Daugelis Širvintų krašto žmonių puikiai prisimena Justiną Blažį – talentingą miesto mokyklų mokinį, meninio žodžio konkursų laureatą, kultūros renginių dalyvį, žolės riedulininką ir nuolat judesyje esantį sporto entuziastą.
Šiandien Justinas – jau subrendęs, kryptingai savo keliu einantis vyras, kurio veikla ir pasiekimai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Baigęs bakalauro studijas Lietuvos sporto universitete, šiuo metu jis tęsia magistro studijas visuomenės sveikatos ir fizinio ugdymo srityje, aktyviai dirba grupinių ir asmeninių treniruočių treneriu, yra sertifikuotas HYROX treneris bei šios sporto šakos varžybų dalyvis. Be to, Justinas eina Lietuvos nacionalinės žolės riedulio rinktinės fizinio pasirengimo trenerio pareigas, o šiemet Turkijoje vykusiose varžybose pasirodė ir kaip treneris, ir kaip žaidėjas. Devynerių metų patirtis vandenlenčių sporte, nuolatinis dalyvavimas varžybose, pasiruošimas maratonui ir ateityje laukiantis „Iron Man“ iššūkis tik dar labiau atskleidžia jo ryžtą ir atsidavimą sportui.
Turėdamas valandėlę laisvo laiko, Justinas Blažys sutiko pasidalinti savo patirtimi, įžvalgomis ir ateities planais.
– Kaip prasidėjo Jūsų kelias sporte ir kas labiausiai nulėmė, kad pasirinkote būtent šią kryptį?
– Jau nuo pat mažens buvau labai aktyvus vaikas. Augau vienkiemyje, todėl veiklos niekada netrūkdavo – nuolat sugalvodavau, kaip laiką praleisti aktyviai, judėti ir išbandyti save įvairiose veiklose. Manau, kad būtent ta aplinka natūraliai suformavo poreikį judėti ir būti fiziškai aktyviam. Savo sportinio kelio pradžia galėčiau laikyti Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos penktą klasę, kai pirmą kartą apsilankiau žolės riedulio treniruotėje pas trenerę Aušrą Janutaitę.
Žolės riedulį pasirinkau todėl, kad ši sporto šaka tuo metu atrodė labai įdomi, išskirtinė ir šiek tiek neįprasta. Taip pat nemažai įtakos turėjo ir tai, kad tuo metu dauguma Širvintų vaikų jau žaidė žolės riedulį. Nuo pat pirmųjų treniruočių ši sporto šaka man tapo labai svarbi. Treneriai sugebėjo sudominti, motyvuoti, o kelionės į varžybas visada būdavo didžiulė motyvacija ir vienas laukiamiausių momentų. Po kelerių metų treniruočių pradėjau atstovauti SK Baltic Champs–Ježvitas komandai, kuriai iki šiol vadovauja treneris Romualdas Chmeliauskas. Kartu su komanda pasiekėme daug reikšmingų rezultatų, kuriuos per tiek metų net būtų sunku visus suskaičiuoti. Jeigu reikėtų apibendrinti, kodėl pasirinkau aktyvų gyvenimo būdą ir sportą, atsakymas būtų paprastas – mane visada motyvavo galimybė testuoti savo ribas ir stumti save pirmyn net nepatogiausiose situacijose. Būtent sportas išmokė disciplinos, atkaklumo ir gebėjimo nepasiduoti susidūrus su iššūkiais.
– Kodėl nusprendėte studijuoti Lietuvos sporto universitete ir kuo patraukė treniravimo sistemos bei visuomenės sveikatos studijos? Ką davė bakalauro studijos ir kuo skiriasi magistro studijų patirtis?
– Studijuoti Lietuvos sporto universitete nusprendžiau todėl, kad šis universitetas Lietuvoje yra viena stipriausių aukštųjų mokyklų, ruošianti sporto, fizinio aktyvumo ir sveikatos specialistus. Mane visada domino žmogaus fizinis pajėgumas, sveikatos stiprinimas bei sporto poveikis gyvenimo kokybei, todėl treniravimo sistemų ir visuomenės sveikatos studijos pasirodė prasmingas pasirinkimas, leidžiantis suderinti teorines žinias su praktiniu darbu. Treniravimo sistemų studijos patraukė galimybe gilintis į sportininkų rengimo principus, fizinių gebėjimų ugdymą, krūvio planavimą bei individualizuotą treniravimo procesą. Tuo tarpu visuomenės sveikatos studijos išplėtė požiūrį į fizinį aktyvumą ne tik sporto kontekste, bet ir kaip svarbią visuomenės sveikatos gerinimo priemonę, padedančią užkirsti kelią ligoms ir skatinti sveiką gyvenseną. Bakalauro studijos suteikė tvirtą teorinį pagrindą bei praktinių įgūdžių. Studijų metu išmokau planuoti treniruočių procesą, vertinti fizinį pasirengimą, analizuoti žmogaus organizmo reakciją į fizinį krūvį bei taikyti moksliškai pagrįstus metodus praktikoje. Taip pat buvo ugdomi bendrieji gebėjimai: kritinis mąstymas, atsakomybė, darbas komandoje ir bendravimas su įvairaus amžiaus bei fizinio pasirengimo žmonėmis. Svarbi bakalauro studijų dalis buvo praktika, leidusi realioje aplinkoje pritaikyti įgytas žinias ir geriau suprasti specialisto atsakomybę. Magistro studijos pasižymi gilesniu ir labiau analitiniu požiūriu į pasirinktą sritį. Jei bakalauro studijos buvo orientuotos į profesinių pagrindų formavimą, magistro studijose daugiau dėmesio skiriama moksliniams tyrimams, duomenų analizei, problemų sprendimui bei savarankiškam darbui. Magistro studijos leidžia ne tik taikyti jau turimas žinias, bet ir kritiškai vertinti treniravimo ar sveikatos stiprinimo metodikas, kurti naujus sprendimus bei prisidėti prie mokslo ir praktikos pažangos. Taip pat sustiprėjo gebėjimas savarankiškai planuoti veiklą, priimti argumentuotus sprendimus ir gilinti profesinę specializaciją.
– Esate sertifikuotas HYROX treneris. Pirmiausia pasakykite, kas yra HYROX? Kaip atradote šią sporto šaką ir kuo ji išsiskiria iš kitų?
– HYROX – tai tarptautinės funkcinio sporto varžybos, apjungiančios ištvermės bėgimą ir funkcines jėgos užduotis. Varžybų formatas visame pasaulyje yra vienodas – dalyviai kaitalioja 1 km bėgimo atkarpas su skirtingomis funkcinėmis rungtimis, tokiomis kaip rogių stūmimas ir traukimas, irklavimas, įtūpstai su svoriu, sienos kamuolio metimai ir kitos užduotys. Dėl standartizuoto formato sportininkai gali lyginti savo rezultatus tarptautiniu mastu. Šią sporto šaką atradau visai netikėtai socialiniuose tinkluose. Iš pradžių tai patraukė dėmesį kaip nauja ir dinamiška sporto kryptis, tačiau greitai supratau, kad tai puiki galimybė išbandyti save naujoje srityje ir išeiti iš įprastos treniravimo bei sportavimo rutinos. HYROX išsiskiria tuo, kad sujungia jėgą, ištvermę ir funkcinį pasirengimą į vieną sistemą. Skirtingai nei tradicinės fitness ar funkcinio sporto treniruotės, čia labai aiški struktūra ir apibrėžtas varžybų modelis, todėl sportininkai gali kryptingai ruoštis ir objektyviai vertinti savo progresą. Be to, ši sporto šaka yra prieinama tiek profesionalams, tiek mėgėjams, todėl skatina platesnės visuomenės įsitraukimą į fizinį aktyvumą. Būtent šis universalumas, aiški sistema ir galimybė nuolat tobulėti mane paskatino gilintis į HYROX metodiką ir tapti sertifikuotu treneriu.
– Aktyviai pats dalyvaujate HYROX varžybose. Koks startas iki šiol buvo įsimintiniausias?
– Turbūt įsimintiniausias startas buvo pats pirmasis mano HYROX varžybose Lenkijoje, Katovicų mieste. Įdomiausia tai, kad iš pradžių buvau vienintelis žmogus iš savo aplinkos, kuris norėjo jose dalyvauti. Tačiau vėliau kažkaip pavyko prikalbinti kelis draugus, galiausiai pradėjome ruoštis visi kartu. Tuo metu nelabai žinojome, ko tikėtis, nes mūsų aplinkoje beveik niekas dar nebuvo dalyvavęs HYROX varžybose. Dėl to pats pasiruošimo procesas buvo labai įdomus – bandėme suprasti formatą, testavome treniruotes, mokėmės paskirstyti krūvį. Buvo daug nežinomybės, bet kartu ir labai daug motyvacijos. Atvykus į varžybas labiausiai nustebino atmosfera – dalyvių kiekis, organizacijos lygis ir bendras energijos jausmas. Tada ir supratau, kad tai nėra tik dar vienas startas, o sporto šaka, kurioje tikrai noriu toliau tobulėti tiek kaip sportininkas, tiek kaip treneris.
(Bus daugiau)
Kalbėjosi Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš asmeninio J. Blažio archyvo
