Kryžkelėje tarp direktyvų apačioms ir apačių balso viršūnėms

Dar nuo studijų laikų kiekvienas išprusęs žmogus žino, kad demokratijos pradininkais yra laikomi senovės graikai, net pats žodis yra kildinamas iš graikiškų žodžių demos (’liaudis’) ir kratos (’valdžia’). „Demokratija – tai valdymo forma, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus,“ – aiškina internetinė enciklopedija Wkipedia.

Manau, kad vis dažniau susiduriame su pavyzdžiais, kai galima suabejoti, ar vykstantys procesai yra demokratiški. Pagal jau minėtą reikšmę galima suprasti, kad idėja ar reiškinys yra demokratiškas, jei jis gimsta iš apačios, t. y. plačiausiame visuomenės piramidės lygyje, kai eilinių žmonių, t. y. liaudies pasiūlymai, idėjos, pageidavimai yra perduodami aukštyn, kol pasiekia išrinktąją valdžią, jog ši rastų tinkamiausią būdą, kaip tai įgyvendinti.

Pagal šį principą organizuojami ir rinkimai. Pavyzdžiui, žmonės išrenka savo atstovus, kad šie jiems atstovautų ir jų lūkesčius pateisintų savivaldoje priimdami atitinkamus sprendimus, žmonių reikmėms skirstydami iš viršaus nuleidžiamas biudžeto lėšas, formuodami vietos savivaldos organus. Sovietmečiu buvo dar menkesnė grandis – apylinkių savivalda, tačiau šiais laikais ji prarado esmę dėl per menkos įtakos, per mažos ekonominės naudos.

Atrodytų, toks mechanizmas yra puikus, reikėtų jį tik prižiūrėti, kad sraigteliai suktųsi be trikdžių. Tačiau pastarasis dešimtmetis parodė, kad demokratija pas mus kažkodėl sirguliuoja, o visi procesai juda „atbuline eiga“ – iš viršaus žemyn, autokratišku principu. Nors išrenkame savo atstovus, kad jie viršuje gintų liaudies interesus, kažkodėl iš sostinės netikėtomis naujienomis per įvairias reformas atkeliauja sprendimai varžyti sąlygas, kuriomis gyvena liaudis.

Tačiau labiausiai pikta dėl to, kad atvykėliai pas mus pasirodo, kai pakvimpa rinkimais. Tačiau ir tada, kaip rodo pastarųjų kelerių rinkimų patirtis, jie atvykę nebesiteirauja, ko iš valdžios tikisi žmonės, o puola nurodinėti, ką ir kaip tie žmonės vietose turi daryti. Ypač tai gerai matyti per savivaldos rinkimus, kai „desantininkai“ mobilizuoja vietos aktyvistus, kad šie darbuotųsi pagal pakištą kurpalį. Jau dabar koktu, kaip tie aktyvistai atidirba už saldainį ar darbelį „desantininkų“ įtakon patekusiose struktūrose, ar tiesiog už suteiktą galimybę išlieti savo ambicijas. Perfrazuojant kažkada rodytą televizijos serialą, kartu su ambicijomis „purvas liejasi laisvai“. Turbūt nesunku suprasti, kad kitų rankomis dirbantys tyruoliai, neišeinantys iš televizorių ekranų, lieka švarūs, o vietose užverda kitų rankomis kariaujamas purvo gniūžčių mūšis. Tik štai tokiame kare laimėtojų paprastai nebūna.

Autokratiškus atėjūnų veiksmus dar būtų galima pateisinti jų politinėmis pažiūromis, atstovaujamomis pamatinėmis vertybėmis. Tačiau pavyzdžiai po rinkimų visa tai paneigia: vienose savivaldybėse A partija atsiriboja nuo ideologiškai priešingos B partijos ir vienijasi su nuosaikia C partija, kitose A partija puola į ideologiškai nesutaikomos B partijos glėbį, kad prie valdžios nebūtų prileista nuosaiki C partija. Tokia yra didžiosios politikos kaina, tik štai liaudies tokia politinė prostitucija nebetenkina. Rinkėjai jaučia, kad jais paprasčiausiai buvo pasinaudota, kad būtų save pasitenkintų partijos viršūnėlės. Apačių sąskaita.

Kalbėdami apie tokius procesus ir liaudies nusivylimą, politologai sutaria, kad tai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvoje vis didesnio populiarumo sulaukia visuomeninių komitetų idėja. Štai po 2015 metais įvykusių Savivaldos rinkimų prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė teigė, kad šie rinkimai nudžiugino padidėjusiu rinkėjų atvirumu, o nepartinių visuomenininkų populiarumas yra demokratijos ir sistemų atvirumo požymis.

„Prezidentės vertinimu, žmonės labai aiškiai pareiškė savo poziciją ir tą poziciją turime gerbti. Pokyčiai kai kuriose savivaldybėse neišvengiami, o įdomesni rinkimų momentai – visuomeniniai rinkimų komitetai“, – po rinkimų DELFI citavo Žinių radijui pareiškimą padariusį prezidentės patarėją, kuris dar pridūrė: – „Galimybę nepartiniams dalyvauti ir sėkmingai pasirodyti galima vertinti vienareikšmiškai – tai demokratijos ir sistemų atvirumo požymis, ir tai pasireiškė šiuose rinkimuose“.

Galima spėti, kad rinkėjai būtent taip bando išvengti neigiamų autokratijos padarinių, nes jiems tai atrodo demokratiškiausias kelias patenkinti savo lūkesčius, o ne tapti „atbuline eiga“ formuojamos politikos įkaitais.

Petras A.,
Širvintos

     

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar leidote fejerverkus Naujųjų Metų naktį?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Farming simulator 19 mods
Apskaitos paslaugos
Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Išparduotuvė
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 11 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.