Ar neišnaikinsime šernų, kaip kinai išnaikino žvirblius?

Anksčiau šernų medžioklės sezonas prasidėdavo gegužės 1-ąją ir trukdavo iki kitų metų kovo 1-osios.

Anksčiau šernų medžioklės sezonas prasidėdavo gegužės 1-ąją ir trukdavo iki kitų metų kovo 1-osios.

„Širvintų kraštas“ rašė, kad aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo šernų medžioklės sezonas tęsis ištisus metus. Tokį sprendimą, anot Aplinkos ministerijos pranešimo spaudai, paskatino priimti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ministerijai pateikta informacija dėl didėjančios afrikinio kiaulių maro grėsmės iš Baltarusijos.

Aplinkos ministras patikino, kad leidimas medžioti šernus be apribojimų galios vienerius metus. Kai situacija pagerės, anot Valentino Mazuronio, jį bus galima atšaukti. Anksčiau šernų medžioklės sezonas prasidėdavo gegužės 1-ąją ir trukdavo iki kitų metų kovo 1-osios.

Sausio 20-ąją įsigaliojus šiam sprendimui, pasigirdo prieštaringų nuomonių. Vieni sveikina ministro iniciatyvą ir ragina medžiotojus be jokio gailesčio naikinti daug žalos pasėliams darančius šernus, kiti nusiteikę priešingai – gąsdina, kad po medžiotojų surengtų skerdynių šernai Lietuvoje bus išnaikinti, juos galėsime pamatyti tik zoologijos soduose ar iškamšų muziejuose.

Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas įsitikinęs, kad ir vieni, ir kiti savaip yra neteisūs.

– Pernai Lietuvoje buvo sumedžiota per 42 tūkst. šernų, iš jų per 700 – Širvintų rajone, – sakė medžiotojas ir pridūrė: – Tai yra nemaži skaičiai. Tačiau dėl gausaus prieauglio šernų populiacija kasmet lengvai atsistato, taigi didelis sumedžiojimas, kaip faktas, dar nekelia didelio pavojaus, jog šernai, kaip gyvūnų rūšis, gali išnykti.

Anot Vaclovo Četrausko, be pagrindo baiminasi tie, kurie mano, jog medžiotojai surengs šernų skerdynes. Pats ministro įsakymas tik dar labiau atriša rankas racionaliau kontroliuoti šernų populiaciją, o viskas priklausys nuo to, ar medžiotojai jiems patikėtuose plotuose šeimininkauja ūkiškai. Galimybė, kad medžiotojai šaudys į kiekvieną krutantį šerną, Vaclovo Četrausko įsitikinimu, yra neįmanoma, nes taip elgdamiesi medžiotojai pjautų šaką, ant kurios sėdi. Juk kiaules auginantis ūkininkas neina su peiliu į tvartą ir per dieną neišpjauna visų kiaulių. Kodėl taip turėtų elgtis medžiotojas? Nepagrįstai sumažinus šernų skaičių savo medžioklės plotuose, artimiausius kelerius metus, o gal ir daugiau, medžiotojams nebūtų ką medžioti. Pirmiausia tai jiems atsilieptų ekonomiškai: valstybei mokėdami tikrai nemažus mokesčius nuo naudojamų medžioklės plotų, medžioklės būreliai gautų mažiau pajamų už realizuotą medžioklės produkciją, ir medžioklės taptų nuostolingos. Antra, nukentėtų ir pomėgis medžioti, kadangi dauguma medžioklių būtų be laimikių.

– Anksčiau atskirais mėnesiais šernų medžioklė buvo smarkiai ribojama pagal lytį ir amžių (pavyzdžiui, pateles buvo griežtai draudžiama medžioti nuo vasario 1-osios iki spalio 1-osios), ir dėl to buvo painiavos, – prisimena Vaclovas Četrauskas.

Anot jo, medžioklės įkarštyje ne kiekvienas medžiotojas gali laiku ir tinkamai susiorientuoti, koks konkrečiai gyvūnas išbėgo prieš jį. – Nors medžioklės taisyklės reikalauja prieš šaunant gerai įsitikinti, klysti yra žmoniška. Būdavo, kad draudžiamu laiku medžiotojai nušaudavo patelę ar jauniklį, o už nesankcionuotus laimikius buvo numatyti 5-10 tūkst. litų ieškiniai. Taigi neretai tokia nelaiku nušauta šernė tylutėliai būdavo įverčiama į griovį ar iš viso neįrašoma į dokumentus. Žodžiu, dėl perdėtai griežtų reikalavimų ir sankcijų medžioklės klubai patirdavo didelės žalos. Medžiotojai daug lengviau atsikvėpė, kai lyties ir amžiaus ribojimai pernai buvo pakeisti draudimu medžioti šernus tuos du mėnesius per metus. Kita vertus, to irgi nereikėjo, nes kiekvienas medžiotojas puikiai žino, kad šauti į šernę su jaunikliais reiškia palikti mažylius be motinos. Neabejotinai vieni mažyliai neišgyvens, nes šernų maitinimo pienu periodas trunka iki 5 mėnesių. Net jei šerniukai ir išgyventų, jie užaugtų silpni, be reikiamų įgūdžių, ir žūtų jau pirmą žiemą. Mažai naudos ir iš laimikio, nes vaikus maitinanti šernė yra liesa, ji mažai turi vertingos mėsos. Medžiotojai tai gerai žino, kadangi, gavę medžiotojo bilietą, jie ne tik susipažįsta su medžioklės reikalavimais, bet ir prižada laikytis medžiotojo etikos.

Neribojama šernų medžioklė – ne naujiena. Štai Estijoje jau seniai leidžiama šernus medžioti ištisus metus, ir ten jų niekas neišnaikino.

Vaclovo Četrausko įsitikinimu, už minėto aplinkos ministro sprendimo greičiausiai slypi ekoniminiai ir politiniai svertai.

Nors Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2013 metais ištyrė daugiau nei 10 tūkst. šernų ir kiaulių kraujo mėginių ir juose nerado afrikinio kiaulių maro užkrato, tačiau informavo, kad šios ligos grėsmė Lietuvai išlieka labai didelė. Jei šalyje būtų aptiktas bent vienas tokio užkrato atvejis, Lietuva privalėtų vykdyti Europos Sąjungos teisės aktuose numatytas apsaugos priemones dėl afrikinio kiaulių maro, tarp jų taikyti įvairias veterinarines priemones išplitimo grėsmei sumažinti. Jeigu užkratas būtų aptiktas Lietuvoje, tektų pradėti afrikinio kiaulių maro likvidavimo darbus, kuriuos būtina tęsti mažiausiai 24 mėnesius. Būtent to baiminasi kiaulininkyste užsiimantys verslininkai, pirmiausia – didelius kiaulininkystės kompleksus turinčios užsienio korporacijos. Štai jos, spėjama, ir ragina politikus imtis radikalių priemonių, kad iki minimumo sumažėtų grėsmė jų verslui. Baimė netekti milijonų danų ir kitų šalių verslininkus, turinčius interesų Lietuvoje, verčia kelti ažiotažą ir kalbėti apie šernus, kurie tariamai yra bene vieninteliai pavojaus šaltiniai, galintys užkratą atnešti į Lietuvą.

Medžioklės žinovas nesiryžo prognozuoti, kokią žalą patirtų šernų populiacija. Aišku tai, kad reikėtų paskelbti plačią šernų medžioklę regione ar visoje šalyje, o šernų mėsa negalėtų būti vartojama maistui, sumedžioti šernai turėtų būti naikinami užkasant arba sudeginant. Tačiau nežinoma, kaip pati liga paliestų šernus, nes tokių atvejų mūsų šalyje dar nebuvo. Tiesa, yra buvę užfiksuotų židinių Kaukaze, Rusijoje, dabar – Baltarusijoje, bet žinios apie tai – prieštaringos. Nežinoma net, kokio amžiaus šernus liga pakirstų. Yra žinių, kad jau neatsparūs jauni šernai, o štai suaugę perserga lengvesne jos forma.

1990-1991 metais per Lietuvą perėjo klasikinio kiaulių maro banga, palietusi ir šernus. Tačiau po jos šernų populiacija atsigavo palyginti greitai, užsikrėtę šernai didelės žalos aplinkiniams nesukėlė. Šiandien šernų banda Lietuvoje yra gausiausia, nei kada yra buvę. Tiesa, pastaraisiais metais pastebima, kad iki tol augusi šernų sumedžiojimo kreivė stabilizavosi, šis faktas leidžia įtarti, kad šernų populiacija nebeauga. Kaip ją paveiktų afrikinis kiaulių maras?

– Aišku tik tai, kad į Lietuvą patekus afrikinio kiaulių maro užkratui, susirgtų daug šernų, nes šis žvėris – bendruomeniškai gyvenantis gyvūnas, – mano Vaclovas Četrauskas ir priduria, kad dėl to veterinarijos specialistai, kažkokiu būdu suskaičiavę, jog Lietuvoje galimai gyvena apie 100 tūkst. šernų, užsimena apie prevencinę būtinybę šernų populiaciją mažinti dešimteriopai.

Bet ar nenutiks taip, kaip nutiko persistengusiems kinams, kurie Kultūrinės revoliucijos laikais užsimojo išnaikinti žvirblius? Medžiotojas prisiminė, kaip kinų politikai tvirtino, jog žvirbliai sulesa dalį derliaus, todėl išleido direktyvas, įpareigojančias visus kinus naikinti žvirblius, buvo net nustatytos normos, kiek žvirblių kojelių kas mėnesį kiekvienas kinas privalo priduoti valdžios organams. Pradėję karą su žvirbliais, kinai nukentėjo dar labiau, nes derlių užpuolė įvairūs kenkėjai, gamtoje netekę sparnuotų medžiotojų. Vienareikšmiškai kalbėti apie šernų naudą būtų sunku, tačiau, knisdami miško paklotes, šernai suėda nemažai kenkėjų ir žmonėms nenaudingų augalų, jų šaknų, palengvina augalų apsirūpinimą deguonimi. Galų gale, gamtoje kiekviena rūšis yra savaip vertinga, jos išnaikinimas nėra pateisinamas. Juk ne šernai kalti, kad yra ši liga. Ne riestauodegiai per Gibraltarą nukako į Afriką ir parsivežė ligą, o žmonės ją čia atvežė…

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Ar neišnaikinsime šernų, kaip kinai išnaikino žvirblius?”

  1. to na parašė:

    Tai jo, sedi moderatorius sestadieni uzsidares irr laukia, kas kada parasys koki komentara apie serna. Ji istrina, nes neitinka ir laukia kito komentaro apie serna, kad istrintu. Ot begedis tas moderatoius.

  2. na parašė:

    kuo neįtiko moderatoriui komentaras?

Comments are closed.

scroll to top