Įsisiautėjusiems jaunuoliams spyna su grandine netapo problema gauti kuro.
Širvintų rajono apylinkės teismas paskelbė nuosprendį iki tol neteistiems Trapelių kaimo gyventojams Dariui K. ir Artūrui K. bei tris kartus teistam Šafarnės kaimo gyventojui Gediminui M., kuriems buvo pareikštas kaltinimas iš Alionių seniūnijos ūkininkės Onos Virginijos Krikštaponienės saugyklos pavogus dyzelinio kuro ir padarius ūkininkei žalos. Ši pasakoja, su kokiais sunkumais teko susidurti, kol pagaliau buvo paskelbtas nuosprendis, kuriuo įtariamieji pripažinti kaltais ir nurodyta nukentėjusiajai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Tiesa, nuteistieji per 20 dienų teismo nuosprendį dar gali apskųsti.
Prieš vagystę visaip kvailiojo
Ūkininkės žodžiais, iš kieme stovinčių cisternų su žymėtu dyzeliniu kuru buvo pavogta 100 litrų degalų. Moteris tai pastebėjusi tik ryte, kadangi su vyru iš Trapelių kaime esančios fermos grįžo jau sutemus ir nė nepastebėjo išlaistyto kuro dėmių bei sugadinto čiaupo. Visai netoli buvo rastas ir geležinis grąžtas, kuriuo buvo sulaužyta cisternos spyna.
Įtarimas iš karto krito ant tą vakarą apylinkėse siautėjusių neblaivių kaimo gyventojų Dariaus ir Artūro bei jų draugo Gedimino. Pasakojama, kad neblaivūs jaunuoliai iš pradžių šoko ant Juodiškių parduotuvės stogo, išvertė mūrinę autobusų stotelės dalį, išrovė ir numetė kelio ženklą, paskui neva ropštęsi pašokti ant vandentiekio bokšto… Pagaliau jų žvilgsnį patraukė ūkininkei priklausanti 10 tonų talpykla su dyzeliniu kuru. Aplaužę čiaupą, jaunuoliai prisileido 100 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė – 322 litai.
Nurodžius atvesdinti, pabėgo nuo policininkų
Ūkininkė pasakoja, kad įtariamieji pripažino savo kaltę, tačiau birželio ir liepos mėnesiais vykusiuose teismo posėdžiuose Darius ir Artūras nepasirodė. Po pirmojo posėdžio buvo nurodyta policijai atvesdinti jaunuolius į liepos mėnesį paskelbtą teismo posėdį, tačiau tąkart vaikinai paspruko nuo atvykusių policijos pareigūnų. Tada tesimas nurodė Darių ir Artūrą sulaikyti bei atvežti į rugsėjo mėnesį paskelbtą posėdį.
Norėdama, kad kuo greičiau baigtųsi šis procesas, moteris nutarė padėti pareigūnams. Pamačiusi prie parduotuvės neblaivius Darių ir Artūrą, ji paskambino policijai. Atvykę policininkai jaunuolius rado jau savo kieme, tačiau sulaikyti, anot ūkininkės, neskubėjo. Tai atseit padarė tik raginami.
Teismo posėdžio metu Darius, Artūras ir Gediminas pripažino savo kaltę. Jaunuoliai sakė gėrę alų. Jo pritrūkus, Gediminas pasiūlė iš ūkininkės Krikštaponienės „paimti“ dyzelinio kuro ir jį parduoti. Jie netgi paminėjo, kam pardavė dyzeliną. Tiesa, jaunuolių paporintose istorijose esama laiko bei įvykių nenuoseklumo, nesutapimų. Prisipažinę įvykdę nusikaltimą, draugai sakė, jog dyzelinį kurą vogė kovo 23 dieną apie 23 val., tačiau, liudininkų teigimu, telefoninių skambučių su klausimais, ar nereikia pigesnio dyzelinio kuro, buvo kur kas anksčiau. Gedimino teigimu, pirmiausia jie su Dariumi ir Artūru pavogė kuro, o tik po to paskambino ir jį pardavė jau numatytam pirkėjui Ričardui. Dariaus versija šiek tiek kitokia – pirmiausia buvo paskambinta pirkėjui ir paklausta, kiek litrų degalų jam reikia, o nusikaltimas įvykdytas tik po to.
Ona Krikštaponienė sako neatmetanti, kad jaunuoliai galėjo pavogti ir daugiau kuro, tačiau tai dabar būtų sunku patikrinti.
Vagis iš gailesčio maitino
Teismo metu Darius ir Artūras prisiminė, kad vieną žiemą, kai skurdžiai gyvendami neturėjo ką valgyti, juos maitino būtent nukentėjusioji Ona Krikštaponienė, tačiau tai nesutrukdė vogti iš moters. Kažin ar jaunuolių apgailestavimas dėl įvykdyto nusikaltimo yra nuoširdus?
Ona Krikštaponienė džiaugiasi, kad pagaliau pavyko bent kažką pasiekti ir nuosprendis įsigalios, jei jis nebus apskųstas. Dariui ir Artūrui skirtas vienerių metų laisvės apribojimas, įpareigojant šį laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje ir išdirbti 100 val. visuomeninio darbo. Moteris tikisi, kad teismo sprendimo jaunuoliai nedrįs pažeisti. Jei tikrinantis pareigūnas nustatytomis valandomis nerastų jų namuose, jaunuoliams grėstų griežtesnės bausmės.
Vis dėlto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek dabar Ona Krikštaponienė nesijaučia saugi. Tik pradėjus minti teisėsaugos institucijų slenksčius, moteris teigia sulaukusi grasinimų iš Dariaus ir Artūro, kad gali sudegti Trapeliuose esanti jos ferma su visais gyvuliais. O jų ne tiek ir mažai – beveik pusšimtis. Matydama, kad konflikto taikiai išspręsti nepavyks, moteris pasisamdė ir advokatę.
– Nusikaltėliui pas mus išaiškina visas teises ir pareigas, o nukentėjusysis paliekamas visus šiuos niuansus aiškintis pats. Nusikaltėliui garantuojamos nemokamos advokato pareigos, tuo tarpu dažnas nukentėjusysis jį turi samdytis savo lėšomis. Gerai dar, jei pavyks tas išlaidas prisiteisti ir turto bei pajamų neturintys nuteistieji kada nors jas atlygins, – sakė Ona Virginija Krikštaponienė.
Siekdami išvengti kitų išpuolių, Krikštaponiai tveria savo sodybos teritoriją tvora, kuri taip pat suteiks daugiau saugumo tuo metu, kai šeimininkai iš Maišelių bus išvykę į fermą Trapeliuose.
– Gerai, kad jaunuoliai nulaužė ne visą, o tik pusę cisternos čiaupo, taigi pavyko išvengti ekologinės nelaimės. Kuro buvo pripilta kaip tik prieš vagystę. Talpyklos yra netoli gyvenamojo namo. Jei vagys būtų nulaužę čiaupą, būtų išsiliejęs visas kuras. Vargu, ar galėtume gyventi tokiuose namuose, – sakė Ona Krikštaponienė.
Šarūnė Baronaitė
