Stebuklinga Mamos skarelė…

Turbūt daugelį iš mūsų retsykiais aplanko prisiminimai iš vaikystės. Rodos, sėdi su savo močiute miestelio bažnyčios gale, besiklausydama pamaldų staiga pradedi nuobodžiauti ir imi skaičiuoti, kiek ir kokių skarelių matai. Per mišias galėdavai spėti suskaičiuoti kiek gėlėtų, taškuotų, baltų, su blizgučiais…

Dabar tokį vaizdą vis rečiau ir rečiau išvysi net ir kaimo bažnytėlėje. Šiuolaikinėms moterims skara tarsi atgyvena ir seniai seniai pamiršta moteriško garderobo dalis. Moteriškąją skarelę išstūmė kur kas patogesnis galvos apdangalas – kepurė.

Na, nebent eidamos į daržą mūsų senolės užsiriša skarą, tačiau mazgą riša jau ne po smakru kaip seniau, bet šiuolaikiškai – ant pakaušio.

Liūdniausia būna kai išgirsti, jog išėjus Anapilin kaimo senolei, Velionės artimieji skareles tiesiog sudegina.

Ką gi, laikai keičiasi. Tradicija ryšėti skarelę nueina užmarštin.

Norėjome jaunajai kartai priminti, kad moteriška skara yra verta pagarbos bei dėmesio. Todėl mes, Juknonių kaimo, Čiobiškio seniūnijos moterys, artėjant Mamos dienai, nutarėme atiduoti duoklę moteriškai skarelei bei iš jų sukurti įvairias kompozicijas.

Beveik visos aplankytos skarelių savininkės pasakojo, kad skareles paveldėjo iš savo mamų ir močiučių. Minėjo ir tai, kad iš pasakojimų yra girdėjusius, jog kaimo kultūroje šis galvos apdangalas būdavo labai svarbus. Nes būtent ši, rodos, visai nereikšminga detalė išduodavo savininkės ne tik socialinę, bet ir šeimyninę padėtį.

Ir tikrai, aplankius ir atidžiai apžiūrėjus juknoniškių demonstruojamas moteriškas skareles, drąsiai buvo galima spėti, jog va šita – ryški, žibanti yra atgabenta iš Amerikos, o va ana – gėlėta – iš Lenkijos ar Rusijos. Dominavo permatomos, plonytės, sintetinės skarelės, kurios, pasak savininkių, būdavo ne itin patogios ryšėti – jos tiesiog slysdavo nuo galvos.

Negalima nepaminėti ir to fakto, jog ištekėjusiai moteriai skarelė buvo tiesiog privaloma.

Norime padėkoti Juknonių kaimo moterims, kurios tarsi relikvijas saugo mamų ar močiučių skareles.

Nuoširdų ačiū už tradicijų puoselėjimą tariame Danutei Pranckevičienei bei jos dukrai Gitanai Savičienei, Henrikai Vadeikienei, Elenai Penkauskienei, Rimai Micienei, viešniai iš Panevėžio Laimai Kazlauskienei, Reginai Kupčiūnienei, Nijolei Gurskienei bei Veronikai Tamoševičienei.

Vita Tamoševičiūtė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+