Kasmet eglutės įžiebimui mieste skiriama daug dėmesio ir lėšų, tačiau nepasirūpinama, kad nebūtų, kaip J. Janonio gatvėje esančioje konteinerių aikštelėje, kur aplinkinių gyventojų išmestas eglutes sekmadienį blaškė stiprus vėjas. Gal derėtų Trijų Karalių išvakarėse paraginti, kad žmonės savo eglutes atneštų ir paliktų prie pagrindinės miesto eglės specialiai pastatytuose konteineriuose, o už tokį poelgį atsilyginti simboline dovanėle?
Gyvenimo realybė tokia, kad šventes, nors ir kaip ilgai jos truktų, keičia kasdienybė. Tačiau prabėgusios linksmos akimirkos išlieka ne tik mūsų prisiminimuose. Dažnai šventes, ypač Naujuosius metus, dar ilgai primena gatvėse paliktos dėžutės nuo paleistų raketų, vėjo ridenamos nupuoštos eglutės…
Į vaikų darželį vedami vaikai, Jaunimo gatvėje matydami prie konteinerių nublokštus didžiųjų metų švenčių simbolius, turbūt pagalvoja, kad eglutė tėra šiukšlė, kurią ramią sąžine galima numesti kad ir prie konteinerio. Šiandien eglutę, rytoj - ir maišelį su atliekomis...
Šalyje ne vienerius metus ieškoma įvairiausių būdų, kaip gražiai atsisveikinti su kalėdinėmis eglutėmis. Daug kur vaikams rengiamos specialios atsisveikinimo šventės. Štai šįmet Panevėžyje žmonės buvo raginami sausio 7-9 dienomis nupuoštas eglutes atnešti į tenykštėje Gamtos mokykloje vykstantį atsisveikinimo su kalėdine eglute renginį „Padėka už džiaugsmą“. Kad tai nebūtų tik tuščias formalumas, visi dalyviai buvo įrašyti į „Aplinkai draugiško panevėžiečio“ sąrašą bei apdovanojami padėkos raštais, rėmėjų prizais. Na o atneštos eglutės mokyklos kieme buvo papuoštos ledo žaisliukais, lašinukais zylėms ir dar kurį laiką džiugins lankytojus. Kaip teigė organizatoriai, „žalios šakos papuoš paukščių voljerus, gyvūnų gardus ir taps kai kurių gyvūnų maistu. Žalias eglių šakas labai mėgsta asilai ir ožkos. Banguotosios papūgėlės, neišskiriamosios papūgos ir nimfos taip pat savo maisto racioną papildo eglių šakelėmis. Spyglius numetusios eglės bus panaudotos kaip biokuras.“
Kai kur vaikų suneštos eglutės vis dar teatralizuotai … sudeginamos. Dar prieš dešimtmetį neigiamą nuomonę apie šį atsisveikinimo būdą pareiškė klaipėdiečiai. Jų nuomone, deginamos eglutės teršia miestą, todėl buvo nutarta jas vežti į sąvartyną, mat žaliaskarės yra priskiriamos prie biodegraduojančių atliekų. Tada uostamiestyje rengtos atsisveikinimo su eglutėmis šventės, kurioms pinigai būdavo skiriami iš miesto biudžeto, esą nepasiteisino: į renginius ateidavo vos vienas kitas vaikas.
Upelio ir Kalnalaukio gatvėse dar gruodžio pradžioje pastatyti didžiųjų atliekų konteineriai tapo „civilizuotu atsisveikinimu“ su kalėdinėms eglutėms.
Viename socialinių tinklų teko užtikti raginimą puošti ne nukirstas, o vazonėlyje pasodintas eglutes, kurias pasiūlyta pavasarį su vaikais nuvežti į mišką ir pasodinti. Norintys nupuoštas eglutes vazonuose gali perduoti tokio sumanymo autorei.
Savaitgalį praūžęs uraganas Feliksas privertė dar kartą atkreipti dėmesį į šią problemą: Širvintų mieste, prie Upelio ir Kalnalaukio gatvėse esančių konteinerių, buvo pastatyti didžiųjų atliekų surinkimo konteineriai, kur greta gyvenantys žmonės sumetė „atitarnavusias“ Kalėdų eglutes. O štai kitur vėjas rideno prie konteinerių tiesiog išmestas žaliaskares. Žinoma, tai nėra svarbiausia metų problema, tačiau kasmet pasikartojanti situacija. Juo labiau kad originalus panevėžiečių sumanymas dar kartą priminė, kad su šventėmis vis dėlto reikėtų atsisveikinti šventiškai ir Širvintose…
„Širvintų krašto“ informacija
