildomi taškai skiriami už pakopų skaičių, variklių skaičių ir spec. efektus).
Kaip teigė modeliavimo veteranas Aleksandras Antipenkovas, anksčiau dalyviai į varžybas netgi turėdavo atsivežti savo modelių atitikimą garantuojančius sertifikatus. Sportininkai savo sukurtas raketas veždavo į Baikonurą (Rusija), įvairiais būdais siųsdavo į Prancūziją, JAV, kad originalių raketų konstruktoriai parašais ir antspaudais patvirtintų, jog modelį galima laikyti tikrosios raketos kopija.
Asmeninėse varžybose nė vienam jaunajam rajono konstruktoriui nepavyko tapti prizininku.
Varžėsi ir suaugusieji. Čia debiutavęs širvintiškis Tomas Erslavas S7 klasėje tapo čempionu. Tomas į varžybas atsivežė lenkiškos meteorologinės raketos „Meteor-1E“ kopiją.
Mažai kam žinoma, jog Lenkijoje raketos buvo pradėtos konstruoti 1962 metais. Sukūrusi raketą, Lenkija tapo šeštąja šalimi Pasaulyje po Tarybų Sąjungos, JAV, Anglijos, Japonijos ir Prancūzijos, turinčia savo konstrukcijas raketas. „Meteor-1E“ buvo eksperimentinė lenkų raketa, kurios buvo pagaminti tik 4 vienetai. Paskutinioji „Meteor-1E“ raketa pakilo 1973 metų rugsėjį. Jos ilgis buvo 2,86 m, svoris – 35,5 kg, kėlė 1,45 kg naudingojo krovinio ir pasiekė 21 km aukštį.
– Gaila, kad ir čia persekiojo Slovakijos „prakeiksmas“ – suaugusiųjų varžyboms sutrukdė popiet kilęs škvalas, tad buvo apsiribota tik stendiniu vertinimu, raketos skrydyje nepamatėme, – sakė Aleksandras.
Gintaras Bielskis
