Į sportą keitėsi ne vaikų, o mokytojų požiūris

Žygiuoja Musninkų vidurinės mokyklos lengvosios atletikos komanda. Priekyje - Leonas Vaicekauskas.

Žygiuoja Musninkų vidurinės mokyklos lengvosios atletikos komanda. Priekyje - Leonas Vaicekauskas.

Neseniai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija išplatino informacinį pranešimą „Mokinių gyvensenos tyrimas atskleidė sveikos gyvensenos trūkumus“. Toks tyrimas visos Lietuvos mastu atliktas pirmą kartą. Jis nėra džiuginantis. Nors tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma Lietuvos vaikų jaučiasi laimingi ir savo sveikatą vertina gerai (taip mano 5 iš 6 šalies vaikų), tačiau labai mažai vaikų teigė užsiimantys sportu – tai ne pamokų metu daro vos 1 iš 10 moksleivių. Nerimą kelia tai, kad mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgsena yra gana prasta, sveikatai įtaką darančių rizikos veiksnių rodikliai aukšti. Bloga padėtis dėl alkoholio, tabako bei narkotikų vartojimo. Paaiškėjo, kad net 1 iš 5 vaikų Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių rūkė. Trečdalis vaikų per pastaruosius 12 mėnesių vartojo alkoholį. Buvo ir kitas svaigiąsias medžiagas vartojusių vaikų – 3 procentai mokinių nurodė per pastaruosius metus vartoję marihuanos, o 1 procentas – kitų narkotikų.

Vyresnės kartos žmonės stebisi, kad šiandien vaikai mieliau žaidžia su kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais, kad net futbolą ar krepšinį „gyvai“ žaisti tingi, o ką jau kalbėti apie lengvąją atletiką… Apie tai, kaip savo laisvalaikį praleisdavo vaikai prieš 50 – 60 metų, kalbamės su buvusiu „Atžalyno“ progimnazijos kūno kultūros mokytoju ekspertu Leonu Vaicekausku.

- Vidurinę mokyklą baigėte beveik prieš 60 metų… Dabar beveik kiekviena mokykla turi sporto sales, miesteliuose įrengti daugiafunkciai sporto aikštynai, tik juose sportuoti nėra kam… Kaip buvo jūsų jaunystės metais?

- Buvo žymiai sunkesnės sportavimo sąlygos. Nebuvo sporto salių, jau vėliau truputį geresnę sporto salę įrengė Bartkuškio technikume. Dar buvo vienintelė salė Širvintose – dabartinė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos aktų salė, tik tada joje stovėjo kelios malkomis kūrenamos krosnys. Krepšinio lentos buvo pakabinamos ant sienų.

Musninkuose baigiau vidurinę mokyklą. Iš pradžių neturėjome jokios sporto salės. Vėliau sutvarkėme buvusį kalėjimo pastatą. Kad galėtume mėtyti kamuolį į krepšį, jį pagilinome – iškasėme gilyn apie metrą žemių ir jas išnešėme (dabar ten aktų salė). Patalpa buvo nedidelė – žaidžiant krepšinį sutapdavo centro ir baudos linijos. Nors sąlygų sportuoti nebuvo, bet buvo didelis noras. Rudenį iki pat pirmo sniego žaisdavome lauke futbolą, krepšinį. Prisimenu, reikėdavo per bulviakasį kasti bulves. Laukdavome pietų pertraukos, nes reikėdavo dalyvauti tarpklasinėse krepšinio varžybose, po jų vėl „varydavom“ į bulvių lauką. Spėdavome. Vykdavo tarpklasinės futbolo, krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos varžybos. Žiemos būdavo daug „padoresnės“. Vykdavo slidinėjimo varžybos Bartkuškyje, Širvintose, suvažiuodavo daug slidininkų iš viso rajono.

Pavyzdžiui, mūsų mokykla atvažiuodavo rungtyniauti į Širvintas. Varžybose dalyvaudavo įvairaus amžiaus komandos – jauniai, jaunės, jaunučiai, jaunutės. Atvažiuodavome per atostogas – čia ir nakvodavome ant šiaudų ar čiužinių, vykdavo diskotekos, susipažindavome su bendraamžiais – buvo įdomu. Dabar nespėja nei normalaus uždarymo padaryti, o jau už durų laukia geltonasis autobusiukas. O kokios būdavo turizmo varžybos – akinė nuotrauka, kliūčių ruožas, orientavimosi varžybos, meno saviveiklos, sanitarinio parengimo, aplinkos apipavidalinimo, virėjų konkursai. Kas draudžia tai daryti dabar? Nėra vaikų? Neteisybė…

- Tai kas pasikeitė? Matyt, pakito vaikų požiūris į sportą?

- Man atrodo, kad vaikų požiūris nesikeitė. Po truputį keitėsi mokytojų požiūris. Prisimenu, savo darbo su vaikais pradžią. Baigęs mokyklą, 1961 metais pradėjau dirbti Sporto komiteto pirmininku, o, panaikinus Širvintų rajoną, perėjau dirbti fizinio lavinimo (dabar kūno kultūros) mokytoju į Vindeikių aštuonmetę mokyklą. Sporto salės nebuvo. Nueidavome su vaikais į mišką, išsipjaudavome lazdynų, parsinešdavome, iš jų supindavome užuolaidas ir pakabindavome ant langų klasėje, suolus sustatydavome trimis aukštais, ir klasėje žaisdavome tinklinį, krepšinį… Organizuodavome krepšinio varžybas rato sistema. Transporto niekas neduodavo, į varžybas važiuodavome dviračiais. Lengvai numindavome į Bartkuškį, Kernavę, Vileikiškius, Liukonis, Zibalus. Ten sužaisdavome rungtynes ir grįždavome namo. Noriu pasakyti, kad jeigu vaiką sudominsi, jis būtinai sportuos. Dirbant „Atžalyno“ progimnazijoje, dažnai sulaukdavau skambučio į duris: „Mokytojau, gal galima į salę?“ Ir eini, nesvarbu, ar šeštadienis, ar sekmadienis. Kad ir dėl trijų ar keturių vaikų.

- Kartais tėvai mano, kad sportas tik trukdo mokslui…

- Prisiminkime kad ir sovietiniais laikais vykusias sukarintas „Ereliuko“ varžybas. Užėmę Lietuvoje pirmąją vietą, septynis kartus dalyvavome visasąjunginėse „Ereliuko“ varžybose. Atskirose rungtyse užimdavome prizines vietas, o kartą Kirgizijos sostinėje Frunzėje (dabar Biškekas) šaudymo rungtyje tarp 90 komandų užėmėme pirmąją vietą. Geriausias pasiekimas Pskove – bendroje įskaitoje iškovojome trečiąją vietą. Tada dirbome tikrai rimtai. Nors treniruotės vykdavo kiekvieną dieną, tačiau tarp mūsų buvo trys aukso, keturi sidabro medalininkai (už mokslo pasiekimus). Tai tik patvirtina taisyklę, jog sportas mokslui netrukdo.

- Šiais laikais mokiniai vasaros atostogas praleidžia žaisdami prie kompiuterių, geriausiu atveju, savaitei išvyksta į kokią nors poilskio stovyklą arba su tėvais vartaliojasi ant smėliuko prie kokio nors vandens telkinio. O kaip būdavo anksčiau?

- Dauguma mano kartos vaikų vasarą praleisdavo dirbdami. Besimokydamas mokykloje, vasarą kartu su vyrais pjoviau rugius, šieną. Būdavo, eina vienas paskui kitą su dalgiais 20 vyrų – ir tu turi spėti kartu su visais. Vakare po visų darbų zovada nuvarai arklį į ganyklą ir parbėgęs eini žaisti krepšinį arba tinklinį. Žaisdavome iki sutemų, kada jau sunku būdavo kamuolį įžiūrėti. Tada dar nubėgdavau apie kilometrą iki upės ir ten nusimaudydavau. Kitą dieną jau pusę aštuonių ryto motina pažadindavo, nes reikėdavo į pieninę pieną nešti. Atgal su naščiais tempi du kibirus išrūgų kiaulėms. Laiko tinginiauti praktiškai nebūdavo. Užtai augome sveiki kaip ridikai…

1958 metai. Keturios musninkiečių komandos iš Širvintų parsivežė tris taures.

1958 metai. Keturios musninkiečių komandos iš Širvintų parsivežė tris taures.

- Daug diskusijų vyko ir vyksta dėl pradinio karinio rengimo mokyklose. Kaip jums atrodo, ar jis reikalingas?

- Ne tik reikalingas, jis būtinas. Kai prasidėjo Lietuvos atgimimas, buvau Širvintų karinio parengimo centro vadovas. Tada mus visus sukvietė į pasitarimą Švietimo ir sporto ministerijoje dėl pradinio karinio parengimo mokyklose. Kaip dabar prisimenu tokį Seimo narį Tupiką, kuris rėžė ugningą kalbą, kad karinis rengimas – tai mokymas žudyti, ir jį reikia kuo skubiau panaikinti. Pavardė labai atitiko jo mąstyseną… Ar šiandien Lietuvai nereikia gerai paruoštų tvirtų ir ryžtingų vyrų? Pas mus jau tokia tradicija, jog atėjusi nauja šalies valdžia turi kažką gero sugriauti… Buvo net toks metas, kai valdžia svarstė, ar reikia kūno kultūros pamokose palikti rikiuotės pratimus. Atseit, muštras gali sužaloti vaiko psichiką…

- Kokia jūsų nuomonė apie visuotinę karinę tarnybą?

- Pirmiausia, buvo padaryta klaida, kai panaikino visuotinę privalomąją karinę tarnybą ir perėjo prie profesionaliosios. Pamatėme, jog pora tūkstančių kad ir profesionalių karių Tėvynės neišgelbės. Kaip šiandien pasiruoši ginkluotam pasipriešinimui, jei dauguma Lietuvos jaunų vyrų neturi jokio supratimo apie karinius dalykus. Dabar po truputį grįžtama prie visuotinės privalomosios tarnybos, tačiau jau gali būti per vėlu, nes pusė jaunuolių netinka tarnybai dėl sveikatos. Tarnyba kariuomenėje – vyriškumo mokykla. Anksčiau sakydavo, koks vyras, jei kariuomenėje netarnavai…

- Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas

Naujausi komentarai
  • ååå    2017-05-21 18:14         

    Nebera tokiu entuziastu,kaip gerbiami Vaicechauskai,nebera ir sportuojanciu.

  • y    2017-05-19 18:00         

    Visuomet grazios senos nuotraukos.

  • buvęs mokinys    2017-05-19 16:46         

    “Kas draudžia tai daryti dabar? Nėra vaikų? Neteisybė…”.
    Nėra komjaunimo organizacijos ir tarybinio militarizmo..

Tavo komentaras
Jūsų vardas:

Jūsų komentaras:
neburnok.lt
Svetainės administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite administracija apie netinkamus komentarus info@sirvinta.net. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar jums buvo įsisiurbusi erkė?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama
  
Statistika
Dabar svetainėje: 5 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.