Alaus butelio kaina – 300 eurų. Tokį – tik į aukcioną!

1988 metais gimusiam vilniečiui Tomui J. draugo paskolintas automobilis atnešė … teistumą. Tiksliau, automobilis tapo tik priemonė, o visa kaltė tenka pačiam Tomui, kuris „nesukalkuliavo“ savo galimybių.

Gegužės 6-osios naktį, apie 2.30 val., Bertkuškyje patruliuojantys Širvintų rajono policijos komisariato patruliai pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Ford Galaxy“. Sustabdę automobilį ir bendraudami su vairuotoju, pareigūnai atkreipė dėmesį, kad vairuotojas galimai yra neblaivus: iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas kalbėjo neaiškiai. Pasiteiravus dėl galimo alkoholio vartojimo, šis prisipažino, kad yra išgėręs. Alkoholio kiekio matuoklis parodė 1,67 prom. Vėliau atliktas kraujo tyrimas patvirtino esant vidutinį girtumo laipsnį – nustatyta 1,87 prom.

Paprašę pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, policijos pareigūnai sužinojo, kad šį automobilį vairuoja Tomas K.

Teisiamas, Tomas J. sakė žinojęs, kad už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje randama daugiau kaip 1,50 prom. alkoholio, gresia baudžiamoji atsakomybė. Iki tol vairuotojas teistas dar nebuvo, nors administracine tvarka yra baustas. Vilnietis sakė, kad automobilis, kurį vairuodamas pažeidė įstatymą, priklauso jo draugui A. V. Išvakarėse šį automobilį jis pasiskolino. Vakare jis atvažiavo pas draugą, kad galėtų grąžinti automobilį, bet A. V. namie nebuvo. Nutarė jo palaukti. Sėdėdamas automobilyje, jis išgėrė 5 puslitrinius butelius alaus. Jį parsivežti turėjo atvažiuoti draugė. Nesulaukęs A. V., taigi jam neperdavęs automobilio, nutarė pats parvažiuoti į namus. Būdamas neblaivus, A. V. automobiliu „Ford Galaxy“ išvažiavo iš kiemo ir važiavo kažkokia gatve, kai maždaug už 100 metrų jį sustabdė policijos pareigūnai.

Tomas J. sakė, kad automobilio savininkas A. V. apie tai, kas nutiko, sužinojo tik paskui, kai jis buvo išleistas iš policijos komisariato.

Teisiamasis paprašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iki tol jis nėra vairavęs transporto priemonių neblaivus, nėra baustas už tokį pažeidimą, savo veiksmus vertina labai blogai, dėl savo poelgio labai apgailestavo. Savo transporto priemonės neturi. Iš draugo skolinasi automobilį ne pirmą kartą, problemų nebūdavo.

Laiduotoja buvo siūloma Tomo J. draugė, su kuria jie artimai draugauja dvejus metus, daugiau kaip pusmetį gyvena kartu. Ji dirbanti, gali sumokėti užstatą, abu sutaria, daro teigiamą įtaką jo elgesiui.

Teismas atkreipė dėmesį, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, tam, jog būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad, net ir esant visoms šioms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu – priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas nusprendė, kad yra visi pagrindai atleisti Tomą J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotojai nustatė 2000 eurų užstatą bei vienerių metų laidavimo terminą.

Įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui atitinkamais atvejais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ir Tomui J. skyrė 30 MGL (1500 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2000 eurų užstatas laiduotojai bus grąžintas, jei Tomas J. per vienerius metus nenusikals. O štai 1500 eurų – tai negrąžintinos teisiamojo išlaidos. Sutikite, ne tokios ir mažos – po 300 eurų už jo išgertą alaus butelį. O juk, tiesą sakant, galėjo Tomas J. sau leisti tokią prabangą. Apie 800-1800 dolerių kainuojantį australietiško alaus „Nail Ale“ puslitrį (iš viso buvo pagaminta tik 30 butelių, o gaminimo procese buvo naudotas specialiai iš Antarktidos į Tasmanijos salą atskraidintas ledas) nekalbame (jis skirtas gyvūnams!), tačiau išgerti stipriausio pasaulyje alaus „Schorschbräu’s Schorschbock 57“ (alkoholio koncentracija – 57,7 proc.) buteliuką Tomas J. galėjo sau leisti, ir ne vieną. 2011 metais buvo pagaminti vos 36 buteliukai (0,33 litro) tokio alaus, kurio kiekvienas buvo įvertintas po 200 eurų, tačiau aukcione už šį riešutų ir razinų prieskonį turintį gėrimą prašyta daugiau.

Tomui J. taip pat metams ir šešiems mėnesiams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Spręsdamas dėl automobilio konfiskavimo (tai dar viena baudžiamojo poveikio priemonė), teismas priėjo prie išvados: bylos duomenys patvirtina, jog automobilio savininkas nežinojo, kad kaltinamasis ketina neblaivus vairuoti jo automobilį. Automobilį perdavė vairuoti blaiviam kaltinamajam. Taigi šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš paties kaltininko. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme. Remiantis BK72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą ir išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Šioje byloje teismas, atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 2000 eurų užstatu, paskyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei specialiosios teisės atėmimą, dėl ko kaltinamasis patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą. Tai leidžia manyti, kad dar vienos kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas, tad tai netaikyta.

ŠK

Naujausi komentarai
  • Tai kad    2018-07-14 11:03         

    už 1500 eurų išeina 1 tona alaus, o pridavus bambalius dar galima susigrąžinti 100 eurų pagirioms :)

Tavo komentaras
Jūsų vardas:

Jūsų komentaras:
neburnok.lt
Svetainės administracija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite administracija apie netinkamus komentarus info@sirvinta.net. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Savivaldybės naujienos

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Kas, Jūsų manymu, geriausiai reklamuotų Širvintų kraštą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Išparduotuvė
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 8 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.