Ar Širvintos apsigins nuo gresiančio smūgio kultūrai?

Lietuvos nacionalinio kultūros centro skelbiamais duomenimis, Širvintų rajone 2017 metais buvo 8 kultūrinės paskirties pastatai, valdomi Kultūros centro, 1 – savivaldybės (seniūnijos), 4 – kitų savininkų. 10 jų buvo šildomi, 3 – šildomi renginių metu. Rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto laukė 7 pastatai. 1 pastatas buvo naujai rekonstruotas valstybės ar investicijų programos lėšomis, 1 – savivaldybės lėšomis.

Kalbant apie materialinę bazę, rajone buvo 13 salių, bendrai talpinančių 2075 žiūrovus. Beveik dvigubai daugiau nei telpa žiūrovų Visagino, Elektrėnų savivaldybėse ar Šilutės rajone, 4 kartus – nei Rokiškio rajone, 5 kartus – nei Molėtų rajone. Mūsų rajone dar buvo 31 patalpa kūrybinei veiklai (3 kartus nei Rokiškyje, 4 kartus daugiau, nei Molėtuose), 6 specializuotos parodų salės (tiek pat, kiek Klaipėdos rajonje), 4 šokių (diskotekų salės), 4 mūsų salėse yra veikianti kino filmų demonstravimo įranga. Beje, kiek gerokai didesniame Panevėžio rajone. Šiaulių, Kėdainių rajonuose tokių apskritai nėra.

Rajono saviveiklininkai turėjo 345 tautinius kostiumus (ir dar 93 reikėjo), 92 muzikos instrumentus (dar 30 reikėjo). Rajone veikė 42 mėgėjų meno kolektyvai, vienijantys 450 atlikėjų, 13 kolektyvų dalyvavo 133 vaikai ir jaunuoliai. Juos aptarnavo 49 darbuotojai, kurių dalis dirbo net ne visu etatu. Pagal darbuotojų skaičių didelei daliai šalies savivaldybių nusileidome 2 ir daugiau kartų.

Kultūrinei veiklai per metus iš viso skirta daugiau nei 413 tūkst. eurų, iš kurių apie 270 tūkst. eurų – darbuotojų atlyginimams (neatskaičiavus mokesčių). Veiklai finansuoti buvo skirta per 82 tūkst. eurų (10 kartų daugiau nei Rokiškyje!), infrastruktūrai išlaikyti – apie 43 tūkst. eurų. Už teikiamas paslaugas surinkta per 22,5 tūkst. eurų, dar apie 7,5 tūkst. eurų gauta iš įvairių projektų ir privačių rėmėjų. Pagal surinktas lėšas Širvintų rajonas nedaug nusileido gerokai didesnėms Mažeikių, Jonavos, Joniškio savivaldybėms, lenkė Skuodo (21,8 tūkst. eurų), Raseinių (25,9 tūkst. eurų), Prienų (20,7 tūkst. eurų), Pakruojo (17,8 tūkst. eurų), Ignalinos (11,3 tūkst. eurų), Alytaus rajono (17,7 tūkst. eurų), Akmenės (15,8 tūkst. eurų) savivaldybes.

Iš pateiktų skaičių matyti, kad rajone darbuotojų užmokesčiai „suvalgė“ apie 65 proc. skirtų lėšų, tuo tarpu Rokiškio, Ukmergės rajonuose ta dalis siekė net 85 proc., Anykščių rajone – 80 proc. Sakyti, kad pas mus darbuotojai gavo algą, o veiklos nebuvo, būtų tas pats, kas įžūliai pameluoti. Galima sakyti, buvome tarp tų nedaugelio, kur iš bendro pyrago veiklai skirta tiek daug lėšų.

„Dėl mūsų visų ateities“…

Ir štai ši darni Širvintų rajono kultūros darbuotojų šeima su nerimu laukia kitų metų. Jų širdyse neužtikrintumo sėklą pasėjo Kultūros ministerija, kuri, kaip teigia interneto naujienų portalas DELFI, įspėjo, jog kultūros įstaigos kitais metais turėtų 15 proc. mažinti savo išlaidas. Tai būtų lyg „zadanija“, kurią įvykdyti reikėsią nepaisant to, jog iš aukštų tribūnų nuolat linksniuojama apie didelį ekonominį šalies pakilimą.

Ar didelė ta 15 proc. „zadanija“? Kalbant 2017 metų biudžeto skaičiais, Širvintų rajono kultūros darbuotojai ant taupymo aukuro turėtų pakloti 62 tūkst. eurų. Tris kartus daugiau, nei skyrė ilgalaikiui turtui įsigyti. Dvigubai tiek, kiek surinko pajamų. Net du su puse karto daugiau, nei prie senosios valdžios buvo skirta 2015-aisiais kultūros veiklai rajone finansuoti.

Tokių baisių skaičių fone puse lūpų užsimenama, kad matuotis skylutes diržuose siūloma ir kai kurioms kitoms ministerijoms, tiesa – kol kas tai daroma žodžiu.

Anot ekspertų, tokiuose veiksmuose įžvelgiamas valdančiųjų bandymas užlopyti biudžeto skyles, kurias daro mokesčių reforma. Ateinantys metai – svarbių reformų įgyvendinimo metai, Kultūros ministeriją įspėjo pagrindinis šalies finansų tvarkytojas A. Šapoka ir priminė, kad taupyti teks visiems. Jis pakvietė sumažinti lėšas prekėms, paslaugoms ir turtui įsigyti „dėl mūsų visų ateities“. Finansų ministerija paskaičiavo, kad kultūros srityje mažintinų asignavimų suma sudaro 5 mln. 854 tūkst. eurų. Maždaug tiek, kiek per metus valstybė atseikėja ją aptarnaujančių Širvintų rajono valdininkų, specialistų, kultūros, švietimo ir kitų iš biudžeto išlaikomų asmenų darbo užmokesčiui.

Popieriniai Buratino kostiumėliai – visa kultūra?

Sukrutę kultūros darbuotojai tuojau pat prisiminė rinkiminius lozungus, su kuriais į valdžią ėjo tiek populizmo kitiems galintys paskolinti „konservatoriai“, tiek ant pjedestalo atsidūrę „valstiečiai-žalieji“, dar neseniai su patosu šūkavę apie valstybės šimtmečio metus ir kultūrą, kaip nacijos prioritetą. Ko gero, dar pirmojo skalbimo nematė po mokyklas išvežioti R. Karbauskio iniciatyva sukurti tautiniai „pseudokostiumai“, kuriuos oriai perdavė ir istorijai paveikslavosi nusipelniusio „valstiečio“ Vyto Šimonėlio bendražygis Kazys Visackas. Taip darydami, „valstiečiai“ tarsi kūrė mitą apie kultūros suklestėjimą, ir štai – skaudaus nusileidimo ant nuodėmingos žemės užuomina? O gal akivaizdus patvirtinimas, kad valdžiažmogiams reikia popieriniais Buratino apdarėliais aprengtų runkelių, kurie nieko toliau savo nosies nematė, nemato ir nematys, kuriems gerai taip, kaip yra. Braidykime toliau po purvą, laužykime mašinas duobėse, klaidžiokime neapšviestomis gatvėmis, vakarus leiskime su kortomis rankose ir prie taurelės. Praprusęs, kultūros pasisėmęs žmogus yra neparankus, jis mato daugiau, nei dešimtmečiais jam leido matyti valdžiažmogiai. Patrypė polkutę prieš rinkėjus šauniai ant pakaušio skrybėlę atsmaukęs, narsiai ūsus pašiaušęs meras, to vietos kultūrai ir pakako.

„Vietoj to, jog politikai rastų politinės valios imtis tikrų reformų, kurios mažintų skurdą, socialinę atskirtį, pavyzdžiui, naikinant legalų gyvulių ūkį (t.y., legalias mokesčių išlygas privilegijuotiems), labiau finansuojant viešąjį sektorių – sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę apsaugą, einama kitu keliu – padalinti po keliolika eurų prieš rinkimus tam, kad visuomenė nieko nesuprastų, o viešajam sektoriui užrišinėti kilpą ant kaklo“, – sarkastiškai pastebėjo ekonomistas J. Mundeikis.

Taupykime, kur reikia taupyti

Tiesa, Finansų ministerija ginasi, jog kalbos apie būsimą taupymą yra ištrauktos iš konteksto: „Kol kas 2019 metų biudžeto projektas yra ruošiamas ir artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybei. Todėl šiuo metu dar tebevyksta diskusijos ir svarstymai ir galutinio sprendimo dėl konkrečių sumų nėra“. Išsisukinėja, ne kitaip. Nes dūmų be ugnies nebūna.

Jei finansų ministerija jau dabar baiminasi, kaip išlaikysime esamą bazę, gal nustokime vaikytis kosminių projektų ir darykime tai, kas būtina žmonėms? Kam antrą dešimtmetį kalbėti apie nacionalinį stadioną Vilniuje, ieškoti ne mažiau lėšų, būtinų dubliuojančiam stadionui Kaune, kada tuoj išmuš valanda, kai Lietuvos futbolas nebeturės kur žemiau ristis. Gal Seimui laikas praregėti: „Yra juk pastatytas naujas stadionas Širvintose, taigi „welcome“, brangūs svečiai iš Taičio ar Šv. Elenos salos, jūs ir taip panašių sąlygų nesate sapnavę, o mums bus proga po dviejų metų pertraukos nugalėti“. Gal pradėti taupymą reikėtų būtent nuo tokių „milijardinių“ projektėlių atsisakymo, o ne nuo 15 proc. „zadanijų“, kuriomis galbūt bandoma pridengti tautinio kostiumo „projektėlius“, o gal užmaskuoti naujų runkelių sėją…

Šią situaciją pakomentuoti paprašėme Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės. Tikimės sulaukti atsakymo ir jį pateikti skaitytojams jau kitame numeryje.

Gintaras Bielskis