Vieni sodina – kiti naikina

Vieni sodina – kiti naikina
Kapinės – ta vieta, kur ramybės, atrodo, niekas neturėtų drumsti. Čia norisi susikaupti, pabūti tyloje, prisiminti išėjusius Anapilin artimuosius, pamąstyti apie būties trapumą, buvimo šioje žemėje laikinumą ir prasmę. Deja, dažną atvykusįjį į kapines aplankyti artimųjų kapų ištinka šokas, kai pamato suniokotą kapavietę: pavogtas gėles, išvartytas žvakides, išrautus dekoratyvinius krūmelius.
Balandžio 30-osios popietę tėvų kapus sutvarkiusi širvintiškių Kavaliauskų šeima net baisiausiame sapne nesapnavo, kad po 2 dienų, Motinos dienos išvakarėse, ras išniekintą artimiausių žmonių kapavietę. Širvintų gyventoja Asta Kavaliauskienė pasakojo, jog gegužės 2 dieną, atėjusi į senąsias miesto kapines palaistyti gėlių, neberado prieš porą dešimtmečių pasodintos dekoratyvinės tujos. Ji neišrauta, nepavogta, tiesiog kažkieno nukirsta ir numesta prie šiukšlių konteinerių.
– Tai buvo pačios anytos rankomis ant sutuoktinio kapo pasodintas medelis, kuris tikrai niekam nekliuvo, nelietė šalia esančių kapaviečių, nebarstė skujų, – teigė širvintiškė. – Po anytos mirties buvo nutarta tują palikti kaip abiejų mirusių tėvų atminties saugotoją. Deja, kažkam žaliuojantis augalas nepatiko…
Kiekvienas žmogus, prižiūrintis artimųjų kapus, nori, kad jie būtų tvarkingi, todėl  augalus komponuoja pagal savo skonį. Niekas neturi teisės nurodinėti, kur ir ką sodinti, kokiais augalais kapavietę puošti. Vandalų nupjauta tuja, aišku, didelės turtinės žalos neatnešė, bet padarė nesuskaičiuojamą moralinę žalą, sukėlė širdies skausmą kape palaidotųjų vaikams ir anūkams.
Sunku paaiškinti tokio vandalizmo motyvus: anksčiau kapinėse nuolat būdavo niokojami visžaliai krūmai, genimos tujos, kurių žaluma tikdavo puokštėms. Dabar laidotuvių puokštės komponuojamos tik iš atvežtinių žiedų, šakų ir lapų, todėl ant kapo augančią tują nupjauti pasipelnymo tikslais nebuvo reikalo. Belieka tik paspėlioti apie vandalo užmačias.
– Tokius piktavalius, kurie negerbia mirusiųjų ramybės, bet kada gali paliesti Dievo rykštė, – sakė Asta Kavaliauskienė.
Sunku patikėti, kad nupjauta ant kapo augusi tuja kažkam palengvino gyvenimą. Vargiai suvokiama, kaip tokie žmonės, kurie niekina mirusiųjų amžinojo poilsio vietų, gali ramiai jaustis ar miegoti. Tai kultūros problema. Tikėtina, kad geros valios žmonės, pastebėję kapinėse įtarimą keliančius asmenis, bus budrūs – nors sugėdins siautėjančius piktavalius.
Romas Zibalas
Miglės Kavaliauskaitės nuotrauka
1. Piktavalių išniekinta kapavietė.
Piktavalių išniekinta kapavietė.

Piktavalių išniekinta kapavietė.

Kapinės – ta vieta, kur ramybės, atrodo, niekas neturėtų drumsti. Čia norisi susikaupti, pabūti tyloje, prisiminti išėjusius Anapilin artimuosius, pamąstyti apie būties trapumą, buvimo šioje žemėje laikinumą ir prasmę. Deja, dažną atvykusįjį į kapines aplankyti artimųjų kapų ištinka šokas, kai pamato suniokotą kapavietę: pavogtas gėles, išvartytas žvakides, išrautus dekoratyvinius krūmelius.

Balandžio 30-osios popietę tėvų kapus sutvarkiusi širvintiškių Kavaliauskų šeima net baisiausiame sapne nesapnavo, kad po 2 dienų, Motinos dienos išvakarėse, ras išniekintą artimiausių žmonių kapavietę. Širvintų gyventoja Asta Kavaliauskienė pasakojo, jog gegužės 2 dieną, atėjusi į senąsias miesto kapines palaistyti gėlių, neberado prieš porą dešimtmečių pasodintos dekoratyvinės tujos. Ji neišrauta, nepavogta, tiesiog kažkieno nukirsta ir numesta prie šiukšlių konteinerių.

– Tai buvo pačios anytos rankomis ant sutuoktinio kapo pasodintas medelis, kuris tikrai niekam nekliuvo, nelietė šalia esančių kapaviečių, nebarstė skujų, – teigė širvintiškė. – Po anytos mirties buvo nutarta tują palikti kaip abiejų mirusių tėvų atminties saugotoją. Deja, kažkam žaliuojantis augalas nepatiko…

Kiekvienas žmogus, prižiūrintis artimųjų kapus, nori, kad jie būtų tvarkingi, todėl  augalus komponuoja pagal savo skonį. Niekas neturi teisės nurodinėti, kur ir ką sodinti, kokiais augalais kapavietę puošti. Vandalų nupjauta tuja, aišku, didelės turtinės žalos neatnešė, bet padarė nesuskaičiuojamą moralinę žalą, sukėlė širdies skausmą kape palaidotųjų vaikams ir anūkams.

Sunku paaiškinti tokio vandalizmo motyvus: anksčiau kapinėse nuolat būdavo niokojami visžaliai krūmai, genimos tujos, kurių žaluma tikdavo puokštėms. Dabar laidotuvių puokštės komponuojamos tik iš atvežtinių žiedų, šakų ir lapų, todėl ant kapo augančią tują nupjauti pasipelnymo tikslais nebuvo reikalo. Belieka tik paspėlioti apie vandalo užmačias.

– Tokius piktavalius, kurie negerbia mirusiųjų ramybės, bet kada gali paliesti Dievo rykštė, – sakė Asta Kavaliauskienė.

Sunku patikėti, kad nupjauta ant kapo augusi tuja kažkam palengvino gyvenimą. Vargiai suvokiama, kaip tokie žmonės, kurie niekina mirusiųjų amžinojo poilsio vietų, gali ramiai jaustis ar miegoti. Tai kultūros problema. Tikėtina, kad geros valios žmonės, pastebėję kapinėse įtarimą keliančius asmenis, bus budrūs – nors sugėdins siautėjančius piktavalius.

Romas Zibalas

Miglės Kavaliauskaitės nuotrauka

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+