„Žemės ūkis negali būti įstrigęs praėjusiame amžiuje – keičiasi geopolitinė situacija, daugėja išbandymų dėl klimato, auga vartotojų lūkesčiai. Prisitaikyti prie šių išmėginimų, prie Europos žaliojo kurso tikslų, atsižvelgiant ir į apsirūpinimo maistu saugumo svarbą, ir skirta naujojo laikotarpio parama“, – kalbėdamas apie paramą šalies ūkininkams bei pokyčius, susijusius su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu, akcentuoja žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Rezultatas – modernėjantys ūkiai
„Užsitęsus deryboms su ES dėl naujųjų reglamentų, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa (toliau – KPP) buvo pratęsta dvejiems metams, skiriant papildomų lėšų, tad mūsų šalis kaimo plėtrai turėjo įspūdingą biudžetą – 2,8 mlrd. eurų. Populiariausia KPP priemonė buvo „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkininkai galėjo įsigyti naujos žemės ūkio technikos, įrangos, naujų technologinių įrengimų, statyti gamybinius pastatus, kurti savo ūkiuose pagamintų produktų perdirbimą“, – teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.
Net 60 proc. KPP lėšomis finansuotų projektų buvo įgyvendinti gyvulininkystės sektoriuje, kuris jau kelerius metus susiduria su didžiuliais išmėginimais tiek dėl Rusijos embargo, tiek dėl vėlesnių politinių įvykių bei šiuo metu esančios energetinės krizės.
„Populiari buvo ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonė. Pasinaudoję šia priemone, Lietuvoje jau įsikūrė 2 260 jaunųjų ūkininkų. Kiti dar įgyvendina pagal šią priemonę finansuojamus projektus. Jau paremta ir 6 716 smulkiųjų ūkių. Parama patiems smulkiausiems ūkiams, nors ir nebuvo didelė, bet labai patraukli, nes jiems nereikėjo prisidėti nuosavų lėšų. Siekiant gyventojus aprūpinti sveikais ir kokybiškais produktais, buvo remiami ekologiniai ūkiai, užimantys 276 tūkst. hektarų“, – KPP rezultatus apžvelgia J. Stakėnienė.
Nuo kitų metų pradedamas įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas), kurio galutinis variantas pateiktas tvirtinti Europos Komisijai. ŽŪM tikisi, kad šį rudenį jis bus patvirtintas, bet jau dabar aiškios pagrindinės gairės, kuriomis vadovaudamiesi ūkininkai gali rengtis kitiems metams. Strateginiam planui įgyvendinti skirta 4,2 mlrd. eurų parama.
Kaip ir ankstesniųjų programų, taip ir Strateginio plano vienas svarbiausių tikslų – remti šalies ūkininkus, stiprinant jų konkurencingumą ir atsparumą, didinant jų pajamas.
Ateitis – tvarus ūkininkavimas
Įgyvendinat Strateginį planą, paramos lėšos bus naudojamos tiesioginėms išmokoms, kaimo plėtros, sektorinėms priemonėms, kaip augalininkystė, gyvulininkystė, sodininkystė ir daržininkystė, bitininkystė. Pirmą kartą Lietuvoje parama bus teikiama auginantiems vynuoges vyno gamybai.
Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, ūkininkams bus teikiama investicinė parama. Tikėtina vidutinė parama vienam projektui – iki 250 tūkst. eurų, o paramos intensyvumas – iki 65 proc. Taip pat ūkininkai galės naudotis lengvatine iki 200 tūkst. eurų paskola.
Numatyta parama ūkininkų bendradarbiavimui skatinti, vystant trumpąsias grandines – iki 150 tūkst. eurų parama produkcijos realizavimo vietoms kurti, viešojo maitinimo grandinėms – iki 250 tūkst. eurų, logistikos centrams – iki 1,5 mln. eurų. Paramos intensyvumas investicijoms – iki 60 proc., bendradarbiavimo ir einamosioms išlaidoms – iki 100 proc.
Remiamas ir žemės ūkio produkcijos perdirbimas. Vidutinis paramos dydis vienam projektui – iki 5 mln. eurų, o jos intensyvumas – iki 50 proc. Didelėms įmonėms paramos intensyvumas sieks iki 20 proc. Maksimali lengvatinė paskola – 1 mln. eurų. Ją reikės grąžinti per 5 metus.
Didėja parama jauniesiems ir smulkiesiems
Strateginiame plane ypač didelis dėmesys skiriamas smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams.
Jauniesiems ūkininkams bus teikiama parama investicijoms į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Tikėtina vidutinė paramos suma – iki 0,5 mln. eurų, pirmą kartą paramos gamybinėms investicijoms besikreipsiantiems jauniesiems ūkininkams bus teikiamas 20 proc. punktų didesnis nei bazinis paramos intensyvumas (bazinis intensyvumas – iki 50 proc.). Investicijoms į gyvūnų gerovę paramos intensyvumas sieks net 80 proc. „Pagal KPP jaunieji ūkininkai gaudavo 40 tūkst. eurų įsikūrimo išmoką. Nuo 2023-iųjų jiems išmoka didėja iki 60 tūkst. eurų. Taip pat jie galės pasinaudoti ir lengvatine paskola, – pažymi J. Stakėnienė. – Didelis dėmesys skiriamas ir patiems smulkiausiems ūkininkams, kurie susiduria su didžiuliais išbandymais.“
Viena patikimiausių galimybių šiems ūkininkams išlikti yra bendradarbiavimas, kooperacija. Tam skiriamos paramos dydis priklausys nuo projekto dalyvių skaičiaus – kiekvienam dalyvaujančiam ūkiui numatyta 25 tūkst. eurų parama. Jei paramos kreipsis kelių labai mažų ūkių grupė, pvz., keturi ūkiai, paramos suma galės siekti 100 000 Eur. Smulkiems-vidutiniams ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. eurų.
Tiesioginės išmokos
Nuo kitų metų didėja ir tiesioginė bazinė išmoka. Ji sieks 80 eurų už ha, bet įvedamos išmokų „lubos“. Vienas ūkio subjektas negalės gauti daugiau kaip 100 tūkst. eurų bazinių išmokų, iš jų išskaičiavus darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius darbuotojų, kurių profesijos susijusios su žemės ūkio veikla. Tikėtina, kad jauniesiems ūkininkams tiesioginės išmokos sieks 140 eurų už ha. Tai dvigubai daugiau negu praėjusiu laikotarpiu.
„Keičiasi ir perskirstymo išmoka. Anksčiau ji būdavo mokama už pirmuosius 30 ha, dabar ji bus mokama už 50 ha. Priklausomai nuo ūkio dydžio, išmoka bus diferencijuojama. Per ankstesnį laikotarpį perskirstymo išmoką gaudavo absoliučiai visi ūkiai, dabar – tik turintys iki 500 ha žemės“, – KPP ir Strateginio plano skirtumus apžvelgia departamento direktorė J. Stakėnienė ir pabrėžia, kad naujasis laikotarpis orientuotas į tvarų, aplinkai ir klimatui draugišką ūkininkavimą.
Užs. Nr. 135.
