Merės Živilės Pinskuvienės kreipimasis

Mieli širvintiškiai. Turėdama tikslą, visada siekiu maksimumo.

Ketvirta savaitė įtempto darbo ir pastangų, o ir Savivaldybės biudžeto lėšų tiems darbams buvo skirta pagrindiniam tikslui – apsaugoti Jus. Kiek įmanoma. Užbėgti už akių plintančiai pandemijai…

Savaitgalį atėjo žinios, kurių, žinau, nelaukėte. Turime pirmuosius registruotus COVID-19 atvejus. O su jais atėjo ir daugybė emocijų. Reikalingos jos ar ne, išvengiamos ar ne, svarstyti neverta.

Reaguodama į savaitgalio įvykius, šiandien drąsiai galiu pasakyti – nesigailiu nė vieno priimto sprendimo.

Tai, ką daryti kaip rajono merė privalau, dariau ir darysiu toliau. Juk žmonių sveikata yra svarbiausia.

Dėl šių priežasčių žmonėms kartais sunku suprasti, kodėl vienu ar kitu atveju pasirinkti konkretūs sprendimai. Ne visą informaciją galima pateikti viešai. Svarbu suprasti, kad atlikti veiksmai yra būtini, nes būtina apsaugoti kitus žmones.

Aplinkui matome daugybę pavyzdžių: savivaldybės vykdo tik tiesioginius valstybės nurodymus, apsiriboja tuo, kad žmonėms teikia informaciją, kaip saugotis, kaip plauti rankas, kaip būti namuose.

Gyventojams pateikiamos Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Statistikos departamento nuorodos, kuriose ir šiandien apie tai, kad Širvintų rajone jau turime 3 atvejus, INFORMACIJOS DAR NĖRA.

Matau, kad turbūt ir širvintiškiams būtų geriau gyventi ramioje iliuzijoje.

Galbūt facebooke atsiras kokia nuoširdi dukra, kuri, neslėpdama asmens duomenų, atvirai pasisakys apie sergančią savo mamą. Gal kitą kartą to nuoširdumo užteks ir tada, kai reikės pasirūpinti jos sveikatos būkle. Ir ne tik jos…

Gal nereikia ir dezinfekuojamų gatvių, namų laiptinių. Juk to mūsų neįpareigojo valstybė. Ir apsauginių priemonių suteikti nei vairuotojams, nei pardavėjams, nei savanoriams. Apie ką kalbame? Savanorių gali ir visai nebūti. Daržovės senukams? Juk visa tai daroma sava iniciatyva, savomis pajėgomis ir rėmėjų pagalba.

Tegu COVID-19 atlieka savo darbą, o natūralia atranka pasirūpins motulė gamta?

Juodos mintys. Bet turbūt normalu, kad gyvenant svetimus gyvenimus ir sugeriant svetimas emocijas jų kyla.

Gal todėl ir rankų negaliu nuleisti. Nes širdies gilumoje įkyriai kirba atsakomybės jausmas. Atsakomybės už brangiausią Širvintų kraštą ir jo žmones.

Ir tada ranka vėl rašo naujus punktus darbo knygoje:

Viską sudėlioti Karščio klinikos atidarymui (jau trečiadieniui).

Išdalinti naujai nupirktas apsaugos priemones medikams.

Paskirstyti apsauginius veido skydus policininkams, socialiniams darbuotojams, parduotuvių, vaistinių, degalinių personalui ir kt.

Išreikalauti informacijos apie tai, kokius kontaktus turėjo jau žinomi koronavirusu sergantys asmenys ir su jais bendravę, kad jiems kuo greičiau būtų atlikti testai.

Pasveikinti širvintiškius su artėjančiomis Šv. Velykomis. Šiemet kitaip – linkint sveikatos ir saugumo, įteikiant apsauginių kaukių (jau nupirkta 10 000 vnt. medicininių kaukių, o dar turime mūsų įstaigų darbuotojų pasiūtų medžiaginių).

Ir žinote kodėl? Nes tiesiog nemoku spjauti į viską. Nors suprantu, kad kartais būtų naudingiau žinoti ir daryti tik tiek, kiek priklauso merui „pagal popieriukus“.

Supraskite, kad, jeigu reikės gelbėti žmogaus gyvybę kviečiant greitąją, bus kviečiama, tačiau tik medikai sprendžia, vežti į gydymo įstaigą ar palikti namuose.

Jeigu reikės policijos pagalbos kontroliuojant karantino pažeidėjus, bus kviečiami policijos pareigūnus.

Jeigu reikės užtverti tarpmiestinius kelius, užtversime.

Ir kitaip nebus.

O pasibaigus visai šiai pandemijai, galėsite spręsti, diskutuoti, smerkti, gilintis į smulkmenas, kas ką padarė, kas ko nepadarė, geri ar blogi sprendimai buvo padaryti, kas laikėsi visų būtinų rekomendacijų ir išsaugojo savo sveikatą ar net gyvybę, o kas ne…
Matyt, COVID-19 yra ne tik baisi pandemija, bet ir visų mūsų žmogiškumo išbandymas.