Planas B: kaip nušluostyti nosį ukmergiškiams

Rinkimų kodeksas nurodo, kad Lietuvoje 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse rinkimų apygardose pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) rinkimų sistemą. Dar 70 Seimo narių renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu renkama daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą Lietuvos Respublikos teritoriją.

Kai kurių valstybių gyventojams tokia mišri rinkimų sistema sunkiai įkandama. Juk galima tą 141 narį išrinkti tiesiogiai 141 rinkimų apygardoje. Ar visus išrinkti pagal proporcinę sistemą, t. y. pagal sąrašą.

Sąmokslo teorijų, kodėl gimė tokia rinkimų sistema, yra įvairių. Šalininkai pirmiausia nepamiršta argumentuoti, kad sistema yra gera, nes leidžia į Seimą patekti ir ne politinių partijų atstovams, išsikėlusiems savo kandidatūrą. Tik tai, kad tokia teisė būtų ir visus narius renkant tiesiogiai, nutylima. Matyt, nenorima pripažinti, kad daugiamandatėje apygardoje taikoma rinkimų sistema yra gelbėjimo ratas tiems partijų lyderiams, kurie tiesioginiuose rinkimuose pasirodo ne kaip lyderiai. Tada į Seimą jie atvažiuoja kaip sąrašiniai.

Antra, ką bando paaiškinti galiojančios rinkimų sistemos gerbėjai, yra tai, kad tiesiogiai išrinktas narys yra lygiai toks pat Seimo narys, kaip ir sąrašinis. Jis tik tokiu būdu pateko į valdžią ir dirba visai Lietuvai, o ne kuriam nors regionui.

Bet kiekvienas supranta, kad realybėje yra kitaip. Tai patvirtina net patys politikai. Reikia pavyzdžio? Štai.

2023 metų pabaigoje buvo pertvarkoma nemažai rinkimų apygardų, tada neliko ir buvusios Molėtų-Širvintų rinkimų apygardos. VRK nutarė, kad Širvintų rajone gyvenantys rinkėjai bus prijungti prie Deltuvos pietinės rinkimų apygardos, kurioje ir didesnė dalis Ukmergės rajono su miestu. Gi mažesnė dalis buvo atiduota Deltuvos šiaurinei apygardai.

Kaip tada rašėme, mums tekusios Deltuvos pietinės (ačiū, kad VRK pavadintos ne Kalabybiškio pusrytinės) apygardos rinkėjų pyragas yra maždaug toks: apie trečdalis širvintiškių ir du trečdaliai ukmergiškių.

Raminimus, kad tiesiogiai renkamas Seimo narys ten nėra joks rinkėjų atstovas, Ukmergės savivaldybės administracija priėmė kaip pažeidžiančius šios savivaldybės teises. Mat Ukmergės rajono meras vardanlietuvininkas Darius Varnas teismui apskundė (tiesa, nesėkmingai) Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą šios savivaldybės teritoriją išskaidyti į dvi vienmandates rinkimų apygardas.

„Neleisime suskaldyti rajono teritorijos ir Ukmergės rajono savivaldybės rinkėjus priskirti skirtingoms apygardoms – kad jie balsuotų už skirtingus kandidatus į Seimą“, – tam skirtame savivaldybės pranešime teigė Varnas. Buvo pateikti Ukmergės savivaldybės duomenys, kad Deltuvos šiaurinėje apygardoje ukmergiškiai sudarys mažesnę rinkėjų dalį – jų bus 5236, kai kartu balsuos 7762 Panevėžio rajono gyventojai (pusantro karto daugiau nei ukmergiškių) ir 20 563 anykštėnai (beveik keturis kartus daugiau nei ukmergiškių). Ir pažymėta: – „Ukmergės rajono savivaldybės gyventojai turės labai mažą tikimybę išsirinkti savo interesams atstovaujantį Seimo narį“.

Savivaldybė dėl to įžvelgė gana niūrią perspektyvą. Esą tai tik dar labiau atitolins žmones nuo valdžios, atims galimybę rinkėjams vienmandatėse apygardose išsirinkti atstovus, kuriuos jie geriausiai pažįsta ir kuriais pasitiki, paskatins nepasitikėjimą valdžia, abejingumą ir sumažins motyvaciją dalyvauti rinkimuose. Tokie pokyčiai ne tik apsunkins rinkėjams balsavimo teisės įgyvendinimą, bet ir apygardų bei apylinkių rinkimų komisijų darbo organizavimą.

Tik štai apie tai, kad panašių galimybių neteks širvintiškiai, kurių bene du kartus mažiau nei ukmergiškių, kaimyninė savivaldybė apdairiai nepriminė. Supraskit, ne mūsų reikalas. Juo labiau, kad Deltuvos pietinėje ukmergiškiai sėdi ant bangos, kaip anksčiau būdavę kitiems mūsų kaimynams esant Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardai. „Šokinėkit, širvintiškiai, kiek tik norit, ateis prie urnų Tomaševskio rinkėjai, kurių daugiau nei dvigubai, ir apygarda nubalsuos, kaip reikia!“

Aišku, tie laikai jau praeitis. O ir rinkimų tvarka pasikeitė, priėmus konservatorių išnešiotą Rinkimų kodeksą. Jo gimimą, galima sakyti, inicijavo skausminga patirtis, kai konservatoriai per rinkimų pirmuosius turus yra lyderiai, tačiau juos karste matantys rinkėjai antruose turuose pasirenka oponentus. Viena koja stovintys Seime konservatoriai atsiduria pavartėje.

Taip darbo grupė su Seimo nariu Andriumi Vyšniausku pateikė išrinkimą supaprastinantį Rinkimų kodeksą. Jo 167 str. 2 d. reglamentuoja, jog Seimo rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Tik tuo atveju, jei lyderis neužsitikrina bent penktadalio visų tos apygardos rinkėjų skaičiaus balsų, po dviejų savaičių rengiamas antrasis turas. Jame varžosi du pirmieji.

Deltuvos pietinėje apygardoje yra apie 36,3 tūkst. rinkėjų. Tad jei koks kandidatas pirmajame ture bus pirmas, gavęs bent 7260 balsų, jis ir be antrojo turo taps Seimo nariu.

Tačiau šis gudrus konservatorių planas gali išeiti į naudą savivaldybėms, negalinčioms pasigirti rinkėjų skaičiumi. Kaip neva mėgdavęs sakyti Suvorovas, priešą reikia įveikti ne skaičiumi, o sumanumu.

VRK duomenys rodo, jog tarp 10 kandidatų Deltuvos pietinėje apygardoje yra keturi, deklaruojantys, kad jų gyvenamoji vieta yra Ukmergės savivaldybėje. Tikėtina, kad kaimynų rinkėjų balsai daugiausia ir bus išdalyti jiems. Šiai apygardai priklausančioje Ukmergės rajono dalyje gyvena apie 23,5 tūkst. gyventojų. Skaičiuojant, kad Seimo rinkimuose balsuoja apie pusę, ten bus atseikėta mažiau kaip 12 tūkst. balsų. Vieniems jų bus duota daugiau, kitiems – mažiau. Jų, aišku, teks ir ne ukmergiškiams, nes simpatizuojančių rinkėjų turi visos ten išsikėlusios partijos.

Širvintų rajone gyvenamosios vietos nėra deklaravęs nė vienas iš dešimties kandidatų. Akivaizdu, jei visi 12 805 mūsiškiai rinkėjai ar bent du trečdaliai jų (apie 8,5 tūkst.) būtų aktyvūs ir vieningai pasirinktų balsuoti ne už ukmergiškį, tai dar pirmame ture lengvai nušluostytume Ukmergei nosį. Ir paliktume juos rašyti dar vieną ašarotą skundą, kaip jie ir pietinėje apygardoje liko be savo Seimo nario.

Galbūt ukmergiškiai ir patys nujaučia tokio „plano B“, kaip laimėti rinkimus, teorinę galimybę. Pastaruoju metu, kaip teko girdėti, kažkieno lūpomis skleidžiamos kalbos, jog norintys iš anksto balsuoti Širvintų rajono gyventojai turės važiuoti į Ukmergės savivaldybę. Ten Kęstučio a. 3 ir yra įsikūrusi Deltuvos pietinės apygardos rinkimų komisija. Tik tokių tyčinių ar žioplų gandų skleidėjai pamiršta, jog pagal galiojančią tvarką balsavimas iš anksto vyks KIEKVIENOS Lietuvos savivaldybės, kurių šalyje yra 60, pastatuose. Taigi, ir pas mus, Širvintose.

Galbūt apie tai, tik jau rimtai, po savaitės.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (3 įvert.)

4 Atsakymai į “Planas B: kaip nušluostyti nosį ukmergiškiams”

  1. tikrai parašė:

    Pamatysime po 3 dienų. Mano balsas už.

  2. statistikas parašė:

    40 procentų – tai 7 tūkstančiai 265 rinkėjai. Pinskus pirmajame ture tiek nesurinks. Ukmergės rajone reikia gauti ne mažiau 4 tūkstančių balsų. Nerealu!

  3. alyte parašė:

    Anksti svaigti nes dar nera 10 val 🙂

  4. Kostas parašė:

    2020 m pirmame ture Širvintų rajone Pinskus gavo apie 3,5 tūkstančio balsų. Nereikia svaigti dabar apie 6 at 7 tūkstančius.

Comments are closed.

scroll to top