Tapti tarybų nariais daugiausia nori Vytautai, tik štai rajone toks vienas

Liko kelios savaitės iki tos dienos, kai prie starto linijos sustings vietos politikai, dirbsiantys, o gal tik deklaruosiantys, jog dirbs mums. Kaip visada, rinkimai prasidės išankstiniu balsavimu, paskui balsavimo teisę įgiję gyventojai patrauks prie urnų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė šįmet į vietos savivaldą pretenduosiančių kandidatų ir politinių jėgų sąrašus. Didelių pokyčių nebuvo, tačiau rinkėjams pasirinkti bus lengviau: pasiūlyta balsuoti už penkis kandidatus į mero postą ir penkis politinių partijų sąrašus.

Šįmet rajono meru pretenduoja tapti Marijan Buinickas (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga), Anna Kuznecovienė (Lietuvos socialdemokratų partija), Živilė Pinskuvienė (Lietuvos regionų partija), Virginijus Sarpauskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Irena Sližauskienė (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“).

Beveik visi pretendentai yra žinomi, dirbantys ar dirbę savivaldoje kaip tarybos nariai, o Živilė Pinskuvienė, Anna Kuznecovienė ir Virginijus Sarpauskas kandidatavo tiesioginiuose Širvintų rajono savivaldybės mero rinkimuose prieš ketverius metus.

VRK išbraukus vieną kandidatę, vietos konservatorių sąrašas sutrumpėjo iki 12 kandidatų. Tai pats trumpiausias sąrašas mus laukiančiuose rinkimuose. Kas tie kandidatai, galima jau dabar sužinoti VRK interneto svetainėje. Susipažinus su kai kuriais kandidatais lieka nemažai klaustukų. Kaip ir dėl išbrauktos kandidatės, jų veidai ir pavardės vietos gyventojams gali pasirodyti nematyti, nors gyvenamoji vieta ir nurodyta mūsų rajono savivaldybėje. Tiesa, galimai vengdami atskleisti daugiau kortų ne visi kandidatai pasistengė nurodyti konkrečiau, kokioje gyvenvietėje jie galimai gyvena, kai kam tai – „Širvintų r. savivaldybė“.

Užtat tarp konservatorių kandidatų galima rasti Seimo narės padėjėją, jų frakcijos Seime referentą, dar pernai gimnaziją viename Žemaitijos rajone baigusią, tačiau finansų konsultante neva spėjusią tapti ir mūsų rajone neva apsigyvenusią kandidatę. Be jų, konservatorių sąraše dar kandidatuoja ir trys asmenys, gyvenamąją vietą deklaravę Vilniuje. Bent taip jie nurodo savo biografijose, kurias skelbia VRK.

Bent du iš registruotų kandidatų savo gyvenamąją vietą nurodo esant Paširvinčio kaime. Ar vietos gyventojams jie žinomi – atviras klausimas.

Vienas iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų nesugebėjo teisingai įvardyti mokyklos, kurią jis baigė, pavadinimo – jam tai „Stuokos Gusevičiaus“ vidurinė mokykla. Čia atsitiktinė klaida ar elementaraus neraštingumo įrodymas? Klaida ypač svilina akis, kai būtent šis kandidatas skundė teismui planuojamą švietimo pertvarką rajone, kuri iš esmės buvo susieta su jo buvusios mokyklos reorganizacija. Kandidatas tada įžvelgė pažeistus jo interesus.

Šis „Partijos vardan valdžios“ šalyje pravardžiuojamas sąrašas gali į akis kristi ir tuo, kad primena kelių šeimų paraišką. Jame galima rasti penkias atskiras artimų ryšių per šeimą ar artimuosius šeimos narius sąsajas. Kai kuriose poruojasi po du kandidatus, bet yra ir trijų asmenų paraiška būti valdžioje. Kone vaizdelis iš šeimyniniais klanais išgarsėjusios Silicilijos istorijos! Negi teks ieškoti savo komisaro Katanio?

Mūsų rajone yra 21 tarybos narys, o tai reiškia, kad sąrašuose turi būti ne mažiau kaip po 11 kandidatų (pusė plius vienas). Negi rajone tarp dešimties tūkstančių gyventojų nesurandama vienuolikos įvairioms gyventojų grupėms ir vietovėms galinčių atstovauti gyventojų, jei tenka pasitelkti „šeimyninę rangą“.

Likus 30 dienų iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, VRK paskelbė oficialiai registruotų kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir merus asmenų sąrašus, iš kurių aiškėja, jog statistinio kandidato portretas – vedęs ir pasiturintis 49 metų vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia apie 100 tūkstančių eurų.

Pas mus kandidatą vardu Vytautas turi vienintelė Lietuvos regionų partija. Tarp kandidačių moterų dažniausiai sutinkamas vardas – Daiva. Bet tokio vardo tarp kandidačių mūsų rajone nėra.

Šįmet į Širvintų rajono tarybą kandidatuoja 115 tikrų ar formalių savivaldybės gyventojų, iš jų 5 pasirengę užimti mero postą. Mero, kuris po Savivaldos įstatymo pakeitimų, jau nebebus tarybos narys. Jis tebepirmininkaus savivaldybės tarybos posėdžiams, tačiau už sprendimo projektus balsuoti nebegalės.

Ši naujovė ypač krenta į akis kai pamatai, jog „demokratų“ sąrašo vedlė vienintelė rajone nemėgina šturmuoti merės posto, o tą misiją partija patikėjo antrąja sąraše įrašytai kandidatei, kuri apskritai yra naujokė politikoje, jei neskaičiuoti tų kelių metų, kai beveik prieš pusę amžiaus sovietmečiu buvo vieno iš šalies miestų tarybos deputate. Vyresnioji karta dar gerai pamena, kaip iš „partinių ir nepartinių bloko“ sovietinė valdžia suformuodavo paklusnius bei formalius rankų kilnotojus, sistemos sraigtelius, o rinkėjai galėjo rinktis tik iš vieno kandidato, tiksliau – santvarkos statytinio.

Tai, kad meru pretenduoja tapti ne pirmas sąrašo numeris, nėra vienintelis atvejis šalyje. Bet tai iškrenta iš nerašytos taisyklės, nes žmonės linkę sieti komandą būtent su jos vedliu. Šiuo gi atveju tampa nebeaišku, kas iš tikrųjų yra lyderis. Tarsi formuojasi galima dvivaldystė. O gal tai tik sąrašo lyderio baimė patirti fiasko tiesioginiuose rinkimuose. Juk, sakykime, prieš ketverius metus tiesioginiuose mero rinkimuose kandidatavę Anna Kuznecovienė ir Virginijus Sarpauskas nesurinko nė penkių procentų nuo dalyvavusių rinkėjų, o į tarybą pateko tik todėl, kad išliko pirmaisiais partijų sąrašuose – ta nežymi persvara prieš žemiau kotiruotus leido gauti vienintelius partijos iškovotus mandatus.

Būnant pirmu visada daugiau galimybių juo ir likti. Prieš ketverius metus penkių sąrašų vedliai po rinkimų ir liko pirmais, o keturi jų pelnė tuos vienintelius partijoms iš dangaus nukritusius mandatus.

Nauja „kandidatavimo kultūra“, kai vietoj savęs „ant minų“ varai kitą, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista. Bet gali turėti ir paaiškinimą, jei prisimintume dar pilietiniame kare Rusijos bolševikų įvestą taisyklę. Tada šalia pulko ar didesnio junginio vado bolševikai pastatydavo komisarą, jog šis prižiūrėtų, ar vadas kariauja tinkamai ir, esant reikalui, įremtų naganą šiam į pakaušį. Ar nenutiks, kad kai kur savivaldoje sąrašų lyderiai (o jais dažniausiai yra partijų vadovai vietose) netampys už virvučių partijos iškeltus merus, t. y. nevairuos rajoną sėdėdami keleivio sėdynėje?

Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 10 d. laikraščio numeryje.