Vietos savivaldos dieną Lietuvoje minime nuo 2007-ųjų.
Ko gero, pirmomis savarankiškomis savivaldybėmis mūsų rajono teritorijoje reikėtų laikyti Širvintų, Gelvonų ir Musninkų valsčius, kurie buvo įkurti dar Rusijos imperijos laikais. 1861 metais panaikinus baudžiavą, visoje Rusijos imperijoje atkurta luominė valstiečių savivalda – valsčiai.
Kaip teigiama portale lietuvai.lt, 1870 metais Širvintų valsčiui priklausė 138 gyvenvietės, jose buvo 696 kiemai, gyveno 7264 žmonės. Po 10 metų gyvenviečių skaičius išaugo iki 161, buvo 700 kiemų, gyveno 9202 gyventojai. Tuomet Širvintų valsčius turėjo 11 seniūnijų. Pirmasis visuotinis gyventojų surašymas, vykęs 1923-iaisiais, penkeri metai po paskelbtos nepriklausomybės, parodė, kad valsčiuje buvo 1940 kiemų, juose gyveno 9479 žmonės.
Musninkų valsčius buvo kiek mažesnis. 1870 metais jam priklausė 107 gyvenvietės su 425 kiemais ir 5304 gyventojais, o 1880 metais valsčius turėjo 7 seniūnijas, 113 gyvenviečių, 460 kiemų su 5330 gyventojų. 1923 metų visuotinis gyventojų surašymas parodė esant 1529 kiemus, o juose gyveno 7529 žmonės.
Gelvonų valsčius buvo mažiausias iš šių trijų. Nuo 5104 gyventojų 1870 metais jų skaičius per dešimt metų išaugo iki 5640, o gyvenvietės – nuo 89 iki 103, kiemų padaugėjo tik 9. 1880 metais Gelvonų valsčiui irgi priklausė 7 seniūnijos.
Tiesa, pagal 1923 metų gyventojų surašymo rezultatus Gelvonų valsčius su 9300 gyventojų pranoko Musninkų valsčių. Paaiškinama tuo, kad surašytojai Gelvonų valsčiuje suskaičiavo 1974 kiemus – kelias šimtais daugiau nei pas kaimynus.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 8 d. laikraščio numeryje.
