Pagaliau ir mes, širvintiškiai, turime erdvią, nebe pritaikytą, o specialiai pastatytą „Maxima“ parduotuvę. Nereikia baimintis, kad, eidamas palei lentynas palto skvernu „nušluosi“ kokius stiklainius ar kruopų maišelius. O ir prie kasų daugiau erdvės, mažesnės eilės. Tačiau, kaip sakoma, yra ir „šaukštas deguto“… Tai – daiktų saugojimo spintelės. Ne visuomet aukščiau esančios spintelės būna laisvos, o norint padėti daiktus į pačias apatines spinteles ar iš jų pasiimti, mums, vyresnio amžiaus ir ligotais sąnariais žmonėms, reikia tiesiog klauptis ant grindų.
Nors jauniems žmonėms tai gali pasirodyti kaip senų niurgzlių kaprizas, bet, patikėkite, tai didelis nepatogumas. Galbūt parduotuvės vadovybė galėtų pagalvoti apie vyresnio amžiaus pirkėjus ir kažkaip išspręsti šią problemą. Būsime dėkingi.
Pagarbiai, širvintiškė senjora
Prekiu ivairove labai nukentejo, be jau minetu kitu komentatoriu, laaabai pasigendama ir avalynes skyriaus, kuris buvo ir butu dabar labai reikalingas.
Štrudelis – tai pyragas, kuris turi savo gilias tradicijas ir seną istoriją. Vienoje esančiame muziejuje iki šiol saugomas 1696 metų štrudelio receptas.
Ar štrudelių Maximoje yra?
o naujoje maximoje yra tualetas :))
,,Didžiojoje Maksimoje“ pasigedau aparato (Mažojoje buvo), kuriuo galima nuskanuoti prekę ir pasižiūrėti kiek ji kainuoja, nes ne visada prie prekės yra nurodyta kaina.
Tikrai, ta pardotuvė kažkokia nesamonė, susidaro įspūdis, kad ji būvo pastatyta uždirbti iš pačių primitiviausiu žmogaus įnstinktų. Žmonės rykit rykit tuos konservuotus maisto produktus, kuo daugiau jų suvalgysit tuo daugiau mes uždibsim. Man atrodo, kad ši parduotuvė yra provincijos žmonių įžeidimas. Ankščiau nusipirkdavom visko, nes atveždavo pigių indų, avalynės, patalinės ir šiap visko. O,dabar vien ėdalo, nes tai geriau apsimoka. Nepasirūpinta niekuo nei saugojimo kamerom, nei auto stovėjimo vietom ir šiap parduotuvė panaži į mažai spalvotą metalinį angarą. Rajono valdžia galėjo daugiau padirbėti su šiuo projektu, nors greičiausiai nieks nekreipia dėmesio į tą valdžią, pakvečia juotelę perkirpt ir viskas.
Kazkokias nesamones rasote. Kiek tu indu reikia zmogui per gyvenima, kad kasdien eitum i mazima indu? Kike tu automobiliniu preikiu reikia? Pieno, duonos yra, ko dar reikia? Ma maxima patinka. O lanksytis nera ten ko. AStejai su tusciu maisiuku, isejai su pilnu.
Pritariu straipsnio autorei, ne tik dėl saugojimo spintelių reikia klauptis ant kelių, bet ir dėl daugumos prekių, kurios man prieinamos pagal kainą….Pastebėjau, kad Viršuje sudėliojamos brangios prekės, o dar geriau – netgi pačios brangiausios- tose vietose, kur patogiausia paimti ir pamatyti, tai yra akių lygyje. Tas kurias galėtų atrasti ir paimti senoliai, ar neįgalūs, prekybininkai sugeba nukišti kuo žemiau arba kuo aukščiau? Bet tai prekybininkų „triukai“ iš kurių jie daro didelį biznį? Na o jeigu kalbant apie Širvintų Maximą, tai žiauriai nuvylė, viskas prasideda nuo parkavimosi, niekada nerasi vietos pastatyti automobilio, sukinėjiesi ratais ir taip toliau, o dar geriau, stebėti konfliktines situacijas tarp pačių vairuotojų, nu nepakartojami vaizdeliai, signalijinimai, lempučių žybsėjiamai, tarpusavio pasikoliojimai, jau tapo kasdienybė. Kaip visad, parkavimui nebuvo skirta reikiamo dėmesio. Na o apie asortimentą nėra ko kalbėti, eini, eini ratais, o kur pramoninės prekės?, o kur prekės automobiliams? o kur indai ir kiti reikmenys namams? Gavosi ne Maxima, kuri visada šalia, o kažkokia nesąmonė, na tiesa, plačių gabaritų žmonės tikėjosi pasijusti laisvai naujame prekybos centre, bet kadangi praėjimus užstatė marinuotais agurkėliais ir žirneliais, bei kitomis begalinėmis dėžutėmis, tai laisvės ir tie negavo. Vienžo – nusivylėm, na bet tiek to, Vilnius ir Ukmergė netoli, paliksime savo pinigėlius tenai….