Liudmila Braškienė

Gegužės 25 d. vykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje viešą kreipimąsi į Tarybos narius perskaitė VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Liudmila Braškienė. Šis kreipimasis – tai atsakas į balandžio mėnesį vykusio posėdžio metu ir po jo, kaip mūsų rajone jau tapo įprasta, – internetinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius opozicijos narių priešiškus pasisakymus ir nepagrįstus kaltinimus.

VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Liudmila Braškienė

Atviras kreipimasis į Širvintų rajono savivaldybės tarybą

Širvintos, 2017-05-25

2017 m. balandžio 28 d. Širvintų r. savivaldybės tarybos posėdžiui buvo pateikti svarstyti sprendimų projektai dėl viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų 2016 m. veiklos ataskaitų ir užduočių 2017 metams tvirtinimo bei šių įstaigų vadovaujančių darbuotojų kintamosios atlyginimo dalies nustatymo. Kadangi tiek ataskaitų teikimo ir tvirtinimo tvarka, tiek darbo užmokesčio sveikatos priežiūros įstaigų vadovams nustatymas yra aiškiai reglamentuoti (sprendimų projektų preambulėje nurodytais teisės aktais, kuriais vadovaujantis jie yra parengti), didžiulę nuostabą sukėlė kai kurių opozicijoje dirbančių Tarybos narių paklausimai, man pristačius įstaigos veiklos ataskaitą.

Tarybos narei gydytojai Jūratei Šiukštienei šioje ataskaitoje labiausiai užkliuvo 5 lentelė, kuri parodo vidutinį įstaigos darbuotojų pagal atskiras profesines grupes skaičių. Tiesą sakant, dėl šios lentelės (o tiksliau – dėl joje įvardintų „medicinos gydytojų“ ir „skubios pagalbos slaugytojų“) pildymo ir mums kilo klausimų. Tačiau atsižvelgėme į tai, jog galiojančios redakcijos LR medicinos praktikos įstatyme visi gydytojai pirmiausia įvardinami kaip „medicinos gydytojai“ (žr. šio įstatymo 2 str. 7d.: „Medicinos gydytojas – asmuo, įgijęs medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją“, 4 d: “Gydytojas specialistas – medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją“, 18 d.: „Šeimos gydytojas – medicinos gydytojas, įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją“), ir priėmėme tai kaip bendrinį profesijos pavadinimą – iš tiesų, tik statistiškai vertinant vidutinį įstaigoje dirbančių gydytojų skaičių, nėra reikšminga, kokias profesines kvalifikacijas jie yra įgiję.

Taigi, abi Širvintų rajono viešosios sveikatos priežiūros įstaigos pateikė Savivaldybės tarybai ataskaitas, kurių bendrą formą ir privalomas pildyti statistinių duomenų lenteles patvirtino dar praėjusios kadencijos rajono Savivaldybės taryba. Savo nuožiūra jų keisti įstaigų vadovai negali. Tuo tarpu, Tarybos narė, Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komiteto narė Jūratė Šiukštienė tokią teisę turi ir galėtų inicijuoti atitinkamus pakeitimus, teikti pasiūlymus.

Bet tam reikia turėti noro ir (ar) jausti pareigą susipažinti su parengtais sprendimų projektais bei juos pagrindžiančiais dokumentais. Ir ne prieš pat Tarybos posėdžio pradžią ar jo metu, o bent jau iki atitinkamų klausimų svarstymo komitetuose. Priminsiu LR Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 1 d. nuostatą: „Savivaldybės tarybos komitetai sudaromi <..>savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti<…>“. Gal tuomet Tarybos posėdžiai nevirstų „farsu su katutėmis“, o kai kurie Tarybos nariai, neturintys kompetencijos svarstomais klausimais, gal neskubėtų kaip išmanydami „atsižymėti“ prieš rinkėją, paskleisdami į viešumą iškraipytą, nepatikslintą, o neretai – ir tikrovės neatitinkančią informaciją.

Šiuo konkrečiu atveju buvo galima priimti Tarybos narės pastabą (ar klausimą?) ir į jį atsakyti, jeigu tas klausimas nebūtų virtęs ilgu priekaištaujančiu pasisakymu, iš kurio nežinantiems sveikatos priežiūros įstaigų veiklos organizavimo ypatumų galėjo kilti mintis (ir kilo, sprendžiant iš komentarų), jog VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – Širvintų r. PSPC) gydytojai dirba neturėdami licencijų. Cituoju gydytojos ir Tarybos narės Jūratės Šiukštienės žodžius: „Jūsų ataskaitoje pažymėta, kad įstaigoje dirba medicinos gydytojai. Jeigu Jūs suvokiat, medicinos gydytojai yra baigę šešis kursus studentai, ir jie yra tie gydytojai be licencijų“ (cituojama iš krastonaujienos.lt/2017/05/j-siukstiene-pspc-gerokai-sumazejo-nemokamu-paslauguo-mokamu-padaugejo-video/).

Į tai galiu atsakyti jau paminėto LR medicinos praktikos įstatymo 3 str. 1 d. nuostata: „Medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas“. O kad nebūtų suklaidinti mūsų įstaigos pacientai, atsakingai pareiškiu, jog Širvintų r. PSPC dirba kvalifikuoti (turintys licencijas ir įgiję reikalingas profesines kompetencijas), patyrę sveikatos priežiūros specialistai – gydytojai ir slaugytojos. Visiems, besikreipiantiems į mūsų įstaigą, suteikiama kokybiška būtinoji medicinos pagalba, atliekami reikiami laboratoriniai tyrimai, diagnozavus ligas, skiriamas gydymas.

Norėčiau tikėti, kad teikdama paklausimą Tarybos narė nekėlė sau vienintelio tikslo – paskleisti visuomenę klaidinančią informaciją. Ir, ko gero, nereaguočiau į ją, jeigu tokia informacija liestų tik mane kaip fizinį asmenį. Vis dėlto, kai politikų pasisakymai virsta atvira propaganda, menkinančia viešosios įstaigos, kuriai vadovauju, įvaizdį, (o tai, savo ruožtu, žeidžia joje dirbančių žmonių savivertę, sukelia nesaugumo ir netikrumo jausmą jos paslaugomis besinaudojantiems asmenims), suprantu, kad užkirsti tam kelią galiu tik viešai gindama Širvintų r. PSPC dalykinę reputaciją ir teisėtą lūkestį – kad šios įstaigos veikla būtų vertinama objektyviai ir nešališkai.
Objektyvusis pagrindas tam – LR įstatymai ir kiti poįstatyminiai bei norminiai teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo tvarką bei jų veiklos rezultatų vertinimą. Šališkumas pasireiškia tuo, kad, vertinant konkrečios įstaigos darbą, jos veiklos pokyčius ir rezultatus, dėl nežinojimo ar tiesiog ignoruojant galiojančių teisės aktų reikalavimus, vadovaujamasi ne minėta teisine baze, o asmeninėmis nuostatomis ir išankstiniu nusistatymu.

Būtent tokį šališką ir neobjektyvų požiūrį į Širvintų r. PSPC veiklą pademonstravo Tarybos narės Jūratės Šiukštienės pasisakymas, kuriuo ji, akivaizdžiai nesuvokdama Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos veiklos vertinimo kriterijų ir pasiektų rodiklių prasmės, savaip interpretuoja mūsų ataskaitose pateiktus metinius veiklos rezultatus, ir man, kaip įstaigos vadovei, pareiškia (o gal klausia?): „Matau, kad norite maksimalaus priedo – 40 proc.“

Tas pats klausimas buvo pateiktas ir Tarybos nariams: „Tiek daug įstaigai netekus pacientų, PSPC neteko ir nemažų sumų įplaukų. Ar dera vadovei skirti tokį didelį priedą?“

Retorinis klausimas. Ar populistinis? Bet kokiu atveju, jį reikėjo kitaip formuluoti, pvz.: Ar reikia sėkmingai dirbančios įstaigos vadovei mokėti atlyginimą?

Tos dienos posėdyje Taryba turėjo svarstyti sprendimo „Dėl VšĮ Širvintų r. PSPC vadovaujančio darbuotojo mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo“ projektą. Atkreipiu dėmesį – svarstomas ne vadovo skatinimo, t. y. ne priedų ir ne premijų skyrimo klausimas, o vadovo atlyginimo dydžio nustatymo klausimas. Pagal LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnio 1 d. „Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų <…> Vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinė alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios algos dalių“; 3 d.: „<… LNSS viešųjų įstaigų vadovų mėnesinės algos pastoviosios dalies dydis nustatomas atsižvelgiant į praėjusių kalendorinių metų įstaigos vidutinį darbuotojų skaičių…>“. 6 d.: „LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieneriems metams.<…> Visais atvejais mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.<…> Mėnesinės algos kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.“

Grįždama prie gana nekorektiškai man pateikto klausimo, noriu dar kartą akcentuoti tai, ką sakiau Tarybos posėdyje: VšĮ Širvintų r. PSPC, nors ir patyrė tam tikrų sunkumų savo veikloje (sumažėjus prie įstaigos prisirašiusiųjų skaičiui, atitinkamai sumažėjo ir pagrindinės veiklos pajamos), atsakingai peržiūrėjo įstaigos sąnaudų struktūrą, atsisakė nebūtinų išlaidų, įvertino galimybes teikti pacientams daugiau paslaugų ir pan. Tai leido iki metų galo subalansuoti biudžetą ir 2016 metus baigti su teigiamu finansiniu rezultatu. Visiems darbuotojams buvo išmokėti skatinamieji priedai (premijos). Skolų įstaiga neturėjo, atlyginimai visą laiką buvo mokami laiku (paskutinę einamojo mėnesio dieną). Nuo 2016 m. spalio mėn., laikantis naujai parengtos Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, peržiūrėti įstaigos darbuotojų atlyginimai, padidinta medikų pagrindinio atlyginimo pastovioji dalis. Pasiektos vadovui nustatytos metinės užduotys ir numatytos Viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių reikšmės, pagal kurias, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, metų laikotarpiui steigėjas turi teisėtą pagrindą nustatyti 40 proc. kintamąją dalį, skaičiuojamą nuo vadovo mėnesinės algos pastoviosios dalies. Taigi, koks turėtų būti pagrindas man „nenorėti“ gauti teisėtai nustatytą atlyginimą?

Opozicijoje esantys Tarybos nariai (tarp jų – ir aktyviai pasisakiusi J. Šiukštienė) balsuodami susilaikė – o tai reiškia, kad savo nuomonės šiuo klausimu nepareiškė. Nesuprato, dėl ko vyksta balsavimas? Pritrūko argumentų? Ar vis dėlto tai buvo tylus sabotažas…

Liudmila Braškienė