Visų pirma, šie metai buvo labai darbingi

Artėjant Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, visada mintyse prabėga svarbiausi metų akcentai, padaryti darbai, išsipildžiusios svajonės. Šiuo metu, kai daug būname namuose, imame galvoti ir apie tai, kokie laukia ateinantys metai.

Nuo pat ankstyvo pavasario 2020-ieji buvo neramūs dėl visą pasaulį sukausčiusios ir pristabdžiusios COVID-19 pandemijos. Tačiau nepaisant to, mūsų rajone šie metai tikrai buvo rezultatyvūs: išasfaltuota daug kelių, užbaigtos naujojo baseino statybos, centrinė miesto aikštė, lauko fontanai, Musninkų stadionas ir daugybė kitų darbų. Sekdami tai, kas vyksta rajone, apie tai visus metus nuolat rašėme ir informavome „Širvintų krašto“ skaitytojus.

Šiemet šventes pasitinkame kitaip – nevyksta renginiai, negalime susitikti, netgi aplankyti artimųjų. Tad tegu šis pokalbis apie praeinančius ir pasitinkamus ateinančius metus su Širvintų r. savivaldybės mere Živile Pinskuviene leis mūsų skaitytojams ne tik sužinoti, kas svarbu, bet ir akies krašteliu žvilgtelti į rajono vadovės gyvenimo dalį, kuri vyksta užvėrus darbo duris.

• Gerb. mere, jei trumpai – kokie Jums yra šie 2020-ieji metai?
• Visų pirma, šie metai buvo labai darbingi. Ir nors apie darbų gausą ir rezultatus įprasta kalbėti kasmet, 2020 m. pralenkė visus iki šiol buvusius, kai vadovauju Širvintų r. savivaldybei. Konkrečiai kiekvieno darbo vardinti prasmės nėra – visi jie yra skirti rajono žmonėms, žmonės juos mato, jais gyvena ir tikrai žino. Be to, tam kasmet yra leidžiama Savivaldybės ir mero veiklos ataskaitos leidinys. Tačiau net ir sutelkę visas pajėgas kovai su koronaviruso pandemija, šiemet ne tik pasiekėme visų užsibrėžtų tikslų, bet nuveikėme net daugiau, nei buvo suplanavę.
  
• Ko išmokote per šiuos metus?
• Viena iš svarbiausių pamokų, kurią jau seniai esu išmokusi – kai dirbi iš širdies, kai šalia tavęs žmonės, kuriais pasitiki – viską galimą pasiekti. Todėl labiausiai ir norėčiau padėkoti visai Tarybos valdančiosios daugumos, Administracijos vadovėms, skyrių vedėjams ir specialistams, įstaigų vadovams už bendrą kalbą ir bendrą darbą.
  
• O kaip su klaidomis? Juk nė vienas dirbantis jų neišvengia. Galbūt kažką esate sumaniusi pakeisti?
• Jei atvirai, tai jau ne pirmus metus galvoju ir žinau, kad kitąmet tikrai imsiu taisyti savo pačios kartojamą klaidą. Jei trumpai – daugiau tikrai nebespręsiu problemų socialiniuose tinkluose, komentaruose. Suprantu, kad esu pati kalta dėl to, nes visuomet reaguoju, visuomet skubu ieškoti sprendimo, galimybės padėti. Bet daugiau to tikrai nebus. Su visa pagarba kiekvienam žmogui, kiekvieno rajono kampelio gyventojui. Bet yra civilizuotų būdų, kaip išsakyti savo bėdas. Dabar kartais jau darosi net nebejuokinga, kai paskelbus apie bet kurį padarytą ar pradedamą darbą, komentaruose pasipila visas „pageidavimų koncertas“. O kodėl ten, o kada pas mane? Ir dažnai taip reikalauja koks iš sostinės atsikėlęs naujakurys, kuriam asfalto reikia čia ir dabar, kuriam lempa nedega prie namų ar duobė mašiną gadina… Bandžiau aiškinti, atrašinėti. Juk mūsų rajone žvyrkelių buvo likę kone daugiausiai visoje Lietuvoje, žmonės dešimtmečiais laukia darbų. Būtent to „Alio, mere“ ir kaip pirštais spragtelėjus viskas turi būti nedelsiant įgyvendinta, tikrai nebus. Bet čia kaip toj patarlėj – kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.
  
• Ko tikitės iš Naujųjų 2021 metų?
• Labiausiai tikiuosi, kad pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, pabaigti pradėtus darbus, įgyvendinti projektus, kurių yra tikrai daug. Vilniaus gatvės rekonstrukcija, Sporto komplekso II etapas, kaimų apšvietimas, keliai ir t.t. Visgi, kai situacija šalyje dabar tokia sudėtinga, kai matome, kas darosi Vyriausybėje, tikrai negaliu tvirtai pasitikėti ir numatyti, kaip bus. Labai tikiuosi ir linkiu, kad bendromis pastangomis kitais metais įveiksime COVID-19, ir kad mažosios savivaldybės, regionai sulauks tinkamo naujos Vyriausybės bei naujų ministrų dėmesio.
  
• Kokius kitus iššūkius nujaučiate 2021?
• Vienas iš iššūkių kitais metais – miesto mokyklų tinklo reorganizacija. Žinau, kad tai nebus lengva, kad palies daugelį žmonių ir turės kontraversiškų atgarsių. Tačiau esame tam pasiruošę. Man daug kas bado pirštu, kad daug darbų Širvintose buvo ir yra skirta būtent vaikams. Juk 2015 m. ir pradėjome nuo elementarių dalykų – vaikų žaidimų aikštelių, skverų, kaimų darželių grupių. Gal kažkam ir atrodė, kad per daug akcentuojamės į vaikus. Tačiau buvau ir esu tvirtos nuomonės, kad vaikai yra mūsų ateitis, kad turėsime tai, ką išugdysime, užauginsime. Ne tik žodžiais, bet darbais, sąlygomis, aplinka, mokslo kokybe, galimybių atvėrimu. Būtent todėl šios planuojamos permainos yra, mano supratimu, būtinos.

Šį pirmadienį vykusios tiesioginės vaizdo konferencijos su šalies Prezidentu Gitanu Nausėda buvo aptartas gerasis Švenčionių pavyzdys ir kaip didelis privalumas įvardinta ugdymo tąsa, kai vaikas nuo pirmųjų dienų mokykloje yra auginamas ir bręsta iki pat abitūros. Nes esmė yra ne reorganizacija dėl paties fakto, o permainos dėl ugdymo kokybės, vaikų savijautos, galimybių realizavimo.

• Savivaldybės mere dirbate jau beveik 6 metus. Kaip per tą laiką pasikeitė Jūsų šeimos, namų kalėdinės tradicijos? Kaip bus šiemet?
• Kiekvienas žmogus priima sprendimus ir prisiima su tais sprendimais ateinančią atsakomybę. Man tapus Savivaldybės mere, šventinis laikotarpis visuomet yra labai intensyvus. Labai gaila, kad šiemet dėl karantino teko atšaukti kai kurias jau nusistovėjusias tradicijas – Kūčių vakarienę su Globos centro gyventojais, advento popiečių renginius senjorams ir neįgaliesiems, paramos-labdaros akciją… Šiais momentais dažniausiai kartu su manimi būdavo vyras, dukra, dažnai ir mama. Tačiau ne veltui sakoma, kad kiekviena blogybė turi savo šviesiąją pusę. Šiemet Šv. Kalėdas, kaip ir visi, sutiksime namuose. O jos bus išskirtinės, nes po 6 metų pertraukos kartu yra ir mūsų sūnus Dovydas.
  
• Mūsų skaitytojams tikrai būtų įdomu sužinoti, kokios šventinės Jūsų šeimos tradicijos. Kas už ką atsakingas namuose, kurių šeimininkė – merė? Galbūt išduosite firminio patiekalo receptą?
• Neapsimetinėsiu – neduota man talento ir potraukio stovėti prie puodų. Bet vėlgi likimas taip susiklostė, kad tikriausiai iš mano mamos paveldėjusi, tikra virtuvės virtuozė yra mūsų dukra Daniela. Ką ji sugeba, sunku apsakyti žodžiais. Todėl taip ir pasidaliname – vyrai ieško, parneša eglutę, visi kartu ją puošiame, aš organizuoju pačią šventę, dekoruoju stalą, sumąstau staigmenų, o meniu visada patikėta dukrai.
  
• Kokios dovanos labiausiai norėtumėt sulaukti?
• (Merė juokiasi / red. pastaba) Bent dviejų savaičių tikrų atostogų. Be interneto, televizijos, telefono skambučių, žurnalistų klausimų, socialinių tinklų… Tai yra, to, ko gauti neįmanoma.
  
• Ko palinkėtumėt mūsų skaitytojams?
• Pirmiausia – sveikatos. Turbūt šiemet kur kas geriau suvokėme, kiek daug reiškia ir koks yra svarbus šis palinkėjimas. Šventę kiekvienas sukuriame pirmiausiai savo širdyje. Tad kaip bebūtų sunku, ilgu artimųjų, linkiu ramybės ir kantrybės. Šviesaus laiko, kuris labai tinkamas svajonėms ir naujiems planams.

• Dėkojame už pokalbį.