Šių metų javapjūtė Lietuvoje prasidėjo netradiciškai vėlai – tik rugpjūčio pradžioje, kai pagaliau pasitraukė užsitęsusios liūtys.
Liepos mėnesį visą šalį apėmusios pliaupiančios audros sugadino tradicinį derliaus dorojimo ritmą – žemdirbiai vis žvalgėsi į dangų, o kombainai liko įkalinti ūkių kiemuose. Nuolatinis lietus ne tik trukdė išvažiuoti į laukus, bet ir kėlė nerimą dėl bręstančio derliaus kokybės. Ūkininkai nerimavo, kad drėgmės perteklius paveiks grūdų kokybę – varpos nespės sunokti arba pradės pūti. „Visa laimė, kad karvių jau nebelaikome – kitaip išprotėtume belaukdami saulės, kad prisidžiovintume šieno“, – guodėsi vyresnės kartos moterys.
Rugpjūčio 4–5 d. pagaliau ir Širvintų rajono ūkininkų kombainai pasuko į laukus – Zibalų ir Staškūniškio kaimų apylinkėse suktis pradėjo pirmieji derliaus dorojimo ratai.
Pirmiausia kulti pradėti žieminiai miežiai – kultūra, kuri seniau Lietuvoje buvo retenybė, o didžiausią plotą užimdavo rugiai.
Ūkininkų teigimu, šių metų derlius, palyginti su praėjusiais, bus kiek prastesnis. Pavasarį vyravę permainingi orai neigiamai paveikė augalų vystymąsi. Nors žieminiai pasėliai subrandino neblogą derlių, vasarojus nukentėjo labiau. Tikimasi, kad bent jau žieminių kultūrų derlius bus padorus, tačiau optimizmo nepridėjo vis užklumpančios liūtys. Be to, stiprūs vėjai ir audros vietomis smarkiai išguldė javus – varpos susiglaudė ir prilipo prie dirvos, todėl nukirsti bus gerokai sunkiau ir derliaus nuostoliai gali dar padidėti.
Žemdirbiai kasdien stebi orų prognozes – kiekvienas saulės spindulys tarsi vilties žiburys. Palankūs rugpjūčio pradžios orai tapo tikru išsigelbėjimu, leidusiu bent dalinai atidaryti javapjūtės sezoną. Tačiau nuolatinė baimė – vėl sulaukti liūčių – išlieka aktuali visiems.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
