Akli kurmiai

Nepastebėsime, kaip prazvimbs vasara, ir vėl teks rinktis, ką norėtume matyti Seime. Lietuvoje egzistuoja tokia rinkimų sistema, kad tenka rinkti atstovus tiek vienmandatėse apygardose (jų – 71), tiek balsuojant už partijų ar koalicijų sąrašus (pagal juos renkama 70 Seimo narių). Šiųmečiai Seimo rinkimai paskelbti spalio 13 dieną, o per juos susidursime ir su pokyčiais. Svarbiausias mums tas, kad nebebus Molėtų-Širvintų vienmandatės rinkimų apygardos. Vyriausioji rinkimų komisija Širvintų rajono rinkėjus perkėlė pas ukmergiškius, kur su dalimi rajono esame inkorporuoti į Pietinę Deltuvos rinkimų apygardą. Smėlio dėžėje apygardas lyg bandeles kepantiems rinkimų organizatoriams atrodo, kad Seimo nariui prisistačius, jog jis yra išrinktas, sakykime, Deltuvos ar Nalšios rinkėjų, visiems bus aišku, kam jis atstovauja.

Greičiau priešingai.

Per praėjusius Seimo rinkimus, kurie vyko 2020-ųjų rudenį, Širvintų rajono rinkėjai, gavę vienmandatės apygardos biuletenį, galėjo pasirinkti ir tris kandidatus, kilusius iš Širvintų rajono ar čia gyvenančius. Kaip pamename, pasirinkimas teko rinkėjams gerai pažįstamam Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės vyrui Jonui Pinskui, kilusiam iš Kuršėnų.

Daugiau saviškių buvo galima rasti partijų sąrašuose. Pavyzdžiui, „socialdarbiečių“ sąraše figūravo ir tuometinė rajono merės pavaduotoja Janina Pažusienė, ir Širvintų ligoninės gydytojas Remigijus Jotautis ar buvęs Širvintų parapijos globos namų direktorius Virginijus Šmigelskas. Darbo partijos sąraše buvo galima rasti žemyn iš 87 į 132 vietą nureitinguoto Alfredo Astiko pavardę, ne geriau pasirodė socialdemokratų sąraše buvusi rajono Tarybos narė Anna Kuznecovienė (iš 58 vietos į 126). Kandidatavimas vienmandatėje nepadėjo ir Marijanui Buinickui, kuris iš 49 vietos sąraše nusileido į 74. Ko gero, tik kraštietis Nerijus Vitkauskas sugebėjo pasistiebti. Prisipažinimais apie narkotikų vartojimą išgarsėjęs, darbo Seime atveju žadėjęs kvaišalų legalizavimą, o po rinkimų išgarsėjęs kaip pinigų kebabams kaulytojas, „laisvietis“ iš 12 vietos sąraše pakilo į 11. Liko antras už brūkšnio ir tapo svarbiu Laisvės partijos atsarginiu bent jau pagal pasirodymą 2020-aisiais.

Aišku, kraštiečių partijų sąrašuose galbūt buvo ir daugiau, tik visų, ypač gyvenančiu kitose savivaldybėse, nesugrybausi. Tai ne tarpukario Lietuva, kai prie kandidatų buvo galima parašyti jų gyvenamųjų vietų adresus, kad kokiam Neriukui galėtum į namus atnešti kebabą. Dabar tai vadinama asmens duomenų apsauga. Pasirengę tapti tautos atstovais, kandidatai kaip įmanydami slepia ne tik gyvenamą vietą (nekalbėkim apie tikslų adresą – nenurodo net savivaldybės), bet ir savo profesiją, pareigas, o kai kas net išsilavinimą. Štai kai neseniai buvo svarstoma, kas galėtų užimti švietimo, mokslo ir sporto ministro postą, tarp kandidatų paminėta ir konservatoriaus Justo Džiugelio pavardė. Žmogaus, kuris per ankstesnius rinkimus apsimelavo dėl savo įgyto išsilavinimo, o jo anketa VRK tinklalapyje ir dabar gali pretenduoti į „Auksinio svogūno“ nominaciją: „Išsilavinimas – vidurinis, specialybė – moksleivis“.

Tik būti Seimo nariu tai netrukdo. Kad gautum valdininko vietą kur nors seniūnijoje, dažniausiai būtinas aukštasis išsilavinimas, o kad nurodinėtum, kaip valdininkai turi dirbti, pakanka mokėti suskaičiuoti ant pirštų.

Kiek širvintiškių pretenduos gauti išrinktojo mandatą ateinantiems ketveriems metams sužinosime jau greitai. Didelė tikimybė, kad tarp jų tikrai bus ir Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės pavardė. Kartą jau priėmusi politinį iššūkį ir 2012-aisiais patekusi į Seimą, net gavusi Seimo nario pažymėjimą, tačiau dėl tuometinių valdančiųjų konservatorių ir socialdemokratų apkaltinta „balsų pirkimu“, Živilė Pinskuvienė kelią į politiką turėjo tęsti nuo prieš metus pelnyto rajono tarybos nario mandato. Tai, kad vykę tyrimai nenustatė jos vaidmens ar kaltės, o pats balsų pirkimo burbulas teisme sprogo tik paskleidęs negerą kvapą apie skandalo užsakovus, teisybės tai nebeatstatė. Kartą jau išbandę šį politinės kovos metodą ir įsitikinę jo veiksmingumu, konservatoriai su socialdemokratais kažką panašaus pakartojo iš Seimo išmesdami Petrą Gražulį už „galimai paspaustą“ balsavimo mygtuką. Dėl pacituotos vaikiškos skaičiuotės nuovoką vis labiau prarandantys Seimo marginalai panašiai bandė sužlugdyti ir Žemaitaitį, tik šis užbėgo politinei apkaltai už akių, pats atsisakydamas mandato.

Europos parlamento rinkimų rezultatai parodė, kad Živilė Pinskuvienė jau yra didžiosios politikos žaidėja. Sėkmingai vedusi Lietuvos regionų partijos sąrašą ir jam perkopus 5 proc. barjerą, partija (ir rajono merė) liko be Europos parlamento nario mandato tik dėl keisto mandatų dalijimo algoritmo, kurį net pats Kubilius pripažino ne visada teisingą. Živilė Pinskuvienė surinktais pirmumo balsais aplenkė mandatą iškovojusi Petrą Gražulį, kuo įrodė, kad jos nedalyvavimo rinkimuose į Seimą šalies žmonės paprasčiausiai nesuprastų.

Tik štai: ar su tuo susitaikys rajono rinkėjai, šventai įtikėję, kad Živilė Pinskuvienė yra jų tarnaitė, kurią jie ketveriems metams renka tiesti kelius, statyti baseinus, stadionus, renovuoti daugiabučius, modernizuoti mokyklas, reorganizuoti sveikatos apsaugą, sveikinti su jubiliejais ir pan. „Širvintų kraštas“ internetinėje svetainėje neseniai paskelbė lankytojų apklausą, siūlydamas atsakyti, kaip jie vertina, kad Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė nepelnė Europos parlamento nario mandato.

Apklausa, tiesa, nepasižymėjo dideliu balsavusiųjų skaičiumi, tad nepretenduoja būti pavadinta nuomonės tyrimu. Tačiau gautas rezultatas patvirtino prieš rinkimus sklandžiusias įžvalgas: 39 proc. apklaustųjų pasidžiaugė, kad „ir gerai – Živilė Pinskuvienė reikalinga mums patiems!“

Kas ketvirtas balsavęs (26 proc.) pasisakė, kad „nieko tokio, juk laukia Seimo rinkimai“, o kas penktas (20 proc.) buvo įsitikinęs, jog „tai didelė nesėkmė Lietuvai ir pirmiausia Širvintų rajonui“.

Ir tik 15 proc. pripažino, kad politika jų nedomina.

Rinkėjų požiūris į Pinskuvienę kaip savo nuosavybę kažkuo primena nusenusius tėvus, kurie visomis jėgomis vaiko nuo tvorų sparnus rėžiančius jaunikius, kad tik neištekėtų ir namų nepaliktų jų dukra: kas gi senatvėje jais pasirūpins? Ir senstantiems tėvams visai nesvarbu, kad savo saugumo jausmo kaina jie griauna atžalos likimą ir atsisako to, ką dukra tėvams duotų tapusi laiminga.

Gal per aštriai bus pasakyta, tačiau būtent taip savanaudiškai pasielgė tie 4,3 tūkst. rajono rinkėjų, kurie prieš metus per mero rinkimus balsavo už Živilę Pinskuvienę, tačiau dabar į rinkimus neatėjo ar balsavo už kitą partiją, kad tik Savivaldybės vadovė nepaliktų rajono. Galimai todėl, kad reikalinga patiems.

Aišku, tai rodo milžinišką pasitikėjimą Živile Pinskuviene kaip asmeniu, tačiau tuo pačiu parodo, kad rajono rinkėjai serga trumparegyste. Gal tiksliau: jie – akli kurmiai! Meras – ne sovietmečio pirmasis partijos sekretorius, be kurio pritarimo nebuvo galima nei sėti, nei pjauti ir be kurio visi laikrodžiai sustos. Eidamas į rinkimus, meras pristato savo komandą, kuri kovoja dėl mandatų Taryboje. Būtent per šią komandą yra įgyvendinami mero pažadai rinkėjams. Tai, kad meras pasitrauks iš laimėto posto, bus netektis, bet politinė jėga tuo stipresnė, kuo ji suteikia daugiau galimybių pasireikšti ir kitiems komandos nariams, kuo yra gyvesnė vidinė konkurencija. Juo labiau, kad priėmus naują Savivaldos įstatymą buvo sulaukta nemažai kritikos ir iš pačios Živilės Pinskuvienės lūpų dėl merų galių susiaurinimo, dėl jų vaidmens savivaldoje. Kuo visa tai virto, gerai matome Vilniaus rajono savivaldybėje, kur mero rinkimus laimėjęs socialdemokratas faktiškai tapo taryboje daugumą turinčių „lenkų“ įkaitu.

Ar rinkėjai vis dėlto patvirtins, kad pranašu galima tapti ir savame krašte, sužinosime po gerų trijų mėnesių.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
3 (2 įvert.)

2 Atsakymai į “Akli kurmiai”

  1. karola parašė:

    man irgi patiko

  2. Fredis parašė:

    Geras straipsnis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

scroll to top