Ar taip galėtų atrodyti „reputacijos grąžinimo“ ceremonija?

Dažnai paskaitinėju interneto platybėse rastą informaciją apie Širvintose vykstantį politinį gyvenimą, mažumos ir daugumos tarpusavio nesantaikos pliūpsnius, apsižodžiavimus ir kitokias smulkmenėles. Viskas, rodos, kaip visur. Kituose rajonuose (ir ne tik rajonuose, bet ir Seime) vyksta irgi panašios tarpusavio rietenos, gal netgi aršesnės.

Vis matau, kad ramybėje nepaliekama Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Kad ir kiek ji besidarbuotų rajono žmonių gerovei, bet nuolat maišoma su purvais, kliūva ir jos komandai. Žodžiu, visi tie, kurie prijaučia merei, rajono įvykių aprašinėtojų ir jų pagalbininkų teigimu, net neverti žmonėmis vadintis. Visokiais nemaloniais žodžiais juos palydi „teisingoji“ spauda ir budintys komentatoriai.

Visai neseniai peržvelgiau taip vadinamą informaciją viename iš „teisingais“ save tituluojančių rajono leidinių. Nenoriu minėti tos autorės, bet citata ne iš piršto laužta: „Aš tikiu, nors mūsų išrinktosios (t. y. rajono merė ir jos komandos narės) niekaip nesuvokia, kad kada nors jos su savo darbeliais prieis liepto galą, o su savimi prie to liepto krašto atsives ir visus pakalikus. Merė pasisuks ant kulniuko ir pirmyn į Vilnių, o ką tiems žmonėms daryti, kurie aklai tarnavo ir jos nurodymus vykdė, kaip atgauti pasitikėjimą likusia bendruomenės dalimi.“

Net krūptelėjau, kai perskaičiau žodį „pakalikus“. Pamenu – taip sovietiniuose filmuose vadindavo tuos, kurie susidėdavo su santvarkos priešais. Mano nuomone, opuso autorė, pagauta įniršio ar „kūrybinio azarto“, gerokai persūdė. Bet čia jos sąžinės, o gal žodžio „pakalikas“ reikšmės nesuvokimo reikalas. Labiau sudomino minties pabaiga, „kaip atgauti pasitikėjimą likusia bendruomenės dalimi“. Svarstau, kas čia galėtų būti ta „likusi bendruomenės dalis“, kuri imsis teisėjo Dievo misijos žemėje ir reikalaus iš nepaklusniųjų atgailos? Suprantu, kad tie atgailautojai (anot autorės, pakalikai!) turės būti merės komandos žmonės. Bandau įsivaizduoti, kaip atrodys ta „reputacijos grąžinimo“ ceremonija.

Siūlyčiau ceremonijos vietą parinkti ant dar prie anos valdžios iškasto ir supilto dumblo kalno. Tai būtų lyg simbolis, įprasminantis tos gerosios valdžios darbus. Kalnas yra aukštėliau, geriau matomas. Ten susės visi tie, kurie save laiko „likusia bendruomenės dalimi“, žodžiu, „teisėjai“. Įsivaizduoju, kad toje „komisijoje“ turės būti opozicionieriai, jų patarnautojai, savo noru iš darbo pasitraukusieji ir kankiniais pasiskelbusieji, kronikininkės, cepelinų valgytojai, pilietiškieji širvintiškiai, šiaip viskuo nepatenkintieji burbekliai ir vienas kitas prašalaitis, kuris linksta ten, kur vėjas papučia.

Įsivaizduoju, kad tie „atgailos prašytojai“ bus merės pavaduotojai, padėjėjai, administracijos darbuotojai, kurie dirba neskaičiuodami valandų, valdančiosios daugumos tarybos nariai, įstaigų vadovai, tarnautojai, Šimtmečio širvintiškiai, pelnę apdovanojimus, „nedorėliai“ mokytojai, kurie daug žino, bet nieko nesako, ir „tos dvi mokyklų direktorės“. Aišku, kad turės prie dumblo kalno eiti ir tie 6 ar 7 tūkstančiai rinkėjų, kurie savo balsą atidavė už merę. Suprantu, kad jie visi privalės pereiti bent kelis „nuopuolio ratus“, labai graudžiai verkti, kol „likusi bendruomenės dalis“ nuspręs grąžinti jiems reputaciją. Spėju, kad ne visiems! Tie, kurie atgaus „teisiųjų pagarbą“, galės, apsiplovę Širvintos vandeniu, keliauti „atšventintu“ nauju tiltu ir giedoti ditirambus „teisėjams“. O kur dėtis tiems, kuriems „reputacija“ nebus grąžinta?

Žodžiu, baisius dalykus prognozuoja mūsų „teisingoji“ spauda. Belieka laukti, kada ims drebėti dangus ir žemė. Vis prisimenu bažnytinę giesmę, kurioje skamba žodžiai: „Ateis rūstybės ir ataskaitos laikas. Bus diena, diena rūstybės, vargo ir dejonių, diena – lemtinga ir baisi.“ Šiuos prasmingus giesmės žodžius kai kas iš „teisingųjų“ prisiima sau ir bando sudaryti griežto teisėjo, akylai skaičiuojančio kiekvieną merės ir jos komandos žmogaus žingsnį, įvaizdį. Ar ne per didelis užmojis? Vietos po saule turėtų užtekti visiems – ne tik opozicijos gerbėjams!

Nors ir labai puolama merė, bet darbai vyksta, širvintiškiai tuo džiaugiasi ir yra laimingi, kad pagaliau po ilgų ir pilkų stagnacijos dešimtmečių nušvito pokyčių šviesa. Apmaudu, kad tas šviesos proveržis kai kam ramiai miegoti neleidžia, vis sukelia liguistą norą priminti, jog merės komandos žmonės privalės kada nors už viską (tik vis dar neaišku, kas tas viskas!) atsakyti, pasiduoti baimei, dejonėms ar perdėtai saviplakai.

Mielieji ir mielosios, nesvaikite apie „reputacijos grąžinimo ceremoniją“ ir „likusią bendruomenės dalį“ – prabėgęs laikas nesugrįš. Mėgaukitės auksiniu rudeniu. Netruks ir jis prabėgti. O tada Eglutės įžiebimo šventė. Sako, kad ji Širvintose šįmet bus jau lapkritį!

Ignas Biržynas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)

4 Atsakymai į “Ar taip galėtų atrodyti „reputacijos grąžinimo“ ceremonija?”

  1. pastebejimas parašė:

    Per daznai teisingoji spauda spjaudosi zodziais „pakalikas“. „šutvė“, “ subinlaiziai“ ir kitokiais. Turbut kultūros fakultatyva reiketu palankyt ir pasimokyti?

  2. tikrai parašė:

    Teisingai parašyta!

  3. Joooo parašė:

    idomu kiek dar liko skaitytoju tos neva teisingosios spaudos 😀 pakeisti pavadinimai esmes nekeicia 😀

  4. 10 balu parašė:

    Tiesiai i desimtuka, parase autorius tai, apie ka visi (isskyrus tuos save vadinancius nepriklausomais teisingiausiais) kalba r galvoja 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

scroll to top
+