Gyventojams pasiskundus dėl jų būstus pasiekiančio šilumos siurblio skleidžiamo triukšmo, butuose gali būti atliekami akustinio triukšmo matavimai

Į „Širvintų krašto“ redakciją kreipėsi vienas miesto gyventojas, kuris papasakojo tokią istoriją:

– Mano žiniomis, prieš kurį laiką buvo pakeistas, kaip suprantu, šilumos siurblys, sumontuotas ant vienoje Širvintų mieste įsikūrusios parduotuvės sienos. Pasakyčiau, kad nuo to laiko susidūrėme su problema – tas įrenginys, mano nuomone, labai jau triukšmingas. Šaltuoju metu gal ir nebus taip aktualu, bet kai šilta, naktimis negalime atsidaryti savo buto langų, nors ir kaip būna tvanku. Nustatytais intervalais tas įrenginys įsijungia ir išsijungia, tai darydamas, o ir veikdamas skleidžia garsų triukšmą, kuris, kai mieste ramu, labai gerai girdimas. Jei trukdytų man vienam, galima būtų sakyti, kad esu labai jautrus. Bet štai teko kalbėtis su gretimo namo gyventoju, jis irgi nusiskundė, kad dėl šio įrenginio naktimis tapo triukšminga, – pasakojo širvintiškis ir domėjosi, kaip išsiaiškinti, ar nėra viršijamos triukšmo normos, kur būtų galima kreiptis dėl to.

Žmogus sutiko, kad įrenginys, parduotuvei, jei jau jį sumontavo, yra reikalingas, tačiau turėtų būti atsižvelgta ir į gyventojų interesus, šiuo atveju – jų teisę į ramybę. Pasak gyventojo, dieną įrenginio skleidžiamo garso kažkodėl nesigirdi, bet naktį jis skverbiasi į butus, trukdo pailsėti. Galbūt taip veikia skleidžiami žemo dažnio garsai.

Kaip teko skaityti apie tai viešojoje erdvėje, tiek gyventojai, tiek specialistai pripažįsta, kad šilumos siurblio keliamas triukšmas yra dažna ir aktuali tema. „Dauguma patikimų Europos gamintojų šias charakteristikas laiko vienu iš prioritetiniu. Triukšmingumas turi būti nurodomas gaminių techniniuose dokumentuose. Tai priklauso nuo gaminio tipo, ventiliatoriaus dydžio, jo konstrukcijos. Buitiniuose įrenginiuose triukšmingumo lygis prie paties įrenginio neturi viršyti 60 dB. Yra nurodomi triukšmo lygiai 1 m, 3 m, 5 m atstumu. Kaip etaloninį rodiklį žemiausią triukšmingumo lygį nurodo vienas iš Austrijos šilumos siurblių gamintojų. 3 m atstumu – 18 dB,“ – į panašų klausimą atsako Aurimas Jančaitis iš UAB IDEATHERM. Jam antrina Vitalijus Raziūnas iš „Beril ir Ferroli katila“. Specialistas pastebi, kad šilumos siurblio dokumentuose yra nurodytas jo maksimalus leistinas triukšmas decibelais. Jei jis įrengtas neteisingai, ar jis sugedęs, jis skleidžia triukšmą. Tada reikia remontuoti. Kitas specialistas teigia, kad triukšmą galima sumažinti naudojant sertifikuotus laikiklius ir specialias anti vibracines detales.

„Širvintų kraštas“ su gyventojo išsakytomis pastabomis supažindino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Širvintų skyriaus specialistus. Pastebėjome, kad domimės ne dėl šio konkretaus atvejo, o teiraujamės apskritai, ar yra reikalavimai tokiems šilumos siurbliams, kurie dar ir vėsina, ar tai turi būti derinama, su kuo. Kaip esame pastebėję, dažnas atvejis, kai šilumos siurbliai montuojami ant gyvenamųjų pastatų, taip pat ir daugiabučių, sienų.

Gavome vyriausiosios specialistės Gražinos Ivanauskienės paaiškinimus į tai:

„Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės, kuriose dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) specialistai – teritorijų planavimas, statinių projektų ekspertizė ir statinių priežiūra, planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir poveikio aplinkai vertinimas, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė (išduodant leidimus–higienos pasus).

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas, vienas iš teritorijų planavimo tikslų – formuoti sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, stengiantis sukurti geresnes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 23 straipsnio nuostatas teritorijų planavimo ar žemėtvarkos planavimo dokumentų organizatoriai ir rengėjai, planavimo sąlygas ar žemės valdos projekto rengimo reikalavimus nustatantys subjektai, teritorijų planavimo ar žemėtvarkos planavimo dokumentus derinančios institucijos, teritorijų planavimo ar žemėtvarkos planavimo valstybinės priežiūros institucijos, žemės administravimą vykdančios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad teritorijų planavimo dokumentai, žemėtvarkos planavimo dokumentai, statinių projektai, pagal juos sutvarkyta aplinka ir pastatyti statiniai atitiktų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – HN 33:2011), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V–604 reikalavimai taikomi ir statybos projektų tikrinimo, ir teritorijų planavimo etapu. Jeigu daugiabutyje projektuojami inžineriniai įrenginiai (liftai, mechaninio vėdinimo įrenginiai ir pan.), turi būti įvertintas ir jų skleidžiamas triukšmas, t.y. atlikti matavimai. Jeigu projektuojamame daugiabutyje planuojama įrengti kitos paskirties patalpas, tokiose patalpose, atsižvelgiant į jų paskirtį, numatoma atlikti ir papildomus tyrimus (pvz. mikroklimato, vibracijos ir kitus matavimus). Svarbu atminti, kad techniniame projekte numatyti veiksnių matavimai privalo būti atlikti tik atestuotų ar akredituotų atitinkamiems tyrimams subjektų.

NVSC, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V–1179 „Dėl sričių, kuriuose Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, sąrašo patvirtinimo“ nuostatomis, vykdo stacionarių triukšmo šaltinių keliamo akustinio triukšmo dėl ūkinės komercinės veiklos kontrolę. Jums parašęs gyventojas dėl parduotuvės įrangos keliamo triukšmo gali kreiptis į NVSC Vilniaus departamento Širvintų skyrių. Prašyme turi būti nurodytas galimas triukšmo šaltinis, bei kitos aplinkybės pagrindžiančios teiginius, taip pat turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta bei kontaktiniai duomenys. Gavę gyventojos prašymą dėl triukšmo, organizuosime akustinio triukšmo matavimus pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje. Jeigu atlikus akustinio triukšmo matavimus nustatoma, kad triukšmo ribiniai dydžiai viršijami, triukšmo šaltinių valdytojams yra duodamas nurodymas pašalinti nustatytus pažeidimus, o pateiktų nurodymų vykdymas kontroliuojamas grįžtamosios kontrolės metu.

Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje nustato HN 33:2011.“

Taigi šiam ir kitiems gyventojams, jei kyla problemų dėl išorinio triukšmo, vertėtų kreiptis į Nacionalinio visuomenės centro specialistus. Tuo pačiu priminsime, kad prieš dvejus metus Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo patikslino nuostatas dėl administracinės atsakomybės už keliamą triukšmą ramybės laiku, t. y. pakeičiant vakaro ir nakties meto trukmės laiko tarpus.

Pakeitus šį straipsnį (Viešosios rimties trikdymas), nustatyta, kad už 20–80 eurų baudą galima „užsidirbti“ už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val. metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Anksčiau vakaro metas buvo siejamas su laikotarpiu nuo 18 val. iki 22 val., o nakties metas – nuo 22 val. iki 6 val.

Straipsnis pakeistas norint suvienodinti „vakaro meto“ ir „nakties meto“ sąvokas su sąvokomis, įtvirtintomis Triukšmo valdymo įstatyme. Tai reiškia, kad ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto.

Beje, triukšmo valdymo įstatyme nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose naktį (22-7 val.) ekvivalentinis (vidutinis) triukšmas negali viršyti 35 dBA, o maksimalus (atitinkantis triukšmo matuoklio maksimalų rodmenį matavimo metu) – 45 dBA. Tuo tarpu šilumos siurblių skleidžiamas triukšmas gali siekti ir 60, 70 ar daugiau dBA. Tačiau reikėtų atminti, kad tai nustatytos gamyklinės charakteristikos, o triukšmo lygis priklauso nuo įvairių veiksnių, taip pat ir atstumo nuo įrenginio iki gyvenamųjų patalpų. Bet kuriuo atveju, jei dėl to kyla problemų, reikėtų kreiptis į visuomenės sveikatos specialistus, kurie triukšmą išmatuotų interesantų gyvenamosiose patalpose.

Gintaras Bielskis

Rekomenduojame: Kokybiški šilumos siurbliai – Vilniauskatilai.lt

Sending
Skaitytojų įvertinimas
4 (1 įvert.)
scroll to top