Ar išgelbėtų privalomas balsavimas?

Partijų ir politikų reitingai – nuolatinė bent kiek politika besidominčių žmonių diskusijų tema. Kadangi kartą per mėnesį keli visuomenės nuomonės tyrimo centrai skelbia naujausius apklausų rezultatus, tie skaičiai vėl ir vėl paskatina į juos pažvelgti iš naujo. Viena vertus, jų patikrinti ar juos paneigti neįmanoma, nebent būtų įmanoma užsakyti ar surengti atskirą visuomenės apklausą. Bet ir tuo atveju būtų galima teisintis, kad buvo apklausti ne tie patys rinkėjai, ne tuo pačiu metu ir pan, todėl ir rezultatai – kitokie. Ką jau kalbėti apie kitokius rinkimų rezultatus. Gal daug „taškų ant i“ sudėliotų privalomas balsavimas?

Partijos investuoja į rezultatą ar jį tiesiog perka?

Nuo seno žinoma tiesa, kad tas, kas moka, tas ir muziką užsako. Suprantama, bet kokios investicijos į savo reprezentaciją tikrai turi įtakos tų reitingų rezultatams. Nieko čia smerktino. Partijos investuoja į savo įvaizdį, viešuosius ryšius, savireklamą, perka reklamą ir matomumą žiniasklaidoje, o paskui analizuoja, kokį efektą tai duoda, į ką reikėtų papildomai atkreipti dėmesį ir už ką sumokėti.

Bet kur garantija, kad skelbiami viešosios nuomonės rezultatai nėra nupirkti? Kas gali pasakyti, ar kartais populiaresnis nėra tas, kuris – dosnesnis?

Rinkimai jau ne kartą parodė, jog jų rezultatai neatitinka to, ką prieš tai savo apklausose skelbė tyrėjai. Negi netinkama metodika? O gal paskutinę akimirką rinkėjai ėmė ir pakeitė savo nuomonę? Gal tie, kurie norėjo balsuoti, susirgo, o tie, kurie nematė už ką balsuoti – persigalvojo?

Nuomonės tyrėjai ramina, kad maždaug taip yra. Jų tikinimu, nereikia liguistai reaguoti, jei skirtumas tarp prognozuojamo ir įvykusio bado akis. Čia Lietuva, čia kitaip nebūna. Pagaliau, esmė – ne procentuose. Svarbiausia, kad buvo atskleista, kas yra populiarus, o kas ne, tokia atseit ir yra šio tyrimo esmė.

Galbūt. Tik štai vėl kirba mintis: jei metus nuolat tikinsi, kad, tautos manymu, valgyti lašinius yra blogas dalykas, tai jų pirkimas, bėgant laikui, didės ar mažės? Taigi, klausimas, į kurį reikėtų atsakyti pridėjus ranką prie širdies: skelbiami partijų reitingai yra nuomonė, ar jos formavimas?

Nedalyvautų rinkimuose tik 13 proc.?

Sakysite, niekuo nepagrįsti įtarimai? Tačiau įtarimai be priežasties neatsiranda.

Paimkime naujausius partijų reitingus, su kuriais visuomenė supažindinta savaitgalį. Tarp skelbiamų skaičių buvo vienas, kuris bado akis. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 13 proc. apklaustųjų teigė, kad rinkimuose nedalyvautų.

Ką šis skaičius reiškia? Ogi tai, kad likusieji, taigi – 87 proc. – rinkimuose dalyvautų. Jei tiesa laikyti vienos ar kitos partijos populiarumą atspindinčius skaičius, kas pateikiama beveik kaip neginčyjamas faktas, tokia pat tiesa būtų ir šis skaičius. Išeitų, kad net atmetus kelių procentų paklaidą, „Vilmorus“ apklausos duomenimis turėtume gauti didžiausią Lietuvos Seimo rinkimų istorijoje rinkėjų aktyvumą, kuris nusileistų nebent fiksuojamam kurioje nors iš postsovietinių Vidurinės Azijos valstybių.

Net kai kuriose išsivysčiusiose šalyse yra privalomas balsavimas

Jei tuo patikėjote, sulaukite rinkimų. Abejoti galima tik dėl vieno: jie gal ir suformuos nuomonę apie kurią nors partiją kaip labiausiai palaikomą ir paskatins už ją balsuoti, tačiau ateiti jus į rinkimus tikrai neprivers. Nebent Lietuva įteisintų privalomą balsavimą, koks nuo 1912 metų egzistuoja Argentinoje (visiems 18-70 metų piliečiams), nuo 1924 metų – Australijoje (vyresniems kaip 18 metų), Brazilijoje (balsavimas rinkimuose privalomas visiems raštingiems 18-70 metų piliečiams), nuo 1960 metų – Kipre, nuo 1936 metų – Ekvadore (raštingiems 18-65 metų piliečiams), Liuksemburge (18-75 metų piliečiams), Singapūre (vyresniems kaip 21 metų piliečiams), nuo 1904 metų Šafhauzeno kantone Šveicarijoje (kituose kantonuose privalomas balsavimas atšauktas 1974 metais) ir dar keliose pasaulio valstybėse. Įdomu tai, kad privalomas balsavimas egzistuoja net Graikijoje ir Belgijoje, pastarojoje net yra numatytos sankcijos, tačiau nėra kontroliuojama, kaip piliečiai jų laikosi.

Tik vargu ar toks balsavimas Lietuvoje kada nors būtų įteisintas. Mūsų partijoms nebūtų naudinga, jei rinkėjams pareiga balsuoti taptų prievole. Juk tada nebeužteks mobilizuoti ištikimiausius sekėjus, kurie vėl ir vėl prie lovio atveda tuos pačius sąrašinius mohikanus. Tuos pačius, kuriais pirmiausia gali pasigirti, anot apklausų, būtent tos, didžiausią populiarumą turinčios, partijos.

Gintaras Bielskis