Kryžkelėje tarp direktyvų apačioms ir apačių balso viršūnėms

Dar nuo studijų laikų kiekvienas išprusęs žmogus žino, kad demokratijos pradininkais yra laikomi senovės graikai, net pats žodis yra kildinamas iš graikiškų žodžių demos (‘liaudis’) ir kratos (‘valdžia’). „Demokratija – tai valdymo forma, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus,“ – aiškina internetinė enciklopedija Wkipedia.

Manau, kad vis dažniau susiduriame su pavyzdžiais, kai galima suabejoti, ar vykstantys procesai yra demokratiški. Pagal jau minėtą reikšmę galima suprasti, kad idėja ar reiškinys yra demokratiškas, jei jis gimsta iš apačios, t. y. plačiausiame visuomenės piramidės lygyje, kai eilinių žmonių, t. y. liaudies pasiūlymai, idėjos, pageidavimai yra perduodami aukštyn, kol pasiekia išrinktąją valdžią, jog ši rastų tinkamiausią būdą, kaip tai įgyvendinti.

Pagal šį principą organizuojami ir rinkimai. Pavyzdžiui, žmonės išrenka savo atstovus, kad šie jiems atstovautų ir jų lūkesčius pateisintų savivaldoje priimdami atitinkamus sprendimus, žmonių reikmėms skirstydami iš viršaus nuleidžiamas biudžeto lėšas, formuodami vietos savivaldos organus. Sovietmečiu buvo dar menkesnė grandis – apylinkių savivalda, tačiau šiais laikais ji prarado esmę dėl per menkos įtakos, per mažos ekonominės naudos.

Atrodytų, toks mechanizmas yra puikus, reikėtų jį tik prižiūrėti, kad sraigteliai suktųsi be trikdžių. Tačiau pastarasis dešimtmetis parodė, kad demokratija pas mus kažkodėl sirguliuoja, o visi procesai juda „atbuline eiga“ – iš viršaus žemyn, autokratišku principu. Nors išrenkame savo atstovus, kad jie viršuje gintų liaudies interesus, kažkodėl iš sostinės netikėtomis naujienomis per įvairias reformas atkeliauja sprendimai varžyti sąlygas, kuriomis gyvena liaudis.

Tačiau labiausiai pikta dėl to, kad atvykėliai pas mus pasirodo, kai pakvimpa rinkimais. Tačiau ir tada, kaip rodo pastarųjų kelerių rinkimų patirtis, jie atvykę nebesiteirauja, ko iš valdžios tikisi žmonės, o puola nurodinėti, ką ir kaip tie žmonės vietose turi daryti. Ypač tai gerai matyti per savivaldos rinkimus, kai „desantininkai“ mobilizuoja vietos aktyvistus, kad šie darbuotųsi pagal pakištą kurpalį. Jau dabar koktu, kaip tie aktyvistai atidirba už saldainį ar darbelį „desantininkų“ įtakon patekusiose struktūrose, ar tiesiog už suteiktą galimybę išlieti savo ambicijas. Perfrazuojant kažkada rodytą televizijos serialą, kartu su ambicijomis „purvas liejasi laisvai“. Turbūt nesunku suprasti, kad kitų rankomis dirbantys tyruoliai, neišeinantys iš televizorių ekranų, lieka švarūs, o vietose užverda kitų rankomis kariaujamas purvo gniūžčių mūšis. Tik štai tokiame kare laimėtojų paprastai nebūna.

Autokratiškus atėjūnų veiksmus dar būtų galima pateisinti jų politinėmis pažiūromis, atstovaujamomis pamatinėmis vertybėmis. Tačiau pavyzdžiai po rinkimų visa tai paneigia: vienose savivaldybėse A partija atsiriboja nuo ideologiškai priešingos B partijos ir vienijasi su nuosaikia C partija, kitose A partija puola į ideologiškai nesutaikomos B partijos glėbį, kad prie valdžios nebūtų prileista nuosaiki C partija. Tokia yra didžiosios politikos kaina, tik štai liaudies tokia politinė prostitucija nebetenkina. Rinkėjai jaučia, kad jais paprasčiausiai buvo pasinaudota, kad būtų save pasitenkintų partijos viršūnėlės. Apačių sąskaita.

Kalbėdami apie tokius procesus ir liaudies nusivylimą, politologai sutaria, kad tai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Lietuvoje vis didesnio populiarumo sulaukia visuomeninių komitetų idėja. Štai po 2015 metais įvykusių Savivaldos rinkimų prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė teigė, kad šie rinkimai nudžiugino padidėjusiu rinkėjų atvirumu, o nepartinių visuomenininkų populiarumas yra demokratijos ir sistemų atvirumo požymis.

„Prezidentės vertinimu, žmonės labai aiškiai pareiškė savo poziciją ir tą poziciją turime gerbti. Pokyčiai kai kuriose savivaldybėse neišvengiami, o įdomesni rinkimų momentai – visuomeniniai rinkimų komitetai“, – po rinkimų DELFI citavo Žinių radijui pareiškimą padariusį prezidentės patarėją, kuris dar pridūrė: – „Galimybę nepartiniams dalyvauti ir sėkmingai pasirodyti galima vertinti vienareikšmiškai – tai demokratijos ir sistemų atvirumo požymis, ir tai pasireiškė šiuose rinkimuose“.

Galima spėti, kad rinkėjai būtent taip bando išvengti neigiamų autokratijos padarinių, nes jiems tai atrodo demokratiškiausias kelias patenkinti savo lūkesčius, o ne tapti „atbuline eiga“ formuojamos politikos įkaitais.

Petras A.,
Širvintos

     

Jau veikia ŠIRVINTŲ KRAŠTO skelbimų lentos. Jomis naudotis gali tiek užsiregistravę lankytojai, tiek Svečiai. Registruotiems vartotojams - daugiau galimybių. Jau įdiegta galimybė į serverį įkelti savo nuotraukas prie dedamų skelbimų. Apie pastebėtas klaidas rašykite Administratoriui: gintaras@sirvinta.net . Ačiū, kad naudojatės Skelbimų lentomis!

Kiti straipsniai:

Informacija iš naujausio numerio: Kaip kiškis vanoja nustipusią mešką

Informacija iš naujausio numerio: Kodėl minios buvo nušvilptas Gabrielius Landsbergis?

Vietoje skundų – subtili užuomina

Parodė, kas bus su neištikimaisiais?

Informacija iš naujausio numerio: Ar sulauksime sekmadienį ko nors už 1 ct?

Informacija iš naujausio numerio: Ne pensininkams suprasti, kaip krizė nuskriaudė vargšą Kubilių

Didžioji socialdemokratų paslaptis

Kokių politinių jėgų merai surinktų didžiausias rinkėjų kariuomenes?

Pagal kieno patirtį valstybę valdytų Nausėda?

Ar per vieną dieną išnagrinėti vieną skundą laiko nepakanka?

Kam reikėjo nukirsti sveikus medžius?

Jeigu niekas nesikeis, norinčių dirbti teks ieškoti su žiburiu

Informacija iš naujausio numerio: Apie kokią pergalę sapalioja kariuomenei vadovaujantis eilinis?

Kodėl netaiko jokių nuolaidų už savitarną?

Pasiuntė žinutę, kad laikas išeiti?

Apie „turtingą“ Rasos žodyną

Kaip brangiai pasiskolintus pinigus naudingai perskolinti … pigiau?

Būtume patrauklesni, jeigu nebūtų skundų

Viskas, kas daroma, niekur nedings, liks žmonių gerovei

Kryžkelėje tarp direktyvų apačioms ir apačių balso viršūnėms

Pilietiškumas ar politiškumas?

Kam tos dirbtinės eilės prie taromatų?

Ką išmoko ir ko dar neišmoko opozicija?

Į Vilnių – „indišku“ autobusu skambant rusiškiems „bumčikams“

Ir mūsų rajonas patenka į „partijos šeimos“ įtakos zoną?

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa
Nuorodos