Projektų vadovai, padavėjai, aplinkosaugos specialistai, žurnalistai, kinologai, administratoriai, pardavėjai, direktoriai, auklėtojos, logistai, vairuotojai… Kas gali sieti šiuos iš pažiūros tokius skirtingus žmones? Atsakymas labai paprastas: nors ir skirtingu laiku, bet visi jie užaugo Šešuolėlių I kaime.
Gražios tradicijos pradžia
Liepos 13 diena Šešuolėliuose prasidėjo neįprastai – ramiame kaime nuo ryto vyko pasiruošimo darbai: statomi stalai, atsirado palapinė, aidėjo muzika ir daugybė juoko. Ir ne veltui – pirmą kartą Šešuolėlių istorijoje vyko jaunimo susitikimas.
Kai kurie dalyviai sakė, kad žodis „jaunimas“ skamba ironiškai, juk daugelis jau ir į ketvirtą dešimtį įkopę. Vis dėlto, pagrindinis kriterijus dalyviams tapo tai, kad jie ne tik augo, bet ir lankė Šešuolėlių pradinę mokyklą.
Susitikimui pasirinkta simbolinė vieta – buvusios mokyklos kiemas. Tiesa, mokykla jau seniai uždaryta, jos patalpose šiuo metu yra biblioteka.
Susitikimas baigėsi… kitą dieną
Daugelis dalyvių prisipažįsta, kad nors vieni kitus ir gali vaidinti kone kaimynais, bet iš tiesų nesimatė jau ne vienerius metus. Nenuostabu – po vidurinės nė vienas neliko gyventi su tėvais. Dabar beveik visi įsikūrę Vilniuje.
Po šitiek metų susitikę šešuolėliškiai kalbų nepritrūko iki ryto, o įvairūs žaidimai padėjo neužsisėdėti.
Turbūt įdomiausia susitikimo dalis – prisiminimai. Kiekvienas galėjo papasakoti ne vieną istoriją iš vaikystės: vaiduoklių gaudymai, dvylikos pagaliukų žaidimai, pirmosios meilės, išmušti langai ir dar daugybė dalykų, kurie privertė kvatoti iki ašarų.
Trumputė viktorina leido pasitikrinti tiek savo žinias, tiek ir atmintį. Ar daugelis per kelias sekundes galėtų pasakyti, kiek tam tikrais metais turėjo klasės draugų? Arba kiek kaime stovi namų? Pasirodo, užduotis ne tokia ir lengva.
Beje, tam, kad ateityje būtų lengviau palaikyti ryšį visi dalyviai pasikeitė savo kontaktais. Tikėtina, kad kitais metais organizuoti susitikimą bus gerokai lengviau, o dalyvių – daugiau.
Geriausios mintys kyla netikėtai
Mintis apie susitikimą organizatorėms Linai ir Astai kilo visai netikėtai – vieno pasisėdėjimo metu, jos prakalbo apie tai, kad smagu būtų visus suburti. Šio pokalbio užteko, kad po truputį idėja pradėtų virsti realiu susitikimu.
Pasak organizatorių, teko susidurti ir su keletu sunkumų. Visų pirma, mokyklos kiemas buvo gerokai apleistas ir jame vešėjo aukšta žolė, reikėjo ieškoti, kas galėtų paruošti kiemą. Šią bėdą padėjo išspręsti Zibalų seniūnija – jau iš vakaro darbuotojas nušienavo visą teritoriją.
Nors organizuoti susitikimą, kai visi turi savo reikalų ir darbų ne taip paprasta, tačiau rezultatas rodo, kad tikrai verta. O dalyviai pasižadėjo susiburti ne kas kelis dešimtmečius, o pradėti kasmetinę tradiciją.
Aura Jankūnaitė
