Žmogiškoji klaida Jauniūnuose

Simona Žičkutė (kairėje) sutiko, kad įvyko žmogiškoji klaida ponas Henrikas gavo ne tuos akinius, kuriuos užsisakė.

Vis dažniau atokesnių vietovių gyventojai susiduria su įvairiais atvykimo į rajono centrą ar didesnį miestą sunkumais. Dėl padidėjusių išlaidų kurui dažnas saikingiau važinėja savo automobiliu, o ir viešojo transporto įmonės dėl gyventojų kaime mažėjimo labai apkarpė autobusų maršrutus. Šiandien kasdienybė, jei iš kaimo žmogus į miestą gali atvykti tik kartą ar du per savaitę, o ir maršrutai ne visiems patogūs, nėra galimybės rinktis.

Tuo iš karto pasinaudojo įvairūs verslininkai, radę sau palankią nišą, ir kaimo gyventojams siūlantys įvairių paslaugų. Nieko nebestebina ne tik po kaimus važinėjantys kasdienės apyvartos ir maisto prekes siūlantys verslininkai, bet ir įvairias paslaugas teikiančių įmonių atstovai. Dažnai prie seniūnijų iškabintuose skelbimuose, per paštininkus žmonės viliojami paskirtomis dienomis ateiti į seniūnijos ar bendruomenės centrą, kur jų laukia iš Vilniaus ar tolesnių šalies miestų atvykę specialistai, tarpininkai ar tiesiog komivojažieriai.

Viena tokių įmonių, dirbančių ir mūsų rajone, – UAB „Metraft“, kitaip žmonėms dar žinoma kaip Klaipėdos optikų centro Mobilioji optika.

– Manau, kaimo žmonėms tikrai yra patogu, kai su tokiomis paslaugomis atvykstama tiesiai pas jį, – sakė šio centro optometristė Simona Žičkutė. – Tokia veikla užsiimame ne pirmus metus, vadinasi, ji yra reikalinga, naudinga abiem pusėm.

Praėjusią savaitę Mobilioji optika lankėsi keliose didesnėse rajono gyvenvietėse. Atvykti į Jauniūnus ir pasidomėti tuo paskatino pono Henriko skambutis.

Tokie skelbimai informuoja apie paslaugą, kuri žmonėms suteikiama jų gyvenamojoje vietoje.

– Esu kaip ir nukentėjęs, – telefonu guodėsi jauniūniškis. – Prieš mėnesį buvo atvykusios dvi gražios moterys, nemokamai patikrino akis. Nusprendžiau užsisakyti akinius stikliniais lęšiais su naujais rėmeliais. Sumokėjau 52 eurus, o mane apgavo – atsiuntė akinius su plastikiniais lęšiais. Kaip taip galima apgaudinėti kaimo žmogų, juk 52 eurai yra nemaži pinigai. Stebina ir tai, kad ėmė eurais, o išdavė popierėlį, kuriame kaina nurodyta litais. Pagaliau net nepastebėjau, kad ant to lapelio po mano parašu yra užrašyta, kad akiniai gaminami be garantijos. Eisiu ir reikalausiu, kad grąžintų pinigus atgal ir pasiimtų broką. Pasidomėkite, gal kitiems mano pavyzdys bus gera pamoka, kaip neužkibti ant aferistų kabliuko.

Išgirdusios pono Henriko bėdą, optometristės Simona Žičkutė ir Jolita Kučinskienė sutiko, kad jauniūniškiui buvo suteikta nekokybiška paslauga.

– Gerai pamenu šio žmogaus atvejį, – sakė Simona Žičkutė. – Pavadinčiau tai apmaudžiu nesusipratimu. Ponas Henrikas norėjo akinių, kurie tilptų į jo turimą dėklą. Deja, tam dėkliukui tiko tik akinių rėmeliai iš senos kolekcijos. Kaip tik automobilyje tokie buvo. Ponas Henrikas sutiko, kad jam skirtus lęšius įdėtume būtent į šiuos rėmelius. Bėda ta, kad mes tik tikriname regėjimą ir nustatome, kokių akinių žmogui reikia, o pagal tai akinius gamina mūsų technikai. Mes nežinojome, kad į tokius rėmelius, kokius pasirinko ponas Henrikas, dėl jų formos specifikos dedami ne stikliniai, o plastikiniai lęšiai. Taigi žmogus tikrai gavo ne tą, ką pasirinko. Šią žmogišką klaidą siūlome ištaisyti pasirenkant kitus akinius arba grąžinsime jo sumokėtus pinigus.

Anot optometrisčių, kitos jauniūniškio pretenzijos nėra tikslios. Lapelių šablonai, į kuriuos įrašoma, kokie rėmeliai ir lęšiai buvo užsakyti, buvo spausdinti anksčiau, todėl juose kaina įvardyta litais, nors visiems suprantama, kad nuo metų pradžios šalyje atsiskaitoma tik eurais. Optometristės parodė šįkart atsivežtus naujus užsakymų lapelius, kur jau atspausdintas kainos eurais simbolis. Beje, šis žmogus pasirašė ne toje eilutėje, kur nurodyta, jog akiniai gaminami be garantijos.

– Toje eilutėje pasirašoma, jei žmogus nori, kad naujieji lęšiai būtų įdėti į jo turimus senus rėmelius. Įmonė tokiais atvejais tikrai negali garantuoti, kad lęšiai neiškris ar nesuskils, rėmeliai nesulūš, – teigė Simona Žičkutė.

Ponas Henrikas pasirinko pinigus ir vis dėlto išėjo su nuoskauda širdyje. Jolita Kučinskienė sakė, kad panašių atvejų, kai klientas pasilieka prie savo nuomonės ir jo netenkina alternatyvūs pasiūlymai, pasitaiko labai retai, gal vienam iš šimto. Nesusipratimas nebūtų buvęs toks skaudus, jei akinius per kurjerį gavęs ponas Henrikas iš karto būtų paskambinęs nurodytu telefonu į Klaipėdos optikos centrą. Kadangi kasdien bendrovės darbuotojai važinėja po visą šalį, per kelias dienas būtų atvykta tiesiai į namus ir ši problema būtų buvusi išspręsta be nereikalingų emocijų. Taip, nepatenkintų pasitaiko. Štai ir tą dieną optometristės ketino namuose aplankyti vieną moterį, kuriai kažkuo neįtiko pagaminti akiniai.

– Paprastai paaiškėja, kad žmonės klaidingai įsivaizduoja, ko jiems reikia. Kaip dažniausią nesusipratimą paminėčiau tai, jog pagyvenusiems žmonėms reikia skirtingų akinių skaityti ir žiūrėti į tolį, o jie mano, kad abu dalykus galės daryti su tais pačiais akiniais. Kai įsitikina, kad kažkam tie akiniai netinka, skambina mums. Žinoma, yra tokių akinių, su kuriais galima ir skaityti, ir vaikščioti, tačiau jie kainuoja gerokai daugiau nei tie, kuriuos užsisako klientas. Kalbamės, siūlome įvairius variantus, lieka patenkintos abi pusės, – teigė Simona Žičkutė ir pažymėjo, kad žmonės be reikalo mobiliosios optikos paslaugą prilygina aferoms. – Sukčiai atvažiuoja, paima pinigus ir išgaruoja nesuteikę paslaugos, o mes savo klientus lankome ne pirmus metus, ne vieną jau pažįstame, esami žinomi ir pasiekiami.

Optometristės prasitarė, kad jau iš ryto jautė, jog diena gali būti ne tokia, kaip įprastai. Tą rytą jų laukė klientai Čiobiškyje.

– Atvažiavo nuo Žiežmarių. Priartėjus prie Čiobiškio pastebėjau kelio ženklą „Aklakelis“. Sakau: turbūt ne ten nuvažiavome. Ir tikrai – privažiavome Nerį, o keltas dar neveikia. Teko grįžti atgal, sukti per Vievį. O žmonės laukė, gerai, kad nepasiskundė laikraščiui, – juokavo optometristės.

Gintaras Bielskis