Vandens kaina Širvintose – ne Savivaldybės garbės reikalas

Kaskart sugalvojus pabranginti kokias nors paslaugas Širvintose ar rajone, išgirstame vis tuos pačius pasiteisinimus, tarp kurių dažniausiai minima priežastis – nedidelis paslaugos vartotojų ar produkto pirkėjų skaičius. Panašiai kalbėta ir nutarus didinti vandens bei nuotėkų kainas. Atseit gerai vilniečiams, kur dėl to, kad didelis miestas, už vieną kubinį metrą vandens su nuotėkomis UAB „Vilniaus vandenys“ bendrovei dabar mokama po 4,37 Lt su PVM, o paslaugas pabranginus dėl naujos dumblo saugyklos statybos Bukčiuose – apie 5,32 Lt. Ir tai pavadinta smūgiu vartotojams. O štai mažo miesteliuko butuose gyvenantiems širvintiškiams neva dėl nedidelio vartotojų skaičiaus neišvengiamai teksią mokėti dvigubai brangiau nei sostinės gyventojams, net po 10,61 Lt.

Bet ar visada vartotojų skaičius lemia kainą? Juo labiau, kad pasaulinė patirtis paprastai pateikia priešingus faktus – žmonėms brangiausia gyventi yra didmiesčiuose.

Patyrinėjus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 metų birželio 1 d. paskelbtas vandens ir nuotėkų kainas, akys kliūva už įdomių dalykų, kurių labai nenori matyti „tų pačių senų giesmelių“ giedoriai. Paimkime pagal dydį į Širvintas panašų Šakių miestą, kuriame gyvena mažiau nei 7 tūkst. gyventojų. Taigi juos aptarnaujanti UAB „Šakių vandenys“ ima 6,81 Lt už kubinį metrą geriamojo vandens su nuotėkomis. Mažiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiame Didžiasalyje (Ignalinos raj.) UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ šiuo metu iš gyventojų ima po 5,44 Lt, analogiško dydžio Krekenavoje (Panevėžio raj.) UAB „Krekenavos komunalinis ūkis“ – po 5,80 Lt. Jei to negana, yra ir daugiau pavyzdžių: už Širvintas kiek mažesnėje Pabradėje (Švenčionių raj.) UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ tą patį daro po 7,37 Lt, o Pasvalyje, kur gyvena apie 7 tūkst. gyventojų, veikianti UAB „Pasvalio vandenys“ – po 4,61 Lt.

Brangiausia paslauga – Neringoje, kur imama 11,07 Lt, ir į šią draugiją nelabai įsipaišančiuose Prienuose – 12,70 Lt. Tiesa, Prienuose ne tik brangiausias šalyje vanduo ir nuotėkų šalinimas, bet ir mažiausias vidutinis atlyginimas.

Tai tik keli pavyzdžiai, kad ne visur kainą lemia vartotojų skaičius. Suprantama, kai kur ta kaina irgi keisis, pavyzdžiui – mūsų minėtuose Šakiuose. Ten rajono Savivaldybės taryba nepatvirtino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos suderintų kainų (pavyzdžiui, butų gyventojai Šakiuose mokėtų „net“ po 8,08 Lt už kubinį metrą su nuotėkomis) ir nurodė, kad naujosios vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo paslaugų kainos įsigalios ne anksčiau kaip spalį. Balandžio pabaigoje vykusiame Šakių rajono tarybos posėdyje meras J. Bertašius užtikrino, jog tarybos nariai supranta, kad toks sprendimas žalingas „Šakių vandenims“, tačiau garantavo, kad negautas lėšas (apie 500 tūkst. litų) Savivaldybė kompensuos iš savo biudžeto, nes tai liečia visus rajono žmones. Anot jo, – tai Savivaldybės garbės reikalas.

Apskritai, kaip informuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, šalyje penkios savivaldybės subsidijuoja vandenį tiekiančias ir nuotėkas surenkančias bendroves. Tai lemia šios paslaugos kainą: butų gyventojai Švenčionyse už kubinį metrą moka 6,64 Lt, Trakų – 7,76 Lt, Nemėžio – 5,51 Lt, Nemenčinės – 6,03 Lt, tiesa, Kuršėnų – net 10,91 Lt.

Tuo tarpu Širvintų rajone surastų laisvų lėšų valdantieji toli gražu neskuba panaudoti gyventojų poreikiams. Pinigai dažniausiai taškomi abejotiniems Savivaldybės darbuotojų mokymams ar nuolat stringantiems projektams, kurių naudą mato nebent sėdintieji valdžioje.

Gintaras Bielskis