Maždaug kas dešimtas profesiją įgijęs bedarbis nesilaiko susitarimų

Transporto kompanijos mielai įdarbina kvalifikaciją įgijusius vairuotojus, tačiau kai kurie jų nevykdo susitarimų su Darbo birža.

Transporto kompanijos mielai įdarbina kvalifikaciją įgijusius vairuotojus, tačiau kai kurie jų nevykdo susitarimų su Darbo birža.

Nedarbas – dar ne tragedija tiems, kurie kabinasi į gyvenimą ir ieško bent menkiausios galimybės patekti ar sugrįžti į darbo rinką. Norintiems dirbti padeda ir valstybė. Viena tokių jos teikiamų galimybių – persikvalifikuoti, įgyti tarp darbdavių paklausią profesiją.

Anot Vilniaus teritorinės darbo biržos Širvintų skyriaus vedėjos Svajonės Žedavainienės, pernai ir šiais metais, iki spalio 20-osios, jos vadovaujamas skyrius pagal sudarytas sutartis į profesinio mokymo priemonę išsiuntė 97 asmenis. Didžioji dalis tokių asmenų, maždaug devyni iš dešimties, jau sėkmingai baigė profesinio mokymo programas.

Suprantama, kad tai valstybei nemažai kainuoja, todėl Darbo birža, su bedarbiais pasirašydama sutartis dėl profesinio mokymo, numato sutartinius įsipareigojimus. Asmenys, kurie be svarbių priežasčių neįvykdo jų pasirašytų įsipareigojimų, privalo teritorinei darbo biržai atlyginti jos patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu.

„Jei šios išlaidos nėra grąžinamos teritorinei darbo biržai, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka,“ – akcentavo Svajonė Žiedavainienė ir pridūrė, kad per beveik dvejus metus rajone sutartinių įsipareigojimų neįvykdė 9 asmenys. – „Iki šiol 2 asmenys, vykdydami savo sutartinius įsipareigojimus, lėšas grąžino savanoriškai. Kiti, negražinę lėšų, prieš tai taip pat buvo kelis kartus informuoti dėl savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.“

Kaip teigė skyriaus vadovė, su neįvykdžiusiais sutartinių įsipareigojimų asmenimis visuomet stengiamasi dėl lėšų grąžinimo susitarti taikiai ir bendradarbiaujant – pirmiausia jie informuojami raštu dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, siūloma suderinti lėšų grąžinimo grafikus. Jei to padaryti nepavyksta, dėl teritorinės darbo biržos patirtų išlaidų yra kreipiamasi į teismą. Šiuo metu į teismą kreiptasi dėl 5 asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo Širvintų skyriuje. Teismas, išnagrinėjęs pateiktus ieškinius, jau priėmė 5 sprendimus, iš kurių 4 yra įsiteisėję.

Kaip pavyzdį būtų galima paminėti kelis Širvintų rajono apylinkės teisme paskelbtus sprendimus rajono gyventojams. Teismas juos įpareigojo padengti žalą, kurią dėl jų profesinio mokymo patyrė Vilniaus teritorinė darbo birža: Edvard’as Š. įpareigotas sumokėti 3308 litus 5 centus, o Oksana D. – 3139 litus 69 centus. Abu asmenys taip pat sumokės ir 72 litų dydžio žyminius mokesčius.

Edvard’as Š. Vilniaus teritorinės darbo biržos Širvintų skyriuje 2012 metų kovo 5-ąją buvo įregistruotas kaip asmuo, ieškantis darbo. Po kelių mėnesių buvo sudaryta trišalė sutartis, pagal kurią Edvard’as vienoje iš transporto įmonių turėjo įgyti C ir CE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojo kompetenciją ir būtų įdarbintas. Darbo birža įsipareigojo sumokėti išlaidas, kurias bendrovė patirs mokydama Edvard’ą. Kai po dviejų mėnesių Edvard’as Š. baigė profesinį mokymą ir įgijo numatytą kompetenciją, Vilniaus teritorinė darbo birža už tai sumokėjo 2400 litų, be to, Edvar’ui sumokėjo 475 litų 15 centų dydžio mokymo stipendiją ir apmokėjo 432 litus 90 centų jo patirtų kelionės išlaidų.

Įgijęs kompetenciją, Edvar’as Š. neįsidarbino toje transporto bendrovėje ir taip pažeidė trišalės sutarties vieną punktų. Darbo birža kreipėsi į savo buvusį klientą dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, grąžinimo. Sutarus grąžinimas buvo išdėstytas, tačiau atsakovas jų nustatytais terminais negrąžino.

2012 metų lapkričio pradžioje Vilniaus teritorinės darbo biržos Širvintų skyriuje kaip asmuo, ieškantis darbo, buvo įregistruota ir Oksana D. Šių metų balandį Oksana su Darbo birža sudarė profesinio mokymo sutartį, pagal kurią iki rugpjūčio pradžios įsipareigojo įgyti pardavėjo konsultanto kompetenciją. Darbo birža įsipareigojo apmokėti profesinio mokymo išlaidas. Be to, atsižvelgiant į Oksanos mokymo užsiėmimų lankomumą, buvo išmokėta 461 lito 36 centų dydžio mokymo stipendiją, taip pat sumokėjo 975 litus už jos apgyvendinimą, 72 litus 95 centus – už patirtas kelionės išlaidas, 15 litų – už privalomąjį sveikatos patikrinimą.

Tačiau jau birželio 26-ąją Darbo birža gavo pranešimą apie Oksanos D. išbraukimą iš mokinių sąrašo jos pačios prašymu. Nutraukus mokymo programą, Darbo birža apmokėjo 1615 litų 38 centus už suteiktas profesinio mokymo paslaugas.

Sudarytoje sutartyje Oksana D. įsipareigojo dalyvauti, mokytis ir įgyti kvalifikaciją profesinio mokymo programoje ir nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių. Pagal vieną sutarties punktų ji įsipareigojo Darbo biržai grąžinti patirtas išlaidas, susijusias su profesiniu mokymu, jeigu be svarbių priežasčių nevykdys arba netinkami vykdys sutartyje numatytus įsipareigojimus.

Į teismą buvo patrauktas ir Valentinas P., iš kurio Vilniaus teritorinė darbo birža bandė prisiteisti profesiniam mokymui išleistus 1376 litus 50 centų. Tačiau byla buvo nutraukta, nes skolininkas su Darbo birža atsiskaitė.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

13 Atsakymų į “Maždaug kas dešimtas profesiją įgijęs bedarbis nesilaiko susitarimų”

  1. Rosa parašė:

    Teisinga mintis, kad tekstą rekiia rašyti, taip, kad suprastų skaitytojai. Kalbos sudėtingumas ir naudojamos frazės turėtų būti pritaikytos skaitančiai auditorijai. Kuriant linksmą interneto svetainės dizainą ir pridėjus oficialių ar griežtų frazių, puslapis atrodys keistai 😀

  2. Yoshitaka parašė:

    Į Lietuvą ateis šitie ne anksčiau kaip po 5 metų. Vienintelė išimtis spausdinimas tumoet, kai reikia , nes nėra sudėtinga technologija. Kita vertus, čia nepaplis, nes spausdinti dažniausiai nereikia :)))

  3. vasilisa parašė:

    Žliumbti gali tiks jaunos šeimos su vaikais, kad maža ir nera iš ko gyventi.

  4. anonimas parašė:

    As sutinku su dauguma nuomoniu,kad pensininkai turi suprasti,kad jauni zmones dauguma be darbo,mazus vaikucius nori uzauginti,pensininkai bent pensija gauna,o kaip jaunoms seimoms gyventi? pati turiu du vaikus,jie jau suauge,sunus pastoviai nesiskiria su darbo birza,darbo birza siulo darba,dirba…,o darbdavys neatsiskaito..tai kiek galima dirbti uz aciu! jei vazineti i koki Vilniu,kiek kelione …maistas…kas lieka seimai parvezti? mes dirbantys uzdirbame pensininkams pensijas,jei mes dar sulauksime pensijinio amziaus,mums jau niekas neuzdirbs pensiju,nes Lietuvoj nebeliks zmoniu,o pensininkai vis zliumbia,kad jiems mazai…

  5. x parašė:

    vadovų rotacijos verkiant irgi reikia – visais lygiais. Tegu labai neįsijaučia.

  6. aaaaaaaaaa parašė:

    vadovas vykdo darbuotojų rotaciją, kaip ten ką besakytumėt :)))))).

  7. isradimas parašė:

    Kiekviena darboviete galetu tureti bent 4-virti etato darbuotoja, kuris primintu, kad laikas jau uzleisti.

  8. taip parašė:

    tą turėtų suprasti ir patys pensininkai ir jų darbdaviai! Jeigu pensininkai to nesupranta, derėtų jiems tai priminti kažkaip. Leiskime uždirbti ir pradėti gyventi, auginti vaikučius jauniems tėvams.

  9. Anonimas parašė:

    Pensininkai PRIVALO užleisti darbo vietas jaunimui. Tai natūralus procesas.

  10. Jonas parašė:

    kalbėkit apie tai kaip iš tiesų yra. Jaunimui įsidarbinti sunku, visiems reikia darbuotojų su stažu. Jaunimą brukam į užribį, taip yra. O jauniems kaip tik reikia darbo, patirtis su laiku ateina. Reikia gyventi, vaikus auginti. Jaunimą patys vejame į užsienius, taigi, pripažinti šios karčios tiesos tik nenorite! Čia tiems, kurie atrūšiuoja tolyn nuo savęs jaunimą, blogai :(.

  11. birute parašė:

    butu gerai,kad is visu dykaduoniu priteistu grazinti tuos pinigus,kas nori randa darbo,bet gi jiems duok darba ir alga 3000lt

  12. tuciui parašė:

    imanoma, cia juk siuncia mokytis su salyga, kad bus idarbintas toje imoneje.

  13. tutis parašė:

    pamegink isidarbinti jei neturi patirties…….misija neimanoma

Comments are closed.

Naujienos iš interneto
scroll to top